Dokumente pabrėžiama, kad Rumunijos nacionalinis lobis, įskaitant daugiau kaip 90 tonų aukso, karališkąsias juvelyrikos ir retų monetų kolekcijas, taip pat kultūrinius, religinius ir archyvinius objektus, yra svarbus šalies institucinės ir nacionalinės atminties elementas.
Lobis buvo perkeltas į Rusiją saugoti 1916-1917 m., bet iki šiol nebuvo galutinai grąžintas, nepaisant oficialių dvišalių susitarimų ir tarptautinės teisės normų. Rezoliucijoje Rusija raginama nedelsiant ir visiškai grąžinti likusią Rumunijos nacionalinio lobio dalį.
Europarlamentarų gausiai paremtame dokumente išreikštas raginimas Europos Komisijai (EK) ir Europos Išorės veiksmų tarnybai (EIVT) įtraukti šio lobio grąžinimo klausimą į dvišalės diplomatinės darbotvarkės, reglamentuojančios ES ir Rusijos santykius, klausimus, kai regioninis kontekstas leis atnaujinti politinį dialogą tarp šalių.
Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina sukurti konkrečius ryšius su Rumunijos valstybe, Nacionaliniu Rumunijos banku ir kitomis atitinkamomis institucijomis, siekiant mobilizuoti koordinuotas pastangas ir naudoti visas diplomatinės tarpininkavimo priemones, kad trūkstamas nacionalinis lobis būtų nedelsiant grąžintas ten, kur jam vieta.
„Tai yra precedento neturintis tarptautinis neteisėto aukso atsargų ir paveldo objektų pasisavinimo atvejis, kuris yra nuolatinis Rumunijos visuomenės rūpestis“, – cituojami EP nariai pranešime spaudai.
Rumunijos EP narys Eugenas Tomacas džiaugėsi, kad rezoliucija buvo priimta didele balsų dauguma ir socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje žodžių į vatą nevyniojo.
„Mūsų iniciatyva pateikta rezoliucija yra pirmasis oficialus Europos dokumentas, kuriame aiškiai reikalaujame, kad Rusija grąžintų neteisėtai konfiskuotą lobį. Tai nacionalinės orumo reikalas. Rumunija negali ir neturėtų sutikti su niekuo mažiau, nei 91,5 tonos aukso ir visas kultūros lobis“, – pabrėžė E.Tomacas.
Pirmojo pasaulinio karo metu, Rumunija išsiuntė nacionalinį lobį į Maskvą, kad jis būtų saugomas okupacijos atveju. Lobyje buvo iš viso 91,5 tonos aukso, kuris buvo dalis Rumunijos nacionalinio banko atsargų, karališkųjų juvelyrinių dirbinių ir retų monetų kolekcijų, taip pat didelės kultūrinės ir istorinės svarbos turtai, tokie kaip valstybiniai archyvai, dokumentai, istoriniai rankraščiai, paveldimojo meno kūriniai, retos knygos ir daugelio viešųjų bei privačių institucijų kolekcijos.
Po to, kai į valdžią Rusijoje atėjo komunistų režimas, rusai konfiskavo lobį ir atsisakė jį grąžinti. Didelė dalis vertybių iki šiol taip ir nebuvo grąžinta.
Didelio efekto nesitiki
Prieš EP sesiją apie Rumunijos siekį susigrąžinti lobį spaudos konferencijoje pasisakęs Lietuvos europarlamentaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad daug tikėtis iš šio veiksmo kol kas neverta, tačiau tai gali būti geras pagrindas ateityje.
„Klausimas apie Rusijos istorines žalas visada egzistuoja. Manau, gerai, kad imame vieną labai konkretų atvejį. Jį, aišku, kelia Rumunijos atstovai ir mes jam pritariame. Jeigu pasirodys, kad šios pastangos atneša pageidaujamų rezultatų, tai ateityje kalbėsime apie tokius dalykus ir plačiau. Apie kitų šalių patirtus nuostolius, apie įvairias pavogtas istorines vertybes, kurios dabar yra kažkur Rusijoje“, – sakė A.Kubilius.
Jo manymu, tikėtis, kad šiandieninė Rusija, V.Putino Rusija, gali į rezoliuciją kaip nors atsižvelgti, yra naivu, bet tokie pamatiniai stulpai, sukalami dabar, gali padėti po to, kai Rusija išsivaduos iš V.Putino režimo, su nauja ir, tikėtina, labiau europietiška valdžia.
„Tada galima būtų sudėlioti taškus, ką nauja Rusija privalo įvykdyti, kad jos santykiai su Europos Sąjunga įgytų tam tikrą normalesnį pobūdį“, – pabrėžė europarlamentaras iš Lietuvos.
Lietuva taip pat jau ilgą laiką siekia iš Rusijos susigrąžinti kultūrinių vertybių. Tarp jų – Lietuvos didžiosios kunigaikštytės (LDK) Metrika ir buvusios Sovietų Sąjungos valstybės saugumo filtracinės bylos.
