Toks raginimas nuskambėjo per vadinamojo Bukarešto devyneto viršūnių susitikimą, kuriame J.Bidenas sudalyvavo vaizdo ryšiu.
Lenkijos ir Rumunijos lyderiai pasveikino amerikiečių prezidento pasirodymą kaip JAV palaikymo jų šalių saugumui ženklą.
„Jungtinės Valstijos yra didžiausias taikos garantas pasaulyje“, – po susitikimo Rumunijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Joe Bideno dalyvavimas viršūnių susitikime man yra labai svarbus signalas. Jis rodo, kad euroatlantiniai ryšiai tebėra gyvi“, – pridūrė jis.
Mišraus formato konferenciją organizavę A.Duda ir K.Iohannisas susitiko asmeniškai, o kiti prezidentai, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir J.Bidenas dalyvavo nuotoliniu būdu.
Tuo metu Vašingtone J.Bideno atstovė Jen Psaki pareiškė, jog prezidentas „pabrėžė savo įsipareigojimą atstatyti aljansus“, taip pat norą bendradarbiauti su Bukarešto devynetu įvairiais klausimais, tokiais kaip pasaulinė sveikatos apsauga, klimato kaita ir energetinis saugumas.
Anot J.Psaki, Baltųjų rūmų vadovas pritarė pastangoms „stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos potencialą“, taip pat kalbėjo apie „sąjungininkų svarbą didinant atsparumą mūsų strateginių varžovų žalingiems ekonominiams ir politiniams veiksmams“.
K.Iohannisas savo ruožtu pareiškė, jog suintensyvėjęs Rusijos aktyvumas Rytų Europos regione, įskaitant Juodosios jūros regioną, kuriam priklauso Rumunija, „mums rodo, kad turime likti budrūs“.
„Taigi, NATO turi toliau vieningai ir nuosekliai stiprinti atgrasymo ir gynybos pozicijas, ypač rytiniame flange – nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros“, – sakė Rumunijos lyderis.
„Paprašiau – be kita ko, ir per diskusijas su prezidentu Bidenu – padidinti sąjungininkų, įskaitant JAV, karinį kontingentą Rumunijoje ir rytinio flango pietuose“, – pridūrė K.Iohannisas.
Viršūnių susitikime dalyvavę lyderiai atstovauja Bukarešto devynetui – ryčiausių Vakarų karinio aljanso narių grupei. Daugelis šių valstybių yra susirūpinusios dėl naujų Rusijos mėginimų padidinti savo įtaką savo regione; jų nerimas išaugo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Vėliau NATO ir JAV šiame regione dislokavo karius, išprovokuodamos Rusijos įtūžį. Raginimai sustiprinti įsipareigojimus kolektyvinei gynybai Aljanse skamba Maskvai neseniai sutelkus savo pajėgas šalia Ukrainos sienų. Dabar dalis šių karių jau yra sugrįžę į nuolatinę dislokavimo vietą.
A.Duda pareiškė jaučiąs palengvėjimą, kad Rusija atitraukė reikšmingą dalį karių, nes, jo nuomone, toks žingsnis sumažino Rusijos įsiveržimo pavojų.
„Tačiau nėra abejonių, kad padėtis ten yra labai sunki, kad Ukrainos teritorija yra okupuota, – pažymėjo Lenkijos prezidentas. – Nei Europa, nei pasaulis negali atitraukti akių nuo šios mūsų žemyno dalies.“
Per viršūnių susitikimą taip pat buvo aptariami karo draskomo Afganistano klausimai. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas griežtai kritikavo NATO inicijuotą pasitraukimą iš Afganistano, perspėdamas, kad ši valstybė gali tapti nauju terorizmo centru.
Bukarešto devynetą sudaro Rumunija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Baltijos šalys.
Šis neformalus aljansas, suburtas 2015 metais Bukarešto ir Varšuvos iniciatyva, suteikia rytinėms šalims platformą regioniniams klausimams aptarti, taip pat galimybę vieningu balsu kalbėti platesniame NATO forume.
Bukarešto devyneto vadovų susitikimas vyko artėjant visų NATO šalių viršūnių susitikimui birželio 14 dieną Briuselyje, kur yra Aljanso būstinė.
Per jį J.Bidenas ir kiti lyderiai planuoja aptarti įtemptus santykius su Rusija ir Kinija, pajėgų išvedimą iš Afganistano ir 30 valstybių karinio aljanso ateitį.
