Paviešinti kariniai dokumentai atskleidė, kur smogtų Rusijos branduoliniai ginklai, kilus karui su NATO

Pasak straipsnio, rusų karininkams skirtoje prezentacijoje, kuri buvo parengta dar iki plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, išsamiai aprašyti tokių tolimų taikinių, kaip vakarinė Prancūzijos pakrantė ir Ferneso Barou uostamiestis Jungtinėje Karalystėje, žemėlapiai.

Leidinio žurnalistai jau anksčiau paviešino dalį informacijos iš šaltinių Vakaruose gautų 29 slaptų Rusijos karinių bylų. Naujausi atskleisti faktai parodo, kaip Maskva įsivaizdavo konfliktą su Vakarais, kuris nusidriektų toli už artimiausių NATO sienų, ir atskleidžia, kad ji turėjo daugybės mirtinų smūgių visoje Vakarų Europoje planus.

Pažymima, kad 2008-2014 m. parengtuose dokumentuose yra raketų, galinčių nešti įprastines kovines galvutes arba taktinius branduolinius ginklus, taikinių sąrašas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas „Admirolas Kuznetsovas“ Murmansko uoste

Karininkams skirtame pristatyme pabrėžiami branduolinių smūgių panaudojimo ankstyvuoju etapu privalumai bei nurodoma, kad Rusija išsaugojo galimybę kariniuose laivuose gabenti taktinius branduolinius ginklus, nepaisant 1991 m. Sovietų Sąjungos ir JAV susitarimo juos pašalinti.

Ekspertų nuomone, tokie pajėgumai kelia didelę papildomą eskalacijos ar nelaimingų atsitikimų riziką.

Dokumente pažymima, kad karinio jūrų laivyno „didelis manevringumas“ leidžia vykdyti „staigius ir prevencinius smūgius“ ir „masinius raketų smūgius... iš įvairių krypčių“. Taip pat priduriama, kad branduoliniai ginklai „paprastai“ skirti naudoti „kartu su kitomis naikinimo priemonėmis“ Rusijos tikslams pasiekti.

Pasak „Financial Times“, dokumentus peržiūrėję analitikai teigė, kad informacija atitinka NATO vertinimus dėl Rusijos karinio jūrų laivyno tolimojo nuotolio raketų smūgių grėsmės ir greičio, nurodančio, per kurį laiką Rusija tikriausiai griebtųsi branduolinių ginklų panaudojimo.

Žemėlapiuose, kurie buvo sudaryti ne operatyviniais, o reprezentaciniais tikslais, pavaizduoti 32 NATO taikiniai Europoje, į kuriuos gali būti nukreiptas Rusijos karinis laivynas, pažymima straipsnyje.

Rusijos Baltijos laivyno taikiniai daugiausia yra Norvegijoje ir Vokietijoje, įskaitant karinio jūrų laivyno bazę Bergene, taip pat radiolokacinių įrenginių vietas ir specialiųjų pajėgų objektus.

Manoma, kad Rusijos Šiaurės laivynui būtų pavesti smūgiai gynybos pramonės objektams, pavyzdžiui, povandeninių laivų statyklai Furneso Barou mieste šiaurės vakarų Anglijoje. Taikinys netoli Kingstono prie Halo Jungtinėje Karalystėje gali būti pramoninis objektas – jis pažymėtas dūmtraukiu, įvertino žurnalistai.

Ekspertas: Jų karo samprata yra totalinis karas. Jie šiuos dalykus (taktines branduolines galvutes) laiko potencialiai karą laiminčiais ginklais.

Pristatyme taip pat parodyta, kaip Rusijos doktrina galėtų būti taikoma galimuose karuose Juodojoje jūroje, Kaspijos jūroje ir Ramiajame vandenyne. Išskirti scenarijai net karams su dabartiniais sąjungininkais, tokiais kaip Kinija, Iranas, Azerbaidžanas ir Šiaurės Korėja.

Buvęs NATO Ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo centro direktorius Williamas Alberque'as pažymėjo, kad šis pavyzdys yra nedidelė dalis iš „šimtų, jei ne tūkstančių taikinių, pažymėtų visoje Europoje, įskaitant karinius ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus“.

Rusijos smūgių planai taikiniams visoje Europoje reiškia, kad žemynui kiltų grėsmingas pavojus tą pačią minutę, kai tik Rusijos kariuomenė įsitrauktų į kovą su NATO pajėgomis tokiose fronto dalyse kaip Baltijos šalys ir Lenkija, „Financial Times“ sakė analitikai ir buvę pareigūnai.

