Po Saudo Arabijos režimą kritikavusio žurnalisto J.Khashoggi dingimo „The Guardian“ citavo britų diplomatus, kurie 2016 metais susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu ir de facto šalies vadovu Mohammadu bin Salmanu.
Tapatybės neatskleidę diplomatai tikino, kad princas žavėjosi Vladimiru Putinu ir domėjosi, kaip Rusijos prezidentas lieka nenubaustas už tokius neteisėtus veiksmus kaip Ukrainos Krymo pusiasalio okupacija.
2018-ųjų spalį į šį susitikimą galima pažvelgti kitomis akimis.
Kovą Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agentai Anglijos Solsberio mieste apnuodijo buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Spalio 2 dieną mįslingai dingo į Saudo Arabijos konsulatą Stambule atėjęs žurnalistas J.Khashoggi. Turkija tvirtina turinti įrodymų, kad jis buvo nužudytas.
Penktadienį Saudo Arabijos valstybinė televizija, JAV greičiausiai pasiekus susitarimą su Rijadu, pripažino, kad J.Khashoggi „pagal pirminius tyrimo rezultatus žuvo per Saudo Arabijos konsulate Stambule kilusias muštynes“.
Toks paaiškinimas skamba keistai, ir dalis JAV įstatymų leidėjų juo netiki – skirtingai nei D.Trumpas.
Jis „melagingomis naujienomis“ pavadino su vyriausybe Ankaroje siejamų Turkijos laikraščių portalų pranešimus su gars klipais, kuriuose girdėti, kaip J.Khashoggi konsulate buvo kankinamas, o Saudo Arabiją pamalonino „puikios sąjungininkės“ epitetu.
Turizmą pamėgę agentai?
Kai Jungtinės Karalystės pareigūnai paviešino šūsnį įtariamųjų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, yra GRU agentai Aleksandras Miškinas ir Aleksandras Petrovas, nuotraukų, jie pasirodė Kremliaus finansuojamo kanalo RT eteryje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skripalių apnuodijimų įtariamų vyrų pareiškimai apie turizmą nustebino net Rusiją
Įtariamieji, atkartodami „Wikipedia“ tekstą, tikino norėję pamatyti Solsberio katedrą.
Turizmu dangstėsi ir Rijadas, aiškindamasis, kodėl J.Khashoggi dingimo dieną į Stambulą privačiais lėktuvais kelioms valandoms atskrido 15 asmenų, siejamų su Saudo Arabijos saugumo tarnybomis.
Vieną jų – Salahą Muhammedą al Tubaigy – stebėjimo kameros užfiksavo įeinantį į konsulatą. Valstybinis kanalas „Al Arabiya“ tikino kad S.M.al Tubaigy ir kiti 14 saudo arabų buvo „turistai, melagingai apkaltinti Khashoggi nužudymu“.
Tiek Rijadas (bent iš pradžių), tiek Maskva savo kaltę griežtai neigia ir ieško kaltųjų tarp savo priešininkių. Rusija „Novičiok“ ataką pavadino Vakarų provokacija, o Saudo Arabija kaltino kaimyninį Katarą sąmokslo organizavimu.
Svarbi žaidėja Sirijoje
Neilgai trukus po žurnalisto dingimo, Turkija paskelbė turinti garso įrašą, kuriame girdimos J.Khashoggi nužudymo aplinkybės.
Iš pradžių atsargios retorikos laikęsis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo, kad, jei pasitvirtins nužudymo konsulate versija, Rijadas bus „griežtai nubaustas“.
Vis dėlto, Baltųjų rūmų vadovas teigė, kad nenorėtų prarasti 110 mlrd. dolerių (96 mlrd. eurų) vertės kontrakto su Saudo Arabija.
D.Trumpas: „Tai, kas nutiko, yra siaubingas dalykas. Saudo Arabija išleidžia 110 mlrd. dolerių karinei įrangai ir dalykams, kurie šiai šaliai kuria darbo vietas. Nemėgstu sustabdyti didžiulių pinigų srautų, tekančių į mūsų šalį.“
„Tai, kas nutiko, yra siaubingas dalykas. Saudo Arabija išleidžia 110 mlrd. dolerių karinei įrangai ir dalykams, kurie šiai šaliai kuria darbo vietas. Nemėgstu sustabdyti didžiulių pinigų srautų, tekančių į mūsų šalį“, – kalbėjo D.Trumpas.
Turbūt nenuostabu, kad JAV prezidentas, vos Saudo Arabija spėjo pripažinti J.Khashoggi žūtį ir paskelbti apie 18 pareigūnų suėmimą, suskubo pabrėžti, kad Rijadas yra „didis sąjungininkas“.
D.Trumpas taip pat pakartojo, būtų linkęs rasti kitokį sprendimą nei sankcijos Saudo Arabijai, kurios esą kainuotų milijoną darbo vietų Amerikoje.
Pranešimą, kuriuo reaguojama į pripažinimą, kad J.Khashoggi žuvo, paskelbė ir Baltieji Rūmai:
Tiesa panašu, kad kai kurie Vakarų lyderiai ir verslo atstovai J.Khashoggi dingimo ir žūties skandale bando demonstruoti moralinį stuburą – atsisako vykti į ateinančią savaitę Rijade suplanuotą konferenciją investicijų klausimais „Future Investment Initiative“ (FII), neoficialiai vadinamą „Davosu dykumoje“.
Apie planus nebedalyvauti FII jau paskelbė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai, virtinė verslo lyderių, tarp jų britų milijardierius Richardas Bransonas ir „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi, taip pat žiniasklaidos milžinai „Bloomberg“ ir CNN.
