Nulėmė turčiaus paranojos priepuolis
Anksčiau ar vėliau, bet kažkas Italijoje, matyt, vis tik turėjo įvykti. Beveik dvidešimt metų šalį valdęs turtuolis pastaruoju metu blaškėsi tarsi sužeistas žvėris narve.
„Aš sublogau 11 kilogramų. Nemiegu jau 55 naktis“, – neseniai prisipažino S.Berlusconi. Turtingiausio, linksmiausio, labiausiai savimi patenkinto, gyvenimo malonumus beprotiškai mėgstančio superitalo neįmanoma atpažinti. Aukščiausios instancijos teismas patvirtino nuosprendį „Mediaset“ koncerno byloje, tada dabar S.Berlusconi bijo, kad iš jo bus atimtas senatoriaus teisinis imunitetas. S.Berlusoni bijo, kad jį išsiųs dirbti visuomenei naudingų darbų. S.Berlusconi bijo, kad jį uždarys Romos arba Milano rūmuose namų areštui. S.Berlusconi bijo, kad policija jį paprasčiausiai suims. Kaip eilinį, visiškai eilinį mokesčių nesumokėjusį verslininką.
Sublogęs ir neišsimiegojęs S.Berlusconi bijo visų ir visko. Jo nervai paprasčiausiai nebeatlaiko įtampos. „Pirmyn Italija“ partijos ideologas nutarė nebelaukti Senato sprendimų dėl jo teisinės neliečiamybės. Geriausia gynyba – puolimas. Į „Villa San Martino“ rūmus pietų pakvietęs ištikimiausius, labiausiai atsidavusius bendražygius ir vyriausiąją dukterį Mariną, ekspremjeras pasakė: „Skelbiu karą.“
Kas mokės už S.Berlusconi kovą dėl išlikimo? Pirmiausia, žinoma, eiliniai italai. Koalicinės vyriausybės žadėtos reformos sustos. Finansų analitikų nuomone, milijardieriaus blaškymasis kainuos apytikriai 3 milijardus 200 milijonų eurų (11 milijardų litų).
Kam ketverius metus nuteistas politikas – verslininkas paskelbė karą? Pirmiausia – savo paties ministrams. Koaliciniame kairiųjų demokratų-liberalų kabinete buvo penki S.Berlusconi deleguoti ministrai. Jie net nežinojo apie savo partijos boso sprendimą. Viskas vyko tarsi filme apie mafijos bosą: bosas surinko „šeimos“ narius ir paskelbė savo valią. „Šeima“ privalo ją vykdyti.
Suimti opozicijos lyderį? Kas išdrįs?
Ir vykdo. Visi „Laisvės tautos“ koalicijos ministrai sekmadienį paskelbė, jog palieka vyriausybę. 153 dienas gyvavęs Enrico Letta kabinetas formaliai nebeegzistuoja.
Vyriausybės vadovas 153 dienas stengėsi netampyti sužeisto politikos liūto už ūsų. Tačiau šįsyk E.Letta pasakė viską, ką galvoja: „Šį beprotišką žingsnį žengė žmogus, kuriam svarbu bet kuria kaina išspręsti savo asmenines problemas.“
Šiaip ar taip, S.Berlusconi – ne naujokas politinėje arenoje. Oficiali ministrų atšaukimo iš koalicinės vyriausybės priežastis – labai žemiška: PVM pakėlimas vienu punktu nuo 21 iki 22 proc. Eiliniams italams šis vienetas rūpi žymiai daugiau negu visos milijardieriaus bylos kartu paėmus. „Kai kas galvojo, kad dabar, kai Senato komisija nutars panaikinti mano teisinę neliečiamybę, aš būsiu atiduotas suėsti. Pažiūrėsime, ar užteks drąsos suimti opozicijos lyderį“, – siautėjo ekspremjeras.
S.Berlusconi apskaičiavimas – labai paprastas. „Laisvės tauta“ išeina iš koalicijos formaliai protestuodama dėl tautai aktualaus skaudulio – mokesčių didinimo. Šios partijos vadovo politinis statusas keičiasi iš esmės. S.Berlusconi dabar yra ne šiaip už mokesčių klastojimą teistas verslininkas, o nacionalinės opozicijos lyderis. Beje, pakankamai stiprios opozicijos, nes „Pirmyn Italija“ judėjimas vienija maždaug 30 proc. Italijos rinkėjų. Suimti opozicijos lyderį – gana keblus ir nelabai demokratiškas veiksmas. Gerokai kenkiantis valstybės įvaizdžiui.
Kentės eiliniai italai, baugu ir Europai
Vyriausybės krizių Italijos istorijoje buvo daug. Nuo Antrojo pasaulinio karo šioje šalyje pasikeitė 62 vyriausybės. Tačiau ši milijardieriaus „gimtadienio krizė“ į istoriją įeis kaip viena nemaloniausių.
„S.Berlusconi sprendimas atšaukti ministrus iš koalicinės vyriausybės – tai žiaurus smūgis mūsų valstybei. Tai nepelnytas pažeminimas, kuris mus bloškia į politinį chaosą ir dar kartą patvirtina pačius blogiausius stereotipus apie Italiją“, – sekmadienį vedamajame rašė dienraščio „La Stampa“ vyriausiasis redaktorius Mario Calabresi.
Buvęs „Ferrari“ lenktyninių automobilių koncerno prezidentas Luca Cordero di Montezemolo taip pat neslėpė pasipiktinimo: „Laisvės tautos“ ministrų pasitraukimas iš vyriausybės itin sunkiu valstybei momentu yra ne kas kita kaip beprotybė. Atsakomybės stoka, manau, turės dramatiškų pasekmių. Pasaulio akyse mes vėl tapome anomalija, nestabilumo veiksniu. Tiems mūsų verslo atstovams, kurie grumiasi tarptautinėse rinkose, šis dalykas atrodys kaip išdavystė.“
Kas mokės už S.Berlusconi kovą dėl išlikimo? Pirmiausiai, žinoma, eiliniai italai. Koalicinės vyriausybės žadėtos reformos sustos. Finansų analitikų nuomone, milijardieriaus blaškymasis kainuos apytikriai 3 milijardus 200 milijonų eurų (11 milijardų litų). Susitarimas panaikinti italų nekenčiamą nekilnojamojo turto mokestį IMU neteks galios. Iki metų pabaigos kiekviena šeima turės sumokėti jau, galima sakyti, panaikintą mokestį. Tai nemaži pinigai – 2,2 mlrd. eurų (7,6 mlrd. litų).
Siekiant užlopyti biudžetinius įsiskolinimus, kurie viršijo du trilijonus eurų, teks, matyt, kilstelėti ir PVM. Tai padaryti turės laikinasis vyriausybės vadovas arba Mario Monti tipo nepartinis premjeras.
Tiesa, koalicinės vyriausybės vadovas Enrico Letta nežada lengvai pasiduoti nuteisto milijardieriaus šantažui. Jis, matyt, bandys lipdyti naują koaliciją ir naują vyriausybę. Ar tai pavyks, paaiškės po balsavimo parlamente dėl pasitikėjimo vyriausybe, kurios faktiškai jau nebėra. Galimas daiktas, Italijos laukia neeiliniai parlamento rinkimai. Būtent tai, ko labiausiai bijo Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija. Kol kas niekas nesiima prognozuoti, kokie ekonominiai finansiniai kataklizmai galėtų ištikti euro zoną, jeigu Italijoje įsisiūbuotų ilgalaikė politinė krizė.