„Jų karo samprata yra totalinis karas, – pareiškė Middlebury tarptautinių studijų instituto Monterėjuje profesorius Jeffrey'is Lewisas, tyrinėjantis ginklų kontrolę. – Jie šiuos dalykus (taktines branduolines galvutes) laiko potencialiai karą laiminčiais ginklais.“

Jo nuomone, rusai, be jokios abejonės, norės juos panaudoti ir sieks tai padaryti „gana greitai“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos karo laivas

Taktinių branduolinių ginklų, kurie gali būti gabenami iš sausumos ar jūros paleidžiamomis raketomis arba iš lėktuvų, veikimo nuotolis yra mažesnis ir jie yra mažiau naikinantys nei didesni „strateginiai“ ginklai, skirti konfrontacijos su Vašingtonu atveju. Kaip bebūtų, jie vis tiek gali išskirti gerokai daugiau energijos nei 1945 m. ant Nagasakio ir Hirošimos numesti branduoliniai užtaisai.

Parodomasis smūgis

Rusijos žvanginimas branduoliniais ginklais nėra didelė naujiena. Prezidentas Vladimiras Putinas grasino Ukrainos sąjungininkams Europoje, kad užkirstų bet kokią tolesnę paramą Kyjivui.

„Jie turi prisiminti, kad yra mažos, tankiai apgyvendintos valstybės“, – pareiškė jis vienoje iš savo kalbų gegužės mėn.

Tuo tarpu birželio mėnesį V.Putinas aiškino, kad Europa bus „daugiau ar mažiau neapsaugota“ nuo Rusijos raketų smūgių.

Branduolinių smūgių retorika itin dažna ir buvusio prezidento, Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pasisakymuose, kurie balansuoja ties raginimais pradėti branduolinį karą.

Rusijos strategai iš dalies mano, jog branduoliniai ginklai yra svarbiausi bet kokio konflikto su NATO ankstyvojoje stadijoje, nes jų kariuomenės įprastiniai ištekliai yra menkesni.

„Financial Times“ pažymėjo, kad Rusijos karininkams skirtame pristatyme taip pat užsimenama apie vadinamojo parodomojo smūgio galimybę – branduolinio ginklo susprogdinimą atokioje vietovėje „tiesioginės agresijos grėsmės laikotarpiu“ prieš tikrąjį konfliktą, taip siekiant išgąsdinti Vakarų šalis.

Rusija niekada nėra viešai pripažinusi, kad tokie smūgiai yra jos doktrinoje. Bylose teigiama, kad toks smūgis parodytų „tiksliųjų nestrateginių branduolinių ginklų prieinamumą ir pasirengimą juos panaudoti“ bei „ketinimą panaudoti branduolinį ginklą“.

„Jie nori, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo baimė taptų stebuklingu raktu, atrakinančiu Vakarų sutikimą“, – pridūrė buvęs NATO pareigūnas W.Alberque'as.

Iš bylų galima suprasti, kad konflikto su Šiaurės Atlanto kariniu aljansu atveju svarbiausias Rusijos prioritetas – „susilpninti priešo karinį ir ekonominį potencialą“.

Žurnalistų kalbinti analitikai įvertino, kad tai reiškia, jog Rusija smogtų civiliams objektams ir kritinei infrastruktūrai, kaip tai darė Ukrainoje.

„Wikipedia“ nuotr./Iš povandeninio laivo paleidžiama branduolinė raketa UUM-44 SUBROC

Fabianas Hoffmannas, Oslo universiteto doktorantas, tyrinėjantis branduolinę politiką, sakė, kad pristatyme išdėstytas branduolinių ir įprastinių smūgių derinys sudaro „vieną paketą, kuriuo iš esmės norima priešininkui duoti ženklą, kad šiuo metu reikalai iš tiesų kaista. Ir būtų išmintinga, jei pradėtumėte su mumis kalbėtis, kaip galėtume tai išspręsti“.

NATO skaičiavimais, Aljanso šalys turi mažiau nei 5 proc. oro gynybos pajėgumų, reikalingų apsaugoti aljanso rytinį flangą nuo plataus masto Rusijos puolimo.

„Carnegie“ tarptautinės taikos fondo vyresnioji bendradarbė Dara Massicot pažymėjo, kad Rusijos strategai iš dalies mano, jog branduoliniai ginklai yra svarbiausi bet kokio konflikto su NATO ankstyvojoje stadijoje, nes jų kariuomenės įprastiniai ištekliai yra menkesni.

„Jie tiesiog neturi pakankamai raketų“, – pabrėžė ji.