Lapkričio 25 d. Kerčės sąsiauryje Rusija apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Reaguodamas, Kijevas 30-čiai dienų įvedė karo padėtį dešimtyje šalies regionų.
Kremliaus vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai – ne naujiena. Ankstesnius neteisėtus Rusijos veiksmus Juodojoje jūroje jau dabar svarsto Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje.
Autoriai primena, kad nuo balandžio Rusijos pakrančių apsaugos tarnyba nuolat sulaiko komercinius laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus. Tai trukdo Ukrainos eksportui, kurio 80 proc. vykdoma jūrų keliais. Jūrų eismas Mariupolio uoste sumenko 15 proc., o Berdiansko uoste – trečdaliu. Kremlius jūroje suaktyvėjo gegužę užbaigęs statyti tiltą per Kerčės sąsiaurį – vienintelius vartus į Azovo jūrą.
Kodėl dabar?
Pasak R.Miničiaus ir V.Rybako, vienas iš paaiškinimų, kodėl konfliktas eskaluojamas būtent dabar, – kad Kremlius siekia įtvirtinti Azovo jūros ir Juodosios jūros regiono kontrolę.
„Nuo Krymo okupacijos Rusija reiškia pretenzijas į Kerčės sąsiaurio kontrolę. Dėl to Kremlių nervina Ukrainos civilinių ir karinių laivų eismas, – sako Kijeve veikiančio Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Mychailo Samusas. – Paskutinį kartą Rusija labai skausmingai sureagavo į Ukrainos laivų pasirodymą sąsiauryje.“
Nuo Krymo okupacijos Rusija reiškia pretenzijas į Kerčės sąsiaurio kontrolę. Dėl to Kremlių nervina Ukrainos civilinių ir karinių laivų eismas, – sako M.Samusas.
Ukrainos sostinėje įsikūrusio globalistikos centro „Strategija XXI“ prezidentas Mychailo Hončaras pabrėžia, kad Rusija laukė progos išeskaluoti konfliktą, nes pastaruoju metu patyrė kelis pralaimėjimus: nepalankiai plėtojasi Skripalių apnuodijimo byla, Nyderlandai paviešino rusų įsilaužėlius, atskilo Ukrainos stačiatikių bažnyčia.
Specialisto nuomone, Rusija pasinaudos paaštrėjimu Azovo jūroje, bandydama įrodyti Vakarams, kad vis dar yra stipri, ir tikrindama Ukrainos reakciją. „Rusija tikisi silpnos Kijevo reakcijos. Jei taip ir būtų, Maskva toliau bandys stumti ribas“, – sako jis. M.Hončaro nuomone, karo padėties įvedimas ir mėginimas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijos veiksmus yra geriausias Ukrainos atsakas.
„Strategija XXI“ prezidentas taip pat pabrėžia, kad Rusija nori bet kokia kaina apsaugoti savo didįjį infrastruktūros projektą – Kerčės tiltą, jungiantį žemyninę Rusiją su aneksuotu Krymu. Pasak M.Hončaro, tai tik įrodo, kad „Nord Stream 2“ ir „Turkish Stream“ dujotiekių statyba kelia grėsmę gretimų valstybių saugumui. Užbaigęs šiuos projektus Kremlius galėtų panaudoti karinę jėgą, teisindamasis noru apginti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą.
Kas toliau?
R.Miničius ir V.Rybakas primena, kad rugsėjį Ukraina, reaguodama į priešiškus Rusijos veiksmus Azovo jūroje, pradėjo šiame regione statyti karinę bazę. Tačiau kol kas pajėgos ten dar silpnos. Rugsėjį JAV sutiko perleisti Ukrainai du nurašytus pakrančių apsaugos katerius, bet jie bus pristatyti ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūtį.
Šiuo metu Ukraina gali toliau raginti tarptautinę bendruomenę sustiprinti sankcijas Rusijai. Be to, Kijevas gali prašyti karinės pagalbos.
„[2003 m.] dvišalė sutartis [dėl Azovo jūros] neleidžia Ukrainai kviesti trečiųjų šalių karo laivų į Azovo jūrą. Bet dabar jai atsivėrė galimybė paprašyti sąjungininkų tiesioginės karinės paramos, nes tai – atvira karinė agresija“, – aiškina M.Samusas. Pasak jo, Ukraina taip pat privalo reikalauti, kad ES valstybės pripažintų šiuos Rusijos veiksmus atvira karine agresija.
