Tai, kad nemažai ETPA narių yra pasirengę svarstyti Rusijos sugrįžimą, nors ši šalis neįvykdė jokių reikalavimų sustabdyti agresiją Ukrainoje, kuriuos ETPA pareiškė daugelyje savo rezoliucijų, leidžia kalbėti apie finansinį šantažą institucijoje ir jos vertybių krizę. Savo naujausiame interviu „European Pravda“ Ukrainos nuolatinis atstovas Europos Taryboje Dmytro Kuleba išsamiai aptarė Rusijos sugrįžimo į ETPA riziką.
Anot jo, numatytoje rudens sesijoje ETPA balsuos dėl rezoliucijos, viešai žinomos kaip asamblėjos ir ministrų komiteto taisyklių suderinimas. Iš tikrųjų šios rezoliucijos priėmimas itin komplikuos arba net panaikins ETPA sankcijų mechanizmą, kurį ji gali taikyti valstybei.
Turimomis žiniomis, šios rezoliucijos priėmimas yra Rusijos sugrįžimo į ETPA sąlyga. Pateikiame svarbiausius D.Kulebos interviu aspektus.
Rusijos scenarijaus įgyvendinimas
Anot D.Kulebos, tai, kas maskuojama kodiniais pavadinimais „asamblėjos ir ministrų komiteto taisyklių suderinimas“ bei „sankcijų mechanizmo reforma“, turi vieną tikslą: besąlygiškai, t. y., Maskvai neįvykdžius nei vieno ETPA priimtų rezoliucijų reikalavimo dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, sugrąžinti ją į ETPA iki 2019 m. sausio mėnesio.
Jei taip nutiks, tai bus pirmas kartas nuo 2014 m., kai bus mažinamas spaudimas valstybei agresorei.
Pasak D.Kulebos, Rusijos reikalavimai aiškūs. Jie sako: „Grįšime į ETPA, jei galite garantuoti, kad sankcijos nebus nukreipiamos prieš mus.“
Jei Ukrainos oponentai laimės, ETPA sankcijų mechanizmas, kurį ETPA gali panaudoti reaguodama į valstybių narių principų, vertybių ir atsakomybių pažeidimus bus arba panaikintas (kas yra mažai tikėtina), arba bus toks sudėtingas, kad jį panaudoti bus praktiškai neįmanoma.
Rimti padariniai
Jei taip nutiktų, sankcijų Rusijos delegacijai ETPA panaikinimas taps įspėjimu visai Europai.
„Tie, kas palaiko ES sankcijų mažinimą, gaus dar vieną argumentą: „Žiūrėkite, ETPA nusileido, nusileiskime ir mes.“ Todėl nederėtų nuvertinti pavojaus. Tai ne tiesiog „kažkokia asamblėja“, tai santykių sistemos su Rusija kaip valstybe, kuri pažeidžia tarptautinę teisę, keitimas“, – pabrėžia D.Kuleba.
D.Kuleba: „Tie, kas palaiko ES sankcijų mažinimą, gaus dar vieną argumentą: „Žiūrėkite, ETPA nusileido, nusileiskime ir mes.“ Todėl nederėtų nuvertinti pavojaus. Tai ne tiesiog „kažkokia asamblėja“, tai santykių sistemos su Rusija kaip valstybe, kuri pažeidžia tarptautinę teisę, keitimas.“
Jis teigia, kad Rusijai svarbu 2019 m. sausį sugrįžti į ETPA tam, kad pavaizduotų tai, kaip „Ukrainos politikos nesėkmę“ ir pasinaudotų ja Ukrainoje. [2019 m. kovą ir spalį atitinkamai numatomi prezidento ir parlamento rinkimai – red. past.]
Bet nepaisant to, ši situacija turės rimtų padarinių Europos žmogaus teisių judėjimui.
Jei Rusijos rėmėjų planas pavyks, ETPA sankcijų mechanizmas taps neveiksmingas – ne tik Rusijai, bet ir bet kuriai kitai valstybei.
„Įsivaizduokime, kad kažkuri Europos valstybė pradės pažeidinėti žmogaus teises – pavyzdžiui, bus vykdomi masiniai kankinimai arba bus persekiojamos mažumos, arba bus priimta teisinė reforma, pagal kurią visa teismų sistema taps priklausoma nuo vykdomosios valdžios. Tuomet žmogaus teisių gynėjai turės daryti spaudimą vietinei valdžiai ir jos atstovams. Bet ETPA nebegalės nubausti valstybės už tokius veiksmus“, – įspėja D. Kuleba.
Rusijos rėmėjai
Tarp tų, kurie palaiko Rusijos sugrįžimą, yra organizacijos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas bei kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės politinės jėgos.
D.Kuleba taip pat užsimena apie nerimą keliančius ženklus – tai, kad Rusijos grįžimo rėmėjų skaičius auga. Šie nerimą keliantys ženklai ateina iš Vokietijos.
Jis sako, kad galiausiai rezultatas priklausys nuo valstybių narių atstovų balsų. O tai priklauso nuo nacionalinės valdžios pozicijos. Valstybėms, kurios palankesnės Rusijai, ETPA atstovauja delegatai, kurie taip pat yra labiau linkę sugrąžinti rusus į asamblėją.
