Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rusija ir Prancūzija pasirašė susitarimą dėl prancūzų desantinių laivų „Mistral“ pirkimo

Rusija ir Prancūzija susitarimą dėl Prancūzijos dviejų desantinių „Mistral“ klasės laivų pirkimo pasirašė Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuriame taip pat dalyvavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Amfibinis „Mistral“ karo laivas puikiai pritaikytas išlaipinti greitojo reagavimo pajėgas ir tiksliai vadovauti tiek jūroje, tiek sausumoje vykdomai operacijai.
Amfibinis „Mistral“ karo laivas puikiai pritaikytas išlaipinti greitojo reagavimo pajėgas ir tiksliai vadovauti tiek jūroje, tiek sausumoje vykdomai operacijai. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Susitarimą pasirašė Rusijos valstybinės bendrovės „Rosoboroneksport“ generalinis direktorius Anatolijus Isaikinas ir prancūzų laivų statybos korporacijos DCNS vadovas.

Sutartis įvertinta 1,2 mlrd. eurų, pranešė žurnalistams A.Isaikinas.

Jis paneigė pranešimus, kad prancūzai pareikalavo pervesti avansu 80 proc. pirkinio vertės. A. Isaikinas pridūrė, kad sutarties tos pačios sąlygos, kokių Rusija ir tikėjosi. Pasak jo, dar du laivai bus statomi Rusijoje.

Anksčiau penktadienį Rusijos valstybinės laivų statybos įmonės OSK vadovas Romanas Trocenka pranešė, kad Prancūzija taip pat pasirengusi perduoti Rusijai ir kovines technologijas, kas numatyta „Mistal“ pirkimo sutartyje.

„Prancūzija sutiko su precedento neturinčiu technologiniu bendradarbiavimu ir perduoda technologijas, taip pat ir pradinius kovinės informacinės valdymo sistemos, ryšių sistemos programų kodus“, – televizijos kanalui „Rossija 24“ sakė R. Trocenka.

Turimas omenyje taktinės informacijos jūrinės eksploatavimo sistemos SENIT-9 perdavimas Rusijai.

R.Trocenka paaiškino, kad parengta sutartis numato bendrai statyti desantinius laivus. „40 procentų pirmųjų dviejų laivų bus statoma rusų rankomis“, – pažymėjo OSK vadovas.

Pasak jo, be Prancūzijos, tame projekte taip pat dalyvauja Suomija, Danija, Vokietija. „Šį projektą tikrai galima vadinti tarptautiniu“, – pažymėjo R.Trocenka.

Sudėtingos abiejų šalių derybos vyko nuo 2011 metų sausio 25 dienos, kai Prancūzijos Sen Nazero uostamiestyje buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl keturių „Mistral“ klasės desantinių karo laivų pirkimo.

Susitarta, kad du laivai bus pastatyti Prancūzijoje ir dar du Rusijoje. Pasak neoficialių šaltinių, vieno laivo kaina – 600 mln. eurų.

Labiausiai buvo ginčijamasi dėl „SENIT-9“, kurią Prancūzijos kariškiai laikė kritiškiausia karinių technologijų perdavimo požiūriu laivo sistema ir visaip priešinosi ją perduoti Rusijai.

Gegužės pabaigoje Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikolas Sarkozi) Aštuoneto susitikime Dovilyje pareiškė, kad Prancūzija ir Rusija turi pasirašyti sutartį dėl „Mistral“ iki birželio 21 dienos, kai Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas atvyks į Prancūziją.

Daugiatikslio, desantinio, „Mistral“ klasės laivo, iš kurio gali kilti sraigtasparniai, standartinė vandentalpa – 16,5 tūkst. tonų, o esant užpildytam dokui – 32,3 tūkst. tonų. Ilgis – 199 metrų, plotis – 32 m, grimzda – 6,2 m. Didžiausias greitis – 18,8 mazgų, plaukimo nuotolis – maždaug 19,8 tūkst. mylių. Jo įgulą sudaro 160 žmonių. Papildomai jis gali paimti 450 karių.

„Mistral“ klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių. Vienu metu kilimo denyje gali tilpti 6 sraigtasparniai.

Laive sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Šiuo metu Prancūzijos karinis jūrų laivynas turi du “Mistral” klasės laivus, dar statomas trečias.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos