Priežastys, kodėl Rusijos rublis nevaldomai rieda žemyn (vien lapkričio mėnesį jis JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjo 13 proc.) tikriausiai nestebina ir paties Kremliaus.
Dėl už karą Ukrainoje sulauktų sankcijų ir smunkančių naftos kainų Rusijos ekonomika atsidūrė sunkioje padėtyje. Rusijos finansų ministras pripažino, kad žala ekonomikai vien šiais metais sieks 140 mlrd. JAV dolerių – 40 mlrd. JAV dolerių dėl sankcijų ir 90–100 mlrd. JAV dolerių dėl naftos kainų, kurios šiemet smuko maždaug trečdaliu nuo įprastinio 100 JAV dolerių už barelį vidurkio.
Septynių procentų (tiek yra 140 mlrd. JAV dolerių) smūgis ekonomikai būtų rimta priežastis bet kurios valstybės valdžiai rimtai sunerimti.
Įsivaizduokite, jeigu JAV paskelbtų, jog jos ekonomika susitrauks 1,2 trilijono JAV dolerių – tokios žinios taip lengvai nebūtų sutiktos. Tačiau Rusijoje žlugdančios ekonominės naujienos nekelia jokio pavojaus, kad gali kilti politinis chaosas ar keistis valdžia. Tai daug pasako ir apie V.Putiną, ir apie situaciją Rusijos politikoje – kad jam paprasčiausiai nėra alternatyvos rusų akyse.
Visų pirma, V.Putinas per pastaruosius kelerius metus sutelkė valdžią savo rankose. Gal jo valdžiai ir yra alternatyvų, tačiau galimi oponentai nėra pastebimi – nors Rusijoje bet kurie valdžios oponentai ir privalo išlikti šešėlyje, nes kitaip su jais yra greitai susidorojama. Kai Rusijai kirto ekonominė krizė 1998 metais, politinė valdžia nebuvo taip sukoncentruota vieno žmogaus rankose.
Antra, Rusija turi užsienio valiutos rezervus. Nors jų dydis nėra aiškus, taip pat – kaip jie naudojami, neabejojama, kad jie verti bent kelių šimtų milijardų JAV dolerių. To neužtektų, jeigu naftos kainos ir toliau išliks žemos artimiausiais metais, tačiau to pakaks, kad V.Putinas ir jo finansų pareigūnai turėtų vietos manevruoti.
Vien tai parodo skirtumą tarp dabartinės Rusijos krizės ir tos, į kurią šalis buvo patekusi 1998 metais.
Manipuliacijos problemų priežastimis
Kitas skirtumas – tuo metu dėl finansinių problemų Rusijoje kilo ir politinių. Šiemet yra kitaip – Rusijoje matomas valdžios – t. y., vieno V.Putino – įvaizdžio stiprėjimas gyventojų akyse.
Rusija turi valiutos rezervus, tačiau jų nepakaks užkišti žiojėjančią skylę tarp to, ką sugeneruoja ekonomika, ir to, kiek šaliai reikia.
V.Putinas supynė rusų nacionalizmą su aiškinimais, kaip Vakarai nuolat nuo Sovietų Sąjungos žlugimo mindo jų tautinę savigarbą.
Pridėjus Krymo aneksiją ir karą Ukrainoje, taip pat – vis glaudesnius santykius su Maskvos Stačiatikių Bažnyčia ir žiniasklaidos pavergimą Kremliaus interesams, gaunamas sprogstamasis užtaisas, kuriam negali pasipriešinti propagandos išėstos Rusijos gyventojų smegenys.
Rusija negalės atsilaikyti amžinai prieš krentančias energijos išteklių kainas ir investuotojų ignoravimą. Ji turi valiutos rezervų, tačiau jų nepakaks užkišti žiojėjančią skylę tarp to, ką sugeneruoja ekonomika, ir to, kiek šaliai reikia.
V.Putinas ir toliau gali kurstyti nacionalizmą, tačiau milijardieriai bėga iš šalies, vidurinės klasės iliuzijos sklaidosi – tai ant kelių parklupdys tariamą Rusijos galybę, kurią V.Putinas taip nori pakelti.
Lengva suveržti diržus, kurie niekada ir nebuvo atlaisvinti
Nepaisant viso to, piktdžiugiški komentarai, kad smunkantis rublis smaugia Rusijos ekonomiką, kol kas yra perdėti. Daugiau problemų su savo ekonomika turi Ukraina dėl jos milžiniškų skolų.
Rusija kol kas atrodo dar atitolusi nuo pavojaus zonos, o ypač – nuo tikimybės, kad dėl ekonominių problemų šalyje prasidės politinis ar socialinis sukilimas. Tai kur kas labiau gresia bent gerai dešimčiai kitų valstybių – pradedant Iranu ir Iraku ir baigiant Saudo Arabija bei Nigerija.
Viena priežasčių – Rusijos žmonės vien per pastarąjį šimtą metų yra patyrę daug didesnių finansinių problemų. Kitaip nei Vakarų visuomenės, rusų viltys dėl materialinės gerovės taip pat yra menkesnės, o tai šiuo atveju yra didelė šalies stiprybė. Yra lengviau suveržti diržus, kai tie diržai niekada ir nebuvo kaip reikiant atlaisvinti.
Todėl reikia atsargiai prognozuoti, kad smunkančios naftos kainos ir rublio kursas prives prie pokyčių Rusijos valdžioje. Tikėtina, kad finansinės problemos šalyje tik dar labiau paskatins ksenofobines ir nacionalistines nuotaikas, kuriomis žaidžia Kremlius.
Galiausiai, kaip yra parodžiusi istorija, visuomenę panardinti į chaosą nėra taip paprasta. Dažniausiai šalys, kuriose prasideda sukilimai, niekada ir neturėjo tvirtų įstatymo viršenybės nuostatų.
Reikalai dar turi pakrypti žymiai blogesne linkme prieš pradedant gerėti.
Z.Karabellis rašo, kad nors silpnėjantys rublis ir ekonomika tikrai sukels didelių problemų Rusijai, artimiausiu metu tai beveik nepadarys poveikio jos valdžios tvirtumui, tarptautiniams ryšiams ir pačiam putinizmui.
Silpnas rublis, infliacija, V.Putino politika verčia Rusiją užsidaryti, o būtent to ir nori dauguma Rusijoje, patikėjusi istorijomis apie supuvusius Vakarus. Išorės sukeltos ekonominės problemos greičiau tik paspartina tendencijas, kurios ir taip jau vyksta šalyje. Rusijos santykiai su kitomis valstybėmis jau kurį laiką buvo šalti – dabar jie yra tiesiog dar šaltesni.
Reikalai Rusijoje yra prasti, tačiau jie turi dar žymiai labiau pablogėti, kad rusai atsibustų ir pareikalautų realių pokyčių savo šalyje.