Kas verčia žmones remti Rusijos sugrįžimą? D. Kuleba mano, kad yra priežasčių manyti, kad Rusija „sistemingai investuoja į savo interesų gynimą ETPA“:
„Remiantis kai kurių konkrečių asmenų veiksmų logika, man sunku patikėti, kad jie tai daro dėl ideologinių priežasčių arba asmeninių įsitikinimų“, – mano Ukrainos ambasadorius Europos Taryboje.
D.Kuleba: „Remiantis kai kurių konkrečių asmenų veiksmų logika, man sunku patikėti, kad jie tai daro dėl ideologinių priežasčių arba asmeninių įsitikinimų.“
D.Kuleba atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos rėmėjai ETPA Rusijai nekelia jokių reikalvimų tam, kad būtų panaikintos sankcijos, bet vietoj to ieško būdų įtikti rusams:
„Sulaukiu atsakymo: „Žinai, nėra tikslo daryti spaudimą rusams...“ Ir tai yra esminė problema. Vietoj to, kad su rusais būtų iš tikrųjų diskutuojama, žmonės tiesiog susikoncentruoja į Rusijos užgaidų įgyvendinimą.“
„Europos Tarybos tragedija“
Anot D.Kulebos, aiškėjanti Rusijos sugrįžimo į ETPA istorija yra „Europos Tarybos drama ir tragedija“:
„ETPA išaugo į labai rimtą instituciją, kuri turi įtakos valstybėms ir jų politikai. Dabar asamblėjai rekomenduojama pasukti amputacijos keliu. Jie yra pasirengę amputuoti savo pačių ranką, kuria jie darė įtaką šalims, kad jos laikytųsi teisingumo, žmogaus teisių ir demokratijos standartų.
O dabar organizacija yra pasiruošusi save apriboti, atimti savo pačios valdžią tam, kad įgyvendintų valstybės, kuri yra didžiausia tarptautinės teisės pažeidėja žemyne, siekius.“
Rusijos šalininkai argumentuoja, kad, jei Rusija nebus sugrąžinta į Europos Tarybą, 2019 m. vasarą Europos Tarybos ministrų komitetas neturės kito pasirinkimo, kaip tik priimti sprendimą pašalinti valstybę dėl to, kad ji daugiau nei dvejus metus nemoka narystės mokesčių.
D.Kuleba tai vadina manipuliacija. Visų pirma, tokių sprendimų priėmimas Europos Taryboje užtrunka ilgai, o situacija, kuomet 2019 m. Rusijai būtų paprasčiausiai pasakyta „viso gero“, yra neįsivaizduojama.
Antra, pagal Europos Tarybos taisykles, jei šalis ilgiau nei dvejus metus nemoka narystės mokesčių, jos teisės gali būti nutraukiamos ministrų komitete arba ETPA. Pasak D.Kulebos, ministrų komitetas gali paprasčiausiai įteisinti Rusijos teisių ETPA nutraukimą, taip oficialiai nubausdami valstybę už daugiau nei dvejus metus nemokėtus narystės mokesčius.
Kaip bebūtų, laikui bėgant iškils Rusijos atstovavimo ministrų taryboje [kur jai netaikomos sankcijos – red. past.] klausimas ir kaip tai paveiks Europos Tarybos darbą, jei ji nemokės mokesčių.
Europos Tarybos ateitis
Dėl veiksmų, kurių gali būti imamasi tam, kad Rusija nesugrįžtų į ETPA, D.Kuleba teigia, jog jie privalo būti vykdomi visais lygmenimis ir turi būti kreipiamasi į ekspertus ir žmogaus teisių gynėjus.
„Kolegos, jei šis scenarijus bus įgyvendintas, Rusija ne tik bus ETPA narė ir galės daryti įtaką asamblėjos sprendimams. Jūs prarasite parlamentinę asamblėją kaip Europos žmogaus teisių saugos instrumentą. Bet tai dar ne viskas.
D.Kuleba: „Kolegos, jei šis scenarijus bus įgyvendintas, Rusija ne tik bus ETPA narė ir galės daryti įtaką asamblėjos sprendimams. Jūs prarasite parlamentinę asamblėją kaip Europos žmogaus teisių saugos instrumentą. Bet tai dar ne viskas.“
Europos Taryba kartu su ETPA bus apskritai diskredituotos. Ir jūs prarasite Europos Tarybą kaip partnerį ginant žmogaus teises, demokratiją ir teisės normas.
Tik įsivaizduokite: jie tai padarys, atleis Rusijai visus pažeidimus. Ir kai Europos Taryba bandys bet kam pateikti pastabas, jie išgirs atsakymą: „Brangieji, argi ne jūs visai neseniai išdavėte savo principus, užmerkėte akis prieš visus Rusijos pažeidimus tam, kad ją sugrąžintumėte? Kokią moralinę teisę turite dabar mokyti kitus?“ Tai labai rimtas dalykas. Ir tai nėra vien Ukrainos interesų užtikrinimo klausimas“, – sakė D.Kuleba.
Tai yra Europos Tarybos, kaip organizacijos, ateities klausimas.“
Iš „Euromaidan Press“ vertė Salomėja Milvidaitė.
Šis tekstas yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
