Kremlius tikisi iškovoti teisę naudotis gamtos ištekliais, glūdinčiais po ledo kepure. Tai jau ne pirmas toks Rusijos prašymas pripažinti jai šią teritoriją. Prieš rugpjūčio mėnesį teiktą siūlymą buvo ir 2002 metų prašymas pripažinti Šiaurės polių Rusijos nuosavybe.
S.Donskojus pateikė mokslininkų argumentus, aiškindamas, kad Eurazijos šelfas glūdi dar ir po Arkties ledu, tad teoriškai ši teritorija turėtų priklausyti būtent Rusijai.
Pagal 1982 metų Jungtinių Tautų konvenciją, šalis gali skelbti tam tikrą jūros dalį savo ekonomine zona, jei jos žemyninis šelfas ribojasi su pakrante.
Jei geologinis šelfas tęsiasi ir toliau į jūrą, šalis gali reikalauti pripažinti jos nuosavybe jūros dugne ar pačioje jūroje esančius išteklius. Arktyje esantys ištekliai, nepaisant smunkančių naftos kainų, kelia didelį Rusijos kompanijų susidomėjimą.
Jei Jungtinės Tautos pripažins, kad Arkties dugnas teoriškai priklauso Rusijos valdomai teritorijai, Kremlius įgaus teisę išgauti ir naudotis ten esančiais ištekliais. Tiesa, tai nesuteiks galimybės vadinti Arkties vandenis ar ledynus suverenia Rusijos teritorija.
Tokius pačius ketinimus puoselėja ir Kanada, Danija bei Norvegija, teigiančios, kad tik mokslininkų ir baltųjų meškų lankomo žemyno geologiniai turtai priklausom joms.
Rusijos ketinimai jau atkreipė gamtą puoselėjančios organizacijos „Greenpeace“ atstovų dėmesį. Aktyvistės Mary Sweeters teigimu, Rusija nori pasigviešti Arkties ledynus tik dėl iškastinio kuro, kurio išgavimas gali nepataisomai sugadinti biologinę pusiausvyrą.
Rusija taip pat suaktyvino savo karinę veiklą Tolimojoje šiaurėje, karinėse bazėse Naujojo Sibiro salose, Čiukčijoje.
Likus savaitei iki Rusijos pretenzijų į Arktį pristatymo, Rusijos gynybos ministerija paviešino reklaminį filmuką, kuriame matomi rusų kariai, vadeliojantys elnių vežimą ir lekiantys per sniegynus.