Vos penktadalis iš 19 mln. Rumunijos rinkėjų balsavo dvi savaitgalio dienas vykusiame referendume, kurį griežtai kritikavo teisių gynimo organizacijos ir Europos Sąjunga.
Tačiau iš 3,7 mln. balsavusių žmonių kiek daugiau nei 3,4 mln. – maždaug 92 proc. – pritarė siūlytai konstitucijos pataisai, paskelbė rinkimų komisija.
Referendume rumunų buvo klausiama, ar reikėtų priimti Konstitucijos pataisą, kad santuoka būtų apibrėžta kaip išimtinai vyro ir moters sąjunga. Dabartinis apibrėžimas skelbia, kad tai yra dviejų „sutuoktinių“ sąjunga.
Maždaug 242 tūkst. žmonių balsavo prieš pakeitimą, o 74 tūkst. balsų buvo anuliuoti.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 30 proc. visų registruotų rinkėjų.
Kadangi 79,6 proc. rinkėjų jame nedalyvavo, referendumas neįvyko.
Tai skaudus smūgis valdančiajai Socialdemokratų partijai (PSD), kuri nusprendė rengti referendumą nepaisydama ES prieštaravimų.
Plebiscitą sumanė Ortodoksų Bažnyčiai artimos grupės, bet jį kritikavo daugelis teisių gynimo organizacijų ir Rumunijos LGBT bendruomenė, kuri sakė, kad priėmus pasiūlytą konstitucijos pataisą gėjai ir lesbietės praktiškai neturėtų galimybės ateityje išsikovoti teisės tuoktis.
Rumunijoje šiuo metu galioja tos pačios lyties asmenų santuokas ar civilines sąjungas draudžiantis įstatymas.
Pirmadienį konstitucijos pataisos kritikai tvirtino, kad referendumas buvo valstybės pinigų švaistymas, ir smerkė homofobišką kampanijos „Taip“ retoriką.
Įtakinga Ortodoksų Bažnyčia, kuri aiškiai parėmė referendumą, pripažino pralaimėjimą, bet tvirtino, kad prisidėjusi prie „Taip“ kampanijos atliko savo „pilietinę ir moralinę pareigą“.
Pataisos šalininkai, palaikomi Ortodoksų Bažnyčios, sakė siekiantys ginti tradicines šeimos vertybes.
Tuo tarpu kritikai sako, kad kairiojo sparno PSD naudojosi šiuo referendumu siekdama palenkti į savo pusę ortodoksiškąjį elektoratą ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo partiją persekiojančių korupcijos skandalų.
Socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea pirmadienį turėtų pasirodyti teisme ir apskųsti už fiktyvių darbo vietų kūrimą birželį jam skirtą pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę.
