Balsavusiųjų apklausos iš pradžių rodė, kad centro kairės ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu (Marčelis Čolaku) užtikrintai pirmauja ir kad antroje vietoje yra vienas centro dešinės kandidatas, todėl tikėtasi, kad C. Georgescu į kitą mėnesį vyksiantį antrą turą nepateks.
Tačiau suskaičiavus 98,66 proc. balsų pasirodė, kad prorusiškas C. Georgescu turi 22,59 proc. balsų, o M. Ciolacu – 19,55 proc. balsų.
Nė vienam kandidatui pirmajame ture nesurinkus daugiau kaip 50 proc. balsų, du geriausiai pasirodę kandidatai varžysis antrajame ture gruodžio 8 dieną.
Kad ir koks bus rezultatas, „kraštutiniai dešinieji kol kas yra didelis šių rinkimų laimėtojas“, naujienų agentūrai AFP sakė politologas Cristianas Pirvulescu (Kristianas Pirvulesku).
Kitas nacionalistų kandidatas, George Simionas (Džordžė Simionas), šiuo metu yra ketvirtas, tad kraštutiniai dešinieji tikriausiai gauna apie trečdalį sekmadienį įvykusių rinkimų balsų.
Tai būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri iki šiol neužimdavo nacionalistinės pozicijos ir tuo skirdavosi nuo Vengrijos bei Slovakijos.
Rinkimų laimėtojas daugiausia reprezentaciniame Rumunijos prezidento poste pakeis Klausą Iohannisą (Klausą Johanisą).
Ant kortos pastatyta daug
M. Ciolacu Socialdemokratų partija Rumunijos politiką formavo daugiau kaip tris dešimtmečius. Sekmadienį atiduodamas savo balsą jis pažadėjo stabilumą ir padorų pragyvenimo lygį.
Tačiau augant susirūpinimui dėl infliacijos ir karo kaimyninėje Ukrainoje, kraštutiniai dešinieji prieš rinkimus, regis, sustiprino savo pozicijas.
C. Georgescu populiarumą pastarosiomis dienomis padidino „TikTok“ kampanija už pagalbos Ukrainai nutraukimą. Jis taip pat skeptiškai kalbėjo apie Rumunijos narystę NATO.
„Šįvakar Rumunijos žmonės prašė taikos. Jie šaukė labai garsiai“, – sakė jis.
G. Simionas taip pat pasinaudojo rinkėjų pykčiu dėl infliacijos ir žadėjo prieinamesnį būstą. Balsuodamas jis įspėjo dėl esą galimų sukčiavimo bei užsienio kišimosi.
Rumunijai, turinčiai 650 km ilgio sieną su Ukraina, ant kortos pastatyta daug.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rumunija dabar vaidina gyvybiškai svarbų strateginį vaidmenį NATO, nurodo idėjų kalvė „New Strategy Center“.
Rusijos šnipai?
Rinkimų kampanija pasižymėjo kontroversijomis ir asmeniniais išpuoliais.
G. Simionas buvo kaltinamas tuo, kad susitiko su Rusijos šnipais, bet pats tai neigia.
M. Ciolacu buvo kritikuojamas už naudojimąsi privačiais lėktuvais.
Kai kurie stebėtojai tikėjosi Kimpulungo miestelio merės ir vienos centro dešinės opozicinės partijos lyderės Elenos Lasconi (Elenos Laskoni) gero pasirodymo, bet ji šiuo metu yra trečioje vietoje.
Politologas C. Pirvulescu sakė, kad netikėta kraštutinių dešiniųjų sėkmė galėtų padaryti „užkrečiamąjį poveikį“ gruodį vyksiantiems parlamento rinkimams, o tokiu atveju gali būti sunku suformuoti valdančiąją koaliciją.
