Reformų partijos vadovybė sutinka, kad abi politinės jėgos galėtų suformuoti stabilią vyriausybę, sakoma K.Kallas pareiškime.
J.Ratas trečiadienį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“, kad jo partija priims sprendimą po vakare vyksiančių derybų.
Reformų ir Centro partija yra Estijos dvi pagrindinės politinės jėgos. Drauge jos galėtų užsitikrinti tvirtą daugumą turėdamos 60 mandatų 101 vietų parlamente.
Anot 41 metų teisininkės ir buvusios Europos Parlamento narės K.Kallas, per derybas pagrindinis dėmesys bus telkiamas į mokesčių, pilietybės ir švietimo klausimus.
J.Rato vadovaujama Centro partija nori įvesti progresinius mokesčius bei leisti švietimo įstaigoms ir toliau dėstyti rusų kalba, o liberalai nepritaria nė vienam šių siūlymų.
K.Kallas patraukė savo pusėn 1,3 mln. gyventojų turinčios Baltijos šalies rinkėjus pažadais imtis verslui palankių iniciatyvų, tokių kaip mokesčių ir nedarbo draudimo įmokų mažinimas, turinčių padėti kurti naujas darbo vietas.
Aštriausias diskusijas prieš sekmadienį įvykusį balsavimą kėlė socialiniai ir ekonominiai klausimai, tokie kaip mokestinė našta ir viešosios išlaidos, taip pat įtampa dėl švietimo rusų kalba valstybinėse įstaigose bei atotrūkis tarp miestų ir kaimų gyventojų.
Centro ir Reformų partijos paeiliui valdo Estiją jau beveik tris dešimtmečius, šaliai išsivadavus iš Sovietų Sąjungos.
Abi politinės jėgos tvirtai pasisako už Estijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, nes laiko ją atsvara kaimyninės Rusijos įtakai.
Be to, abi partijos teikia pirmenybę išlaidas padedančioms mažinti griežtoms taupymo priemonėms, dėl kurių Estija turi vieną žemiausių skolos ir BVP santykių.
Centro ir Reformų partijos paeiliui valdo Estiją jau beveik tris dešimtmečius, šaliai išsivadavus iš Sovietų Sąjungos.
Ekspertai mano, kad padvigubėjusi rinkėjų parama kraštutinės dešinės partijai EKRE, rinkimuose užėmusiai trečią vietą ir užsitikrinusiai 19 vietų parlamente, liudija apie nepasitenkinimą griežtu viešųjų išlaidų mažinimu, dėl kurio itin nukentėjo Estijos kaimų gyventojai.
Pagal konstituciją, ministras pirmininkas J.Ratas turi atsistatydinti naujajam parlamentui susirinkus į pirmąjį savo posėdį.
Tada prezidentė Kersti Kaljulaid turės per 14 dienų paskelbti kandidatą į premjerus – prognozuojama, kad juo veikiausiai taps Reformų partijos lyderė.
K.Kallas yra Siimo Kallo – buvusio eurokomisaro, Reformų partijos lyderio ir premjero – dukra.
