Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis straipsnis yra dar vienas įrodymas Hagos tribunolui, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus.
D.Medvedevas kalba apie Euraziją iki Lisabonos
Žibalo į ugnį kliūstelėjo buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras, dabar Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimus laiminančios Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis Dmitrijus Medvedevas, pareiškęs, kad Ukrainos visuomenė pastaruosius 30 metų patiria panašius procesus, kurie Vokietijoje lėmė Trečiojo reicho atsiradimą.
„Dėl mitinės XIV–XVII a. „Ukrainos istorijos“ buvo sunaikinta vieningos rusų tautos idėja. XX a. galeriją sudaro tik zoologiniai naciai, žudikai ir kolaborantai, kuriuos šiuolaikinės Ukrainos „agitpropas“ pakėlė į didvyrių rangą“, – antradienį pareiškė D.Medvedevas.
Jo žodžiais tariant, Rusija susidoros su užduotimi denacifikuoti Ukrainą ir jos istoriją, o po to jai niekas nesutrukdys „kurti atvirą Euraziją – nuo Lisabonos iki Vladivostoko“.
Kas laukia Ukrainos?
Kas gi rašoma „RIA Novosti“ paskelbtame straipsnyje? Publikacijos autorius teigia, kad Ukrainoje nacistinis režimas esą užvaldė ir įtraukė didelę tautos dalį, tad hipotezė „žmonės yra geri – valdžia yra bloga“ nepasiteisina.
Tai reiškia, kad teks „denacifikuoti“ visą tautą, kuri negali būti tiesiogiai nubausta kaip karo nusikaltėliai.
Tekste rašoma, kad ginklą paėmę „naciai“ turi būti sunaikinti mūšio lauke.
Straipsnio autoriaus teigimu, visos organizacijos, „susijusios su nacizmo praktika“, turi būti pašalintos ir uždraustos.
Jis pažymi, kad, be aukščiausiosios vadovybės, kalta ir nemaža dalis žmonių, kurie yra „pasyvūs naciai, nacizmo kolaborantai“. Kas jų laukia? Perauklėjimas, kuris bus vykdomas „ideologiškai slopinant nacistines nuostatas ir taikant griežtą cenzūrą: ne tik politinėje, bet būtinai ir kultūros bei švietimo srityje“.
Teigiama, kad „denacifikacijos terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis nei viena karta, kuri turi gimti, augti ir bręsti denacifikacijos sąlygomis“.
Rašoma, kad negali būti paliktas net pavadinimas „Ukraina“, o Rusijos užimtose teritorijose reikia sukurti „liaudies respublikas“.
Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos vadovybė turi būti pašalinta, nes jos negalima perauklėti. Visuomenė, kuri vadinama „socialine pelke“, dėl to, kad aktyviai ir pasyviai palaikė Ukrainos vadovybę savo veiksmais ir neveikimu, turi išgyventi karo sunkumus ir perimti šią patirtį kaip istorinę pamoką bei atgailą už savo kaltę.
„Tie, kurie nepalaikė nacistinio režimo, kurie nukentėjo nuo jo ir jo sukelto karo Donbase, turi būti konsoliduoti ir organizuoti, turi tapti naujosios valdžios vertikaliuoju ir horizontaliuoju pagrindu. Istorinė patirtis rodo, kad karo tragedijos ir dramos naudingos tautoms, kurias suviliojo ir įtraukė Rusijos priešo vaidmuo“, – rašo straipsnio autorius.
Straipsnio autorius pripažįsta, kad „katalikiškoji provincija“ (Vakarų Ukraina, apimanti penkis regionus), greičiausiai, nebus prorusiškų teritorijų dalis. Jis siūlo į šią teritoriją suvaryti visus Rusijos nekentėjus ir gal net laikyti joje Rusijos karius, kad neliktų grėsmės.
Autorius net išdėsto „būtinus pradinius denazifikacijos etapus“:
– bet kokių Ukrainos ginkluotų pajėgų, jų veiklą remiančios karinės, informacinės ir švietimo infrastruktūros likvidavimas;
– liaudies savivaldos organų ir policijos kūrimas išlaisvintose teritorijose;
– Rusijos informacinės erdvės diegimas;
– švietimo medžiagos pašalinimas ir visų lygių švietimo programų, kuriose yra „nacistinių ideologinių nuostatų“, uždraudimas;
– masiniai teisėsaugos tyrimai, kuriais siekiama nustatyti „asmeninę atsakomybę už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, nacistinės ideologijos skleidimą ir paramą nacių režimui“;
– liustracija, „nacių režimo kolaborantų paviešinimas ir priverstinis darbas atstatant sunaikintą infrastruktūrą kaip bausmė už nacių veiklą (iš tų, kuriems nebus taikoma mirties bausmė ar įkalinimas)“;
– su Rusijos priežiūra priimtos pirminės denacifikacijos taisyklės „iš apačios“, draudžiančios visų rūšių ir formų nacistinės ideologijos atgaivinimą;
– memorialų, atminimo ženklų, paminklų ukrainietiškojo nacizmo aukoms, kovos su juo didvyriams atminti įrengimas;
– antifašistinių ir denacifikacinių normų įtraukimas į naujųjų liaudies respublikų konstitucijas;
– nuolatinių denacifikacijos įstaigų įkūrimas 25 metų laikotarpiui.
