„Mama, atvažiuok ir pasiimk mane“, – paprašė penkiolikmetis jos sūnus Artiomas. Berniukas prisiminė mamos telefono numerį ir pasiskolino mokyklos direktoriaus mobilųjį telefoną.
N.Zhornyk davė jam pažadą: „Kai kovos nurims, aš atvažiuosiu.“
Tačiau Artiomas ir keliolika jo bendraklasių buvo susodinti į rusų sunkvežimius ir perkelti į mokyklą, esančią giliau Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijoje.
Nors 31 metų moteriai, sužinojus, kur laikomas jos sūnus, ir palengvėjo, ji suprato, kad jį pasiekti nebus paprasta. Jiedu buvo skirtingose fronto linijos pusėse, o sienos perėjimo punktai iš Ukrainos į Rusijos okupuotą teritorijos dalį – uždaryti.
