Metas keisti rinkimų sistemą?
Ukrainos Aukščiausiosios Rados valdančiosios partijos – prezidentinė partija „Petro Porošenkos blokas“ ir buvusio premjero Arsenijaus Jaceniuko partija „Liaudies frontas“ – jau nuo 2014 m. kalba apie parlamento rinkimų sistemos pakeitimus. Nuo vadinamosios mišrios rinkimų sistemos (kai balsuojama ir už politines partijas daugiamandatėje apygardoje, ir už atskirus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose, kaip Lietuvoje) norima pereiti vien prie proporcinės, kai balsuojama tik už politines partijas.
Rinkimų kodekso projektas praėjusį rudenį patvirtintas per pirmąjį svarstymą, tačiau Ukrainoje norint priimti įstatymą įprasta tvarka reikia bent dviejų svarstymų. Pasak Ukrainos parlamento pirmininko Andrijaus Parubijaus, naująjį dokumentą Rada tvirtins šį rudenį.
Vis dėlto Aukščiausiosios Rados pirmininko ketinimus palaiko tik dalis valdančiųjų. Pasak rašinio autoriaus M.Kamenevo, visų pirma tam aktyviai priešinasi vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti parlamento nariai, o tokių parlamente – 50 proc. Jei sistema išliktų nepakitusi, jie tikėtųsi būti perrinkti. Rinkėjų balsus savo apygardose jie galėtų „nusipirkti“ pasinaudodami regionų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi skirtomis valstybės biudžeto subsidijomis.
Dirbti su potencialiais rinkėjais įtakingi nevienareikšmės reputacijos Ukrainos parlamento nariai savo apygardose pradėjo dar pernai. Štai, pavyzdžiui, prezidento bičiulis nuo armijos laikų Ihoris Kononenka (kurį buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ministras, lietuvis Aivaras Abromavičius kaltino korupcine veikla ir trukdymu vykdyti reformas) šiuo metu aktyviai darbuojasi su Kijevo srities Obuchivo elektoratu.
Kita vertus, pilietinės visuomenės atstovai rinkimų tvarką palaiko. Nemažai užsienio ekspertų irgi palaiko perėjimą prie proporcinės rinkimų sistemos, nors ir perspėja, kad velnias, kaip visuomet, slypi detalėse, ir svarbu ne vien pereiti prie naujos rinkimų sistemos, bet ir sukurti ją tokią, kad neliktų vietos korupcijai bei manipuliavimui rinkėjų valia. Be to, proporcinę rinkimų sistemą palaiko ir opozicinės partijos, kurios supranta, kad neturint administracinių resursų regionuose, jų šansai laimėti vienmandatėse apygardose menkesni nei „praeiti pagal sąrašą“.
Aukščiausiojoje Radoje, be kita ko, bus aptariamas ir naujų Centrinės rinkimų komisijos narių skyrimas. 13 naujų komisijos narių planuota patvirtinti dar prieš vasaros pertrauką, tačiau nepavyko surengti balsavimo. Pasak A.Parubijaus, kitas balsavimas numatytas šį rudenį.
Konstitucijos pakeitimai gali sumažinti prezidento galias
Tiek valdančiosios partijos, tiek opozicija kartais užsimena esą pribrendo laikas imtis ir pagrindinio šalies įstatymo – konstitucijos – keitimo. Tačiau jų nuomonės dėl to, kurias konstitucijos nuostatas reikėtų perrašyti, nesutampa. Minint Ukrainos nepriklausomybės dieną, P. Porošenka dar kartą patvirtino ketinimą pateikti parlamentui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Ukrainos siekis tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.
Be to, praėjusią vasarą Ukrainos Konstitucinis teismas pritarė siūlymui, kuriuo būtų panaikinama parlamento narių neliečiamybė. Prezidentas siūlo nustatyti, kad šie pokyčiai būtų pradėti taikyti nuo 2020-ųjų, o pagal kitą įstatymo projektą neliečiamybė turėtų nustoti galioti iškart priėmus įstatymą.
M.Kamenevas taip pat pažymi, kad prezidento valdančiosios koalicijos partneriai iš partijos „Liaudies frontas“ ragina peržiūrėti konstitucijos nuostatas siekiant apriboti prezidento galias. „Hromadske“ šaltinių prezidento administracijoje teigimu, neatmestina tikimybė, kad į kai kuriuos iš šių siūlymų prezidentas gali atsižvelgti rengdamas savąjį konstitucijos pataisų projektą.
Jei „Liaudies fronto“ lyderiai nebus patenkinti prezidento siūlomu konstitucijos pataisų projektu, M.Kamenevas prognozuoja, kad dėl prezidento galių ribojimo užvirs viena aršiausių šio rudens kovų Radoje. Juo labiau, kad „Opozicinis blokas“ (buvę Viktoro Janukovyčiaus bendražygiai) ir kita opozicinė jėga, „Batkivščyna“ („Tėvynė“, buvusios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko partija) taip pat pritaria minčiai apriboti prezidento galias, rašoma straipsnyje.
