Spalio pabaigoje išplatintoje Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje teigiama, kad lyčių lygybės srityje Ruanda aplenkė tokias šalis kaip JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija ir Australija ir atsidūrė septintoje sąrašo vietoje. Lyčių lygybės sąrašo viršuje jau daug metų iš eilės rikiuojasi Islandija, Suomija, Norvegija ir Švedija.
Lyčių lygybės indeksas yra sudaromas atsižvelgiant į keturis veiksnius – sveikatą, mokslą, ekonomiką ir politiką.
Po vieno iš skausmingiausių šalies istorijos įvykių, 1994 m. įvykusio genocido, Ruandos moterys pradėjo reikalauti daugiau įtakos politikoje ir pasiekė, kad šalies konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog mažiausiai trečdalis svarbių postų valstybiniame aparate atitektų moterims.
Šiandien 64 proc. Ruandos parlamento narių sudaro moterys, o tai didžiausias procentas visame pasaulyje.
Per 1994 m. įvykusį genocidą šalyje buvo nužudyta apie 1 mln. žmonių, apie pusė milijono moterų buvo išžagintos. Po genocido moterys Ruandoje, tuo metu sudariusios beveik 70 proc. šalies gyventojų, bandė atstatyti visiškai sugriautą šalies ekonomiką. Jos pradėjo kurti ūkius, 1999 m. įgijo teisę valdyti žemės sklypus, įstatymuose buvo įtvirtinta lygybė santuokoje.
Šiuo metu beveik 45 proc. žmonių Ruandoje gyvena skurde arba žemiau skurdo ribos.
Vis dėlto, gyvenimas Ruandoje toli gražu nėra idealus. Vidutinė moterų amžiaus trukmė šalyje siekia tik 55 metus (vyrų 56 m.). Nors tiek moterys, tiek vyrai turi vienodas galimybes darbo rinkoje, tačiau abiejų lyčių pajamos yra itin žemos. Šiuo metu beveik 45 proc. žmonių Ruandoje gyvena skurde arba žemiau skurdo ribos.
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad moterys vis dar dažnai yra prievartaujamos ir patiria smurtą savo šeimose. Be to, didelė dalis Ruandos moterų gyvena kaimiškose vietovėse, kurios iki galo vis dar neatsigavo po genocido.
