Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę paprašė JT sankcijų komiteto įšaldyti Rusijoje registruoto komercinio banko „Agrosojusz“ turtą dėl pagalbos Šiaurės Korėjai apeinant JT įvestus suvaržymus finansiniams sandoriams.
Į prašymą dėl sankcijų taip pat buvo įtraukti Šiaurės Korėjos užsienio prekybos banko atstovas Ri Jong Wonas ir dvi Šiaurės Korėjos įmonės.
Atsakyme Saugumo Tarybai Rusija išsakė abejonių dėl šių kaltinimų. Kinija savo ruožtu pareiškė Saugumo Tarybai, kad prieštarauja Jungtinių Valstijų pateiktam siūlymui dėl sankcijų.
„Norime pabrėžti, kad komitetui pateikiami prašymai dėl sankcijų turėtų būti tinkamai pagrįsti pakankama informacija“, – savo atsakyme Saugumo Tarybai pažymėjo Rusijos diplomatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų.
Prašymas buvo pateiktas netrukus po to, kai JAV Iždo departamentas paskelbė vienašališkas sankcijas minėtam Rusijos bankui ir Šiaurės Korėjos pareigūnui bei dviem įmonėms – „Dandong Zhongsheng Industry & Trade“ ir „Korea Ungum Corporation“.
Rusija ir Kinija ragino Saugumo Tarybą apsvarstyti galimybę sušvelninti sankcijas Šiaurės Korėjai už tai, kad ji pradėjo dialogą su Jungtinėmis Valstijomis ir sustabdė raketų bandymus.
Tačiau JAV ragina išlaikyti „maksimalų spaudimą“ Pchenjanui, kol šis nenutraukė savo branduolinės ir balistinių raketų programų.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija išplatino piktą pareiškimą, kuriame Jungtinės Valstijos smerkiamos už tai, kad į Pchenjano draugiškus žingsnius atsako raginimais griežtinti jam taikomas tarptautines sankcijas ir spaudimą.
Saugumo Taryba pernai Šiaurės Korėjai paskelbė net tris sankcijų paketus. Rugpjūtį įvestų sankcijų taikiniu tapo geležies, anglių ir žuvininkystės sektoriai, rugsėjį buvo smogta tekstilės pramonei ir apribotas naftos tiekimas Šiaurės Korėjai, o gruodį smarkiai suvaržytas perdirbtos naftos produktų tiekimas.
Tai buvo jau antras kartas per tris savaites, kai Rusija ir Kinija nepritarė JAV prašymui sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai.
Liepos 19 dieną šalys pusmečiui įšaldė JAV prašymą visiškai nutraukti perdirbtos naftos produktų tiekimą Šiaurės Korėją.
JAV prašymą JT sankcijų komitetui pateikė po to, kai išsiaiškino, kad Šiaurės Korėja viršijo nustatytus kuro importo limitus neteisėtai atsigabendama jo laivais.
JT rezoliucijose dėl sankcijų numatyta, kad per metus Šiaurės Korėja gali įsigyti ne daugiau kaip 500 tūkst. barelių perdirbtos naftos produktų ir 4 tūkst. barelių žalios naftos.
Kinija yra pagrindinė energijos išteklių tiekėja Šiaurės Korėjai, todėl sprendimą nutraukti naftos produktų ir kuro tiekimą pirmiausia tektų įgyvendinti jai. Naftos Pchenjanui tiekia ir Rusija.
