Brazilijos geografijos ir statistikos institutas po kelerius metus trūkusio tyrimo paskelbė jo rezultatus, patvirtinančius, kad šioje Lotynų Amerikos valstybėje žmonės yra priklausomi ne tik nuo kofeino, bet ir nuo tabako. Tyrėjai pateikė ir užkietėjusio brazilo rūkoriaus charakteristiką.
Statistinis rūkorius per mėnesį tabakui išleidžia apie 80 realų (110 litų). 80 proc. rūkančiųjų pripažįsta, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be tabako ir kasdien surūko 24 cigaretes. Pirmąją – paprastai praėjus pusei valandos nuo tada, kai atsibunda.
Į šį žalingą įprotį įsitraukia vis daugiau jaunų brazilų. 17–mečiai atvirai sako, kad yra priklausomi nuo nikotino. Tuo jie skiriasi nuo tokio amžiaus europiečių, kurie paprastai mėgsta aiškinti, kad rūko tik dėl kompanijos. Dar lengviau priklausomos nuo tabako tampa moterys, tačiau jos teigia, kad cigaretėmis nepiktnaudžiauja. Brazilijoje iš tiesų tarp rūkorių dominuoja vyrai – jų rūko apie 15 milijonų. O jei kalbėsime apie rasinę priklausomybę, tarp rūkančiųjų dominuoja indėnai ir juodaodžiai šalies gyventojai.
Brazilijos rūkoriai – paprastai žmonės, neturintys net pradinio išsilavinimo, gyvenantys ant skurdo ribos ir gaunantys tik minimalų atlyginimą. Tokiu atveju pagrįstai kyla klausimas, iš kur jie ima pinigų cigaretėms, kurios šalyje priskiriamos prie prabangos prekių. Tačiau atsakymo į šį klausimą nėra.
„Priklausomybė nuo nikotino – tai ne kultūros ir ne globalizacijos problema. Ją pirmiausia lemia socialinė ir ekonominė šalies padėtis. Žmonės, neturintys pinigų ir išsilavinimo, kaip nors stengiasi praskaidrinti savo gyvenimą ir kuo nors užpildyti būties tuštumą“, – aiškina viena tyrimą atlikusių mokslininkių Marcia Quintslr.
Brazilijoje daugiausia rūkančiųjų yra šalies pietinėje ir rytinėje dalyse. Baltieji šalies gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys geresnius atlyginimus, paprastai gyvena miestuose, jie žalingiems įpročiams neturi laiko. Ten, kaip džiunglėse, vyksta kova už būvį ir joje ištveria tik stipriausieji.