Europa reikalauja Rijado reikalauja atsakymų, tačiau iš Senojo žemyno skriejanti retorika kol kas buvo nuosaiki. „Deutsche Welle“ rašo, kad viena to priežasčių gali būti Saudo Arabijos vaidmuo Vidurio Rytuose.
„Negalime paveikti Saudo Arabijos ir jos karališkosios šeimos taip, kaip norime, tačiau turime ieškoti sprendimų iškylančioms situacijoms“, – sakė Vokietijos parlamentaras iš kanclerės Angelos Merkel partijos Jurgenas Hardtas.
Užsienio reikalų ekspertas J.Hardtas tikino, kad politikai turi palaikyti dialogą net tuomet, kai nesutampa jų požiūriai ar jie visiškai prieštarauja vieni kitų sprendimams.
J.Hardtas pažymi, kad Saudo Arabija – aktyvus žaidėjas Vidurio Rytų taikos procese. Be to, Rijadas svarbus ir Sirijos konflikto atžvilgiu: Saudo Arabija – atsvara Iranui, plečiančiam įtaką visame regione. Tą patį penktadienio vakarą, beje, tegė ir JAV prezidentas D.Trumpas.
Vis dėlto, tuo pat metu ši šalis yra įsitraukusį brutalų karą kaimyniniame Jemene, kurį šiuo metu krečia didžiausia pasaulio humanitarinė krizė.
„Todėl mūsų požiūris į Saudo Arabiją yra labai dvejopas. Tai, kas apie Khashoggi istorijoje buvo atskleista pastarosiomis dienomis, ir kas bus atskleista artimiausiu metu, tik paaštrins mūsų požiūrį. Ir, jei reikalinga, Europa pritaikys savo politiką Saudo Arabijai“, – teigė J.Hardtas.
Nafta – svarbus veiksnys
Skripaliai „Novičiok“ buvo apnuodyti kovo 4 d. Po 18 dienų dešimt Europos šalių, įskaitant Lietuvą, pademonstravo solidarumą JK išsiųsdamos rusų diplomatus, vėliau tokiu pavyzdžiu pasekė JAV ir kitos Vakarų šalys.
Rugpjūtį už „Novičiok“ panaudojimą įsigaliojo dar vienas JAV sankcijų Rusijai paketas.
Anksčiau šiemet D.Trumpas paskelbė, kad JAV pasitraukia iš Irano branduolinio susitarimo. Taip Teheranui, kuris kaltinamas nesilaikęs pažadų dėl branduolinės programos sustabdymo, buvo grąžintos sankcijos.
Vis daugiau JAV demokratų reikalauja sankcijų ir Saudo Arabijai. Savo ruožtu Rijadas spėjo paskelbti, kad į bet kokias sankcijas reaguos atsakomosiomis priemonėmis.
Analitikai įspėja: tokios priemonės JAV galėtų skaudžiai atsiliepti.
Arabų šalių ir islamo studijų centro direktorius Nacionaliniame Australijos universitete Aminas Saikalas teigė, kad Saudo Arabija turi du kozirius – valstybinį investicinį fondą ir naftą.
„Šiuo metu Saudo Arabija pagamina maždaug 10 mln. naftos barelių per dieną. Jei šį kiekį sumažintų 10 ar 20 proc., tai galėtų lemti energetikos krizę“, – portalui ABC sakė profesorius A.Saikalas.
Pasak jo, tokia krizė galėtų pakenkti D.Trumpo administracijai prieš labai svarbius vidurio kadencijos rinkimus.
„Tai galėtų sukelti energetikos krizės paniką, ta krizė galėtų paveikti Amerikos vartotojus. O tai padarytų žalą Trumpo administracijai“, – mano A.Saikalas.
Tiesa, profesorius pridūrė, kad pati Saudo Arabija nėra suinteresuota smarkiai kelti naftos kainų ar sumažinti gamybą. „Jei Saudo Arabija sumažintų naftos gamybą, tai reikštų pelno sumažėjimą, todėl tai pakenktų jai pačiai“, – sakė jis.
Be to, Saudo Arabija regione turi rimtą konkurentą – Iraną. D.Trumpas, paskelbdamas apie sprendimą pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, ragino kitas šalis pirkti naftą iš Saudo Arabijos.
A.Saikalas: „Energetikos krizės atveju dauguma šalių, kurių JAV reikalavo nepirkti naftos iš Irano, gali ignoruoti JAV grasinimus ir vėl pirkti naftą iš Irano.“
„Energetikos krizės atveju dauguma šalių, kurių JAV reikalavo nepirkti naftos iš Irano, gali ignoruoti JAV grasinimus ir vėl pirkti naftą iš Irano“, – teigė A.Saikalas.
Užsimerkia prieš Rijadą?
Kol Europos vyriausybės ir tarptautinės organizacijos iš Rijado reikalavo (reikalaus ir Saudo Arabijai pateikus silpną paaiškinimą apie „muštynes“) atsakymų, V.Putinas teigė neskubantis dėl žurnalisto dingimo kaltinti Saudo Arabijos.
„Kartais imamasi tam tikrų žingsnių, net sankcijų, dėl įsivaizduojamų priežasčių ir be jokių įrodymų, pavyzdžiui, dėl tariamo mūsų cheminio ginklo panaudojimo“, – sakė Rusijos prezidentas.
Jungtinės Karalystės leiboristė politikė Emily Thornberry tikino, kad britų vyriausybė, kitoms šalims itin griežta, užsimerkia prieš Saudo Arabijos nusikaltimus.
„Įsivaizduokite, kaip ši vyriausybė būtų reagavusi, jei Rusija ar Iranas būtų pagrobęs ir greičiausiai nužudęs vieną iš savo disidentų žurnalistų kitos šalies teritorijoje?“, – retoriškai klausė ji.
