Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rusija į Ukrainos mūšio lauką verbuoja afganų komandosus

Afganistano elitinės nacionalinės armijos komandosų korpuso nariai, kuriuos Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės paliko, kai šalis pernai krito prieš Talibaną, sako, kad jiems siūloma prisijungti prie Rusijos kariuomenės ir kovoti Ukrainoje. Keli Afganistano kariuomenės ir saugumo šaltiniai teigia, kad JAV apmokytos lengvosios pėstininkų pajėgos, beveik 20 metų kovojusios kartu su JAV ir kitų sąjungininkių specialiosiomis pajėgomis, galėtų būti tai, ko Rusijai reikia Ukrainos mūšio lauke.
Afganistano kariuomenė prie šturmuoto kalėjimo
Afganistano kariuomenė / „Scanpix“/AP nuotr.

Kaip rašo Foreignpolicy.com, Afganistano 20 000-30 000 savanorių komandosų buvo palikti, kai Jungtinės Valstijos 2021 m. rugpjūtį perdavė Afganistaną Talibanui. Tik keli šimtai vyresniųjų karininkų buvo evakuoti, kai respublika žlugo. Tūkstančiai karių pabėgo pas regioninius kaimynus, kai Talibanas medžiojo ir žudė žlugusios vyriausybės lojaliuosius. Daugelis Afganistane likusių vadų slapstosi, kad išvengtų suėmimo ir egzekucijos.

Jungtinės Valstijos išleido beveik 90 mlrd. dolerių Afganistano nacionalinėms gynybos ir saugumo pajėgoms kurti. Nors visos šios pajėgos buvo nekompetentingos ir per kelias savaites perdavė šalį Talibanui, vadai visada buvo labai gerbiami, nes juos mokė JAV karinio jūrų laivyno SEAL ir Didžiosios Britanijos specialiosios oro tarnybos.

Simboliška, kad komandosų triuškinančią sėkmę komandosai pasiekė Dawlat Abad mūšyje, kuriame Afganistano komandosų dalinys kovėsi su talibais, laukdamas pastiprinimo ir atsargų, kurių taip 2021 m. birželio mėn. ir nesulaukė.

JAV apmokytas majoras Sohrabas Azimi, vadovavęs šiam daliniui, tapo nacionaliniu didvyriu, kai paaiškėjo, kad prieš išvykdamas į paskutinį mūšį jis turėjo tik tris dienas poilsio po to, kai kovėsi 50 dienų iš eilės.

Dabar jie yra bedarbiai, daugelis komandosų vis dar laukia persikėlimo į Jungtines Valstijas ar Didžiąją Britaniją, todėl jie tampa lengvu taikiniu verbuotojams, kurie supranta aukštos kvalifikacijos kovotojų „brolių grupės“ mentalitetą. Dėl to jie gali tapti lengvu grobiu Rusijos verbuotojams, teigė Afganistano saugumo šaltiniai. Buvęs aukšto rango Afganistano saugumo pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas, sakė, kad jų integracija į Rusijos kariuomenę „pakeistų žaidimo taisykles“ Ukrainos mūšio lauke, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai verbuoja savo silpnėjančiam karui ir, kaip pranešama, pasitelkia liūdnai pagarsėjusią samdinių grupę „Wagner“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Wagner“ yra šešėlinė organizacija, kuri oficialiai neegzistuoja, tačiau manoma, kad jai vadovauja Jevgenijus Prigožinas, V.Putino bendražygis, galimai finansuojantis ją per karinės žvalgybos agentūrą GRU. Pranešama, kad ji pirmą kartą atsirado Kryme po to, kai Maskva 2014 m. aneksavo regioną nuo Ukrainos, o vėliau pasirodė Sirijoje, Libijoje ir kitose Afrikos šalyse.

Neseniai pasirodžiusiame vaizdo įraše matyti, kaip šešėlinės samdinių grupės vadovas verbuoja kalinius Rusijos kalėjime, siūlydamas jiems laisvę, jei šie kovos Ukrainoje, bet mirtį, jei pabėgs. Apsuptas juodai apsirengusių kalinių, vyras, įvardytas kaip šešėlinės samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, pateikia šį pasiūlymą: jei pavyks grįžti gyvam, būsi apdovanotas laisve.

Buvęs pareigūnas, kuris taip pat buvo Afganistano komandosas, sakė manantis, kad „Wagner“ stovi ir už Rusijos vykdomo Afganistano specialiųjų pajėgų verbavimo. „Aš jums sakau, kad [verbuotojai] yra ši grupė. Jie renka žmones iš visur. Vienintelis subjektas, kuris verbuoja užsienio karius [Rusijai], yra „Wagner“ samdiniai, o ne jų kariuomenė. Tai ne prielaida, tai žinomas faktas“, – tvirtino jis. „Juos geriau panaudotų Vakarų sąjungininkai, kad jie kovotų kartu su ukrainiečiais. Jie nenori kovoti už rusus; rusai yra priešai. Bet ką jie dar ketina daryti?“, - svarstė jis.

