Kaip pirmadienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija, pagrindiniai pabėgėlio statuso prašytojai yra atvykę iš Rusijos. Tokių pareiškėjų yra net 10 tūkstančių. Pastebima, kad jų skaičius itin išaugo. Pernai tuo pačiu metu prieglobsčio prašėsi 3 202 rusai. Manoma, kad viena priežasčių yra akivaizdžiai nestabili padėtis krizės apimtoje Čečėnijoje.
Antroje vietoje – karo niokojama Sirija, paraiškų sulaukta iš 4 517 asmenų. Dar 3 448 prieglobsčio prašytojai kilę iš Afganistano. Ketvirtoje vietoje – serbai ( 2 700).
Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas susirūpinęs tokiais duomenimis.
„Pernai dauguma prieglobsčio prašytojų Europos Sąjungoje vyko būtent į Vokietiją, – sakė jis, – Šiemet pirmą pusmetį pastebime padvigubėjusį prašymų skaičių“.
Anot politiko, net ir ekonomiškai stipriai šaliai tai labai rimtas iššūkis. Paskutinį kartą daugiau prieglobsčio prašymų nei šiemet buvo sulaukta tik 1999 metais.
Pabrėžiama, kad daug paraiškų birželį buvo atmesta. Iš 5 667 prašymų 2 399 buvo atmesti – tai apie 42,3 proc., kiti bus nagrinėjami toliau.
843 žmonės pagal Ženevos konvenciją buvo pripažinti pabėgėliais, tačiau tik 35 pareiškėjams buvo suteiktas prieglobstis.
Dėl išaugusio prieglobsčio prašytojų skaičiaus vokiečiams pristigo būstų juos apgyvendinti. Valdžios institucijos jaučia spaudimą pasirūpinti naujais būstais. Berlyne tokius asmenis ketinama apgyvendinti mokykloje, kurią ketinama paversti prieglauda. Kaimynai tokia žinia itin nepatenkinti, daugelis jų nenori prieglaudos prie pat savo namų.
Pats prezidentas Joachimas Gauckas paragino elgtis solidariai ir apsilankė mišiose.
„Yra dalykų, kurie dauginasi, kai mes jais dalijamės – tai meilė ir užuojauta“, – sakė jis žmonėms.