Ne toks jau paprastas formalumas
Vadinamasis įstatymas dėl specialiojo Donbaso statuso (Įstatymas dėl specialios vietos savivaldos tvarkos tam tikrose Donecko ir Luhansko sričių regionuose) nustos galioti šių metų spalio 18 d. Šio vos puslapio dydžio dokumento priėmimas ir galiojimas buvo vienas iš Minsko susitarimu Ukrainos prisiimtų įsipareigojimų. Jam netekus galios, Kremlius įgytų argumentą badyti pirštu į tai, kad štai ir Kijevas nevykdo Minsko susitarimų.
Šis įstatymas – iš esmės vienintelis dokumentas, kurio nuostatos orientuotos į plataus masto karo veiksmų Donbase užbaigimą, tačiau jos įsigaliotų tik po to, kai būtų pasiektos tvarios paliaubos. Todėl šiuo metu nė viena iš Įstatymo nuostatų praktiškai nėra įgyvendinama.
Nepaisant to, jo svarstymai Radoje visuomet būna audringi. Iš pradžių jis priimtas trejų metų laikotarpiui, o jam pasibaigus praėjusį rudenį pratęstas tik vieneriems metams, siekiant išvengti didelės įtampos posėdžių salėje. Tad šiemet ir vėl prie jo teks grįžti, bet dabar jau – prezidento rinkimų kampanijos fone.
Nesutarimų beveik neabejotinai kils. Iš kitos pusės – jei vis dėlto parlamentas nuspręstų nepratęsti įstatymo dėl specialaus konkrečių Donbaso regionų statuso galiojimo, Rusija galėtų apkaltinti Ukrainą nesilaikant Minsko susitarimų.
Gairės saugumo ir gynybos reformai priimtos – „beliko“ įgyvendinti
Baigiantis praėjusiai sesijai Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. Šiuo dokumentu NATO apibrėžiamas kaip strateginis Ukrainos partneris, Gynybos ministerijai pradedama taikyti civilinė kontrolė, siūloma atskirti generaliniam štabui ir ginkluotosioms pajėgoms vadovaujančių pareigūnų galias.
Vis dėlto tiek P.Porošenka (kuris inicijavo šio įstatymo priėmimą), tiek A.Parubijus pabrėžia, kad šis įstatymas – tik gairių dokumentas, o norint jį įgyvendinti būtina peržiūrėti ir kitus įstatymus bei poįstatyminius aktus. A.Parubijaus teigimu, Rada pirmiausia turi pakeisti įstatymą, reglamentuojantį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) veiklą. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad būtent šio įstatymo straipsnis dėl SBU galių tiriant ekonominius nusikaltimus privertė parlamentarus kaip reikiant pasikarščiuoti. Todėl, pasak M.Kamenevo, įtemptų debatų dėl SBU įstatymo pakeitimų galima laukti ir ateityje.
Daug diskusijų gali įžiebti ir numatoma valstybės valdomos bendrovės „Ukroboronprom“, kurią sudaro daugiau kaip 130 gynybos srities įmonių, užsiimančių ukrainietiškų ginklų gamyba ir eksportu, pertvarka. Pertvarkos turi būti imamasi įgyvendinant nacionalinio saugumo įstatymą, todėl šį rudenį Aukščiausioji Rada planuoja priimti papildomą įstatymų dėl saugumo ir gynybos sektoriaus reformavimo paketą. Tai irgi nebus lengva, nes gynybos pramonėje sukasi dideli pinigai, o atitinkamai – ir dideli politiniai bei asmeniniai interesai.
„Naujametis“ biudžetas
Ukrainos biudžeto kodekse nustatyta, kad kitų metų biudžeto projektą vyriausybė turi pateikti Aukščiausiajai Radai iki rugsėjo 15 dienos. Rugsėjo pradžioje šalies ministras pirmininkas Volodymyras Groismanas pranešė, kad vyriausybė šio termino laikysis. Įstatymas turi būti svarstomas tris kartus. Pirmasis svarstymas turi būti surengtas ne vėliau kaip spalio 20 d., antrasis – ne vėliau kaip lapkričio 20 d., o trečiasis – iki gruodžio 1 d.
Tačiau pagal nusistovėjusią „tradiciją“ Aukščiausioji Rada biudžetą kasmet tvirtinta kone Naujųjų išvakarėse. Priežastis labai paprasta: parlamentarai ir vyriausybės atstovai daug laiko išeikvoja derėdamiesi vieni su kitais dėl to, kokie pakeitimai turi būti padaryti biudžeto projekte prieš priimant galutinę jo versiją.
Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus parlamento nariai pateikė per 2 tūkst. biudžeto projekto pakeitimų, tačiau tik keli šimtai iš jų pateko į galutinę dokumento versiją. Į biudžeto projektą bus įtraukta ir papildomų finansavimo šaltinių (atskirų parlamentarų iniciatyva); dėl jo tarsis įvairios parlamento frakcijos.
