Rezoliucijos projektą parengė Vokietija ir Belgija, kurios yra nenuolatinės Saugumo Tarybos narės. Pagal projektą būtų toliau leidžiama vežti pagalbos krovinius per Turkijos sieną dviejose vietose be Damasko kišimosi.
Kitos 13 Saugumo Tarybos narių pritarė rezoliucijos projektui, sakė diplomatai.
Pasak jų, derybų metu Maskva prašė leidimą pratęsti pusmečiui, o ne metams, ir siekė, kad pagalbą būtų leidžiama vežti per vieną, o ne per dvi sienos perėjas.
„Rezoliucijos projektas nepriimtas“, – laiške Tarybos narėms patvirtino Vokietijos ambasadorius JT Christophas Heusgenas, kuris liepą pirmininkauja Tarybai.
Iškart po balsavimo Rusija pasiūlė savo rezoliucijos projektą. Jo tekste, kurį gavo naujienų agentūra AFP, pakartojamas raginimas pratęsti leidimą šešiems mėnesiams, akcentuojamas humanitarinės pagalbos gabenimo gerinimas kontroliuojant Sirijos režimui ir iš šio mechanizmo išbraukiama viena iš dviejų sienos perėjų – Bab Salamas.
Balsavimo dėl šios rezoliucijos rezultatai paaiškės trečiadienį.
Periodiškai pratęsiamas leidimas per sieną vežti humanitarinę pagalbą galioja nuo 2014 metų. Naujausias pratęsimas baigsis penktadienį.
Per antradienio balsavimą Rusija jau 15-tą kartą nuo Sirijos karo pradžios 2011 metais pasinaudojo savo veto teise. Kinijai tai devintas toks kartas.
Abi šios šalys įrodinėja, kad JT leidimu pažeidžiamas Sirijos suverenumas ir kad pagalbą galima vis labiau nukreipti Sirijos valdžios kanalais.
Tačiau Vakarų šalys ir JT sekretoriatas tvirtina, kad pagalbos teikimas per sieną yra vienintelė patikima galimybė ir kad pagalbos kroviniai susidurtų su daugybe kliūčių, jei būtų vežami kontroliuojant Damaskui.
Rusijos ir Kinijos veto buvo „itin neigiama plėtotė“, sakė vienas Europos diplomatas, nesutikęs viešinti savo pavardės.
„Jie nori dar labiau smaugti gyventojus“, – sakė šis diplomatas ir pridūrė, kad pagalba „negali pasiekti gyventojų per vieną“ perėją.
„Reikalavimas dėl vienintelio sienos kirtimo taško yra ciniškas ir netenkina žmonių poreikių“, – sakė šaltinis.
Per Bab Havos perėją galima humanitarinę pagalbą vežti 3–4 mln. žmonių, gyvenančių opozicijos kontroliuojamame Idlibo regione.
Pagalbos organizacija „International Rescue Committee“ (IRC) iš karto pasmerkė veto.
„Galimybės gauti maisto, sveikatos priežiūros prekių, skiepų ir respiratorių blokavimas yra nepriimtinas bet kokiu metu, tačiau COVID-19 metais tai dar labiau smerktina“, – sakoma IRC prezidento Davido Milibando pareiškime.
„Žmonės kenčia“
Po balsavimo kinų diplomatai paaiškino, kad Kinija taip pat pritaria leidimo vežti pagalbą per sieną pratęsimui ir kad jos veto yra susijęs su Vokietijos ir Belgijos atsisakymu atsižvelgti į Kinijos prašymą dėl pareiškimo, kuriuo būtų pasmerktos vienašališkos JAV sankcijos Sirijai.
Sausio mėnesį artimiausia Sirijos sąjungininkė Rusija pasiekė, kad sienos perėjų, per kurias leidžiama vežti pagalbą, skaičius būtų sumažintas nuo keturių iki dviejų ir kad leidimas būtų pratęstas pusmečiui, o ne metams, kaip būdavo daroma anksčiau.
Birželio pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino leidimą vežti pagalbą per dvi sienos perėjas pratęsti metams.
Pasak A.Guterreso, nuo 2014-ųjų Bab Salamo perėja pasinaudojo 4 774 sunkvežimiai, o Bab Havos perėja – 28 574 sunkvežimiai.
Kaip sakoma antradienį Ženevoje paskelbtoje JT ataskaitoje, humanitarinė situacija Idlibo provincijoje yra katastrofiška.
„Sirijos ekonomika nuniokota, – sakė vienas ataskaitos autorių Hanny Megally. – Šalyje devynerius metus tęsiasi konfliktas. Žmonės kenčia.“