Nuotr. iš „Wagner“ telegram kanalo/„Wagner“ samdiniai Ukrainoje
Nuotr. iš „Wagner“ telegram kanalo/„Wagner“ samdiniai Ukrainoje

Kai kurie buvę komandosai pranešė, kad su jais susisiekiama per „WhatsApp“ ir „Signal“ su pasiūlymais prisijungti prie to, ką kai kurie ekspertai pavadino rusų „užsienio legionu“ ir kovoti Ukrainoje. Žinia apie verbavimo pastangas sukėlė nerimą Afganistano buvusių kariškių ir saugumo sluoksniuose, kurių nariai teigia, kad rusų pasiūlymams gali pritarti iki 10 000 buvusių komandosų. Kitas karinis šaltinis teigė, kad: „Jie neturi nei šalies, nei darbo, nei ateities. Jie neturi ko prarasti.“

„Tai nėra sunku, – pridūrė jis. - Jie laukia darbo už 3-4 dolerius per dieną Pakistane ar Irane arba 10 dolerių per dieną Turkijoje, ir jei “Wagner„ ar kitos žvalgybos tarnybos ateis pas vaikiną ir pasiūlys 1000 dolerių už tai, kad jis vėl taptų kovotoju, jie neatsisakys. O jei rasi vieną vaikiną, kurį užverbuosi, jis gali prikalbinti prisijungti pusę savo senojo būrio, nes jie yra tarsi broliai – ir netrukus turėsi visą būrį.“

Kadangi po Rusijos invazijos vasario mėn. pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą, Afganistano komandosai liko be dėmesio. Užuot padėjusios jiems pabėgti nuo Talibano mirties būrių, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės iš esmės pasimetė. Apie jų pažeidžiamumą, kai juos gali užverbuoti Jungtinėms Valstijoms priešiškos šalys, buvo pažymėta respublikono Michaelo McCaulo ataskaitoje apie praėjusių metų evakuacijos nesėkmę.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./ Michaelas McCaulas
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./ Michaelas McCaulas

Kalbėdamas apie Jungtinių Valstijų žvalgybos pajėgas, kurioms priklauso ir Afganistano komandosai, jis sakė, kad jos „potencialiai gali kelti pavojų JAV saugumui, jei būtų priverstos ar kooperuotos bendradarbiauti su priešininku, įskaitant tarptautines teroristines grupuotes, tokias kaip [„Chorasano Islamo valstybė“ (IS-K)], arba valstybinius veikėjus, tokius kaip Kinija, Rusija ir Iranas“.

Afganistane besislapstantis 35 metų buvęs desantininkų kapitonas sakė, kad padėjo keliems buvusiems kolegoms susisiekti su verbavimo biuru Teherane. Jis sakė, kad užverbuotieji buvo skraidinami iš Afganistano į Iraną, o paskui į Rusiją. Kas vyko toliau, buvo neaišku. „Kai jie sutinka su Rusijos pasiūlymu, komandosų telefonai išjungiami. Jie veikia labai slaptai“, – sakė buvęs kapitonas.

Jis ir kiti iš Afganistano ir Irano kalbinti buvę komandosai pasakojo gyvenantys beviltiškomis sąlygomis. „Esame labai nusivylę. Aštuoniolika metų petys į petį vykdėme pavojingas užduotis su amerikiečių, britų ir norvegų konsultantais. Dabar aš slapstausi. Kiekvieną sekundę kenčiu“, – prisipažino 35 metų vyras. Jis nepasinaudojo pasiūlymu, nes Rusiją laiko Afganistano priešu. Buvusi Sovietų Sąjunga 1979 m. įsiveržė į Afganistaną ir 10 metų kariavo su JAV remiamais modžahedais. Pastaruoju metu Rusija rėmė Talibano sukilėlius, o dabar, kai jie yra valdžioje, palaiko su jais glaudžius ryšius, tačiau nesiekia diplomatinio pripažinimo.

Kitas kartu su britų specialiosiomis pajėgomis kovojęs komandosas sakė, kad pabėgo į Iraną, kad išvengtų Talibano mirties būrių, ir dabar baiminasi, kad jį suims Irano policija. Abu komandosai sakė norintys persikelti į Didžiąją Britaniją, tačiau nežino, kaip susisiekti su valdžios institucijomis ir paprašyti apsaugos. Žurnalistų matytose verbavimo žinutėse naudojamos tos pačios formuluotės, leidžiančios manyti apie centralizuotą operaciją. „Visi, kurie norėtų išvykti į Rusiją, kur yra geresnis elgesys ir geri ištekliai: atsiųskite man savo vardą, pavardę, tėvo vardą ir karinį laipsnį“, – rašoma žinutėse. Gavėjų prašoma padėti verbuoti kitus savo dalinių narius. Afganistano televizija pranešė, kad tarp verbavimo pasiūlymų yra ir Rusijos pilietybė.

35 metų kapitonas, keturių mažamečių vaikų tėvas, sakė vis dar turintis vilties, kad bus perkeltas į Didžiąją Britaniją. „Mes 20 metų kovojome su prisiekusiais Afganistano priešais, visoje šalyje, turėdami aukštą kovinę dvasią, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų pusėje“, – sakė kapitonas. „Dabar mes slepiamės kaip kaliniai“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?