Šis pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas paskelbė: „Kalbų gegužės mėnesį Vašingtone metu aš buvau patikintas, kad sprendimas bus atliktas greitai. Tai bus dar vienas žingsnis, padidinantis JAV karinį dalyvavimą Lenkijoje“.
„The New York Times“ savaitgalį paskelbtame straipsnyje pranešta apie sprendimą dislokuoti tankus, kovines mašinas ir kitą sunkiąją ginkluotę, kurios pakaktų 5000 amerikiečių karių.
Tai būtų pirmas kartas, kai tokia masyvi ginkluotė būtų dislokuota teritorijoje, kuri Šaltojo karo metu priklausė sovietų įtakai. Toks sprendimas sukėlė Rusijos įtūžį ir paskatino griežtus pasisakymus.
„Jei JAV karinė įranga, tankai, artilerijos baterijos išties pasirodys Rytų Europos ir Baltijos šalyse, tai bus agresyviausias Pentagono ir NATO žingsnis nuo Šaltojo karo“, – pabrėžė Rusijos gynybos ministerijos atstovas, generolas Jurijus Jakubovas.
„Rusija neturės kitos išeities, kaip tik didinti savo pajėgas strateginiame Vakarų fronte“, – pridūrė J.Jakubovas. „Mūsų rankos visiškai laisvos daryti atsakomuosius žingsnius, stiprinant savo vakarines sienas“, – teigė generolas.
Rusija neturės kitos išeities, kaip tik didinti savo pajėgas strateginiame Vakarų fronte, – pridūrė J.Jakubovas.
Rusijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame skelbė, jog tikisi, kad bus išvengta dar vieno plataus masto konfliktą provokuojančio žingsnio.
Tuo metu JAV atstovas, pulkininkas Steve'as Warrenas teigė, kad sprendimas kol kas vis dar nėra priimtas. „Per pastaruosius metus JAV karinės pajėgos padidino ginkluotės parengimą ir pratybas su mūsų NATO partnerėmis ir sąjungininkėmis“, – pabrėžė jis.
„JAV tariasi dėl šios karinės įrangos dislokavimo su sąjungininkėmis, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas“, – aiškino pulkininkas S.Warrenas.
