Šiuos provokuojančius pareiškimus, kurie atkartoja Rusijos naratyvą apie Europos Sąjungą ir NATO, C.Georgescu išsakė duodamas interviu amerikiečių sąmokslo teoretikui Alexui Jonesui, populiarios laidos, kurią per socialinį tinklą „X" prenumeruoja 3,6 mln. žmonių, vedėjui.
Pasak kandidato į prezidentus, ES nori „perimti NATO kontrolę“ prieš sausio 20 d. įvyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją.
„Kontroliuodami per [generalinį sekretorių Marką] Rutte, jie stengiasi primesti savo taisykles ir kiek įmanoma labiau provokuoti Trečiąjį pasaulinį karą regione, ypač Rumunijoje“, – sakė C.Georgescu.
Jis tikino, kad Rumunija yra „tikrosios durys“ Trečiajam pasauliniam karui Ukrainoje prasidėti.
„Be Rumunijos jie negalės kontroliuoti šio karo“, – pabrėžė prorusiškas kandidatas.
Politiko teigimu, „globalistinis elitas“, kuriam jis taip pat priskiria finansų ir bankų sistemą ir Pasaulio ekonomikos forumo iniciatyvas, taip pat „oligarchus“ ir „tikrus fašistus“, yra suinteresuotas išplėsti karą Ukrainoje.
Interviu metu C.Georgescu atmetė kaltinimus, kad yra susijęs su Maskva, kuri, manoma, rėmė jo kampaniją per masinę „TikTok“ operaciją.
„Žinoma, aš neturiu nieko bendra su Rusija. Aš nieko ten nepažįstu, tik kelis žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, bet neturiu nieko bendra su Rusijos politikais“, – pasiaiškino jis.
C.Georgescu anksčiau išsakytos pagyros Vladimirui Putinui ir grasinimai nutraukti pagalbą Ukrainai, sukėlė nerimą, kad, jam laimėjus, Rumunija, kuri daugelį metų buvo tvirtai proeuropietiška ir pasisakanti už NATO vienybę organizacijos narė, pateks į Kremliaus orbitą.
Gegužės 4 d. Rumunijoje vyks pakartotiniai prezidento rinkimai, o antrasis turas numatytas gegužės 18 d. Nors ultranacionalistas K.Georgescu pareiškė, kad ketina dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose, Konstitucinis Teismas vis tiek gali jį diskvalifikuoti dėl kaltinimų nedeklaruojamu finansavimu.
Sensacinga jo pergalė pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture lapkričio 24 d. buvo atšaukta dėl nuogąstavimų dėl galimo Rusijos kišimosi remiant jo kampaniją. Nepaisant šių nesutarimų, prieš gegužę numatytą antrąjį rinkimų turą jis ir toliau užima aukštas pozicijas apklausose ir vis dar gali laimėti valdžią Bukarešte.
