Ukraina: Rusijos pajėgos Bachmute patyrė „didelių nuostolių“

Europos Sąjunga ketina skirti 100 mln. eurų kompensaciją penkių su Ukraina besiribojančių šalių ūkininkams, kurie nukentėjo nuo padidėjusio grūdų importo.

Po to, kai praėjusį savaitgalį Lenkija ir Vengrija sustabdė kai kurių grūdų importą, o kitos Rytų Europos šalys pareiškė, kad paseks jų pavyzdžiu, Briuselis buvo paragintas įsikišti ir rasti sprendimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Šis žingsnis buvo atliktas protestuojant prieš gausų pigių ukrainietiškų grūdų importą, kuris dėl logistikos kliūčių įstrigo šiose šalyse ir privertė vietos ūkininkus konkuruoti iškreiptomis kainomis.

Trečiadienį Europos Komisija pareiškė, kad po bendro Bulgarijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Rumunijos skundo imsis neatidėliotinų „prevencinių priemonių“ kviečiams, kukurūzams, saulėgrąžų ir rapsų sėkloms.

ES pareigūnas sakė, kad ukrainietiški grūdai į šias šalis pateks tik tuo atveju, jei bus eksportuojami kitur, o ši priemonė galios iki birželio pabaigos.

Trečiadienio vakarą danguje virš Kyjivo pastebėtas oro taikinys, pranešė regiono karinė administracija.

Trumpoje žinutėje „Telegram“ ji teigė, kad po pastebėjimo Ukrainos „oro gynybos pajėgos yra pasirengusios“.

„Likite slėptuvėse ir laikykitės informacinės tylos“, – pridūrė ji.

Šiuo metu visame šiauriniame Kyjivo regione, įskaitant Ukrainos sostinę, galioja oro pavojus.

Ukrainos parlamento narys Oleksijus Gončarenka sakė, kad virš rajono buvo pastebėtas „stiprus šviesos blyksnis“, tačiau „sprogimų nebuvo girdėti“.

Prieš vidurnakrtį Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas pranešė, kad Kyjivo regiono danguje švytėjimas preliminariai buvo NASA kosminio palydovo kritimo į Žemę pasekmė.

„Balandžio 19 d. apie 22.00 val. Kyjivo apylinkėse danguje pastebėtas ryškus oro objekto švytėjimas. Preliminariais duomenimis, šis reiškinys buvo į Žemę nukritusio NASA kosminio palydovo pasekmė. Siekiant išvengti aukų dėl krintančių nuolaužų ant žemės – paskelbtas oro pavojus. Priešlėktuvinės gynybos sistema nesuveikė“, – sakė S.Popko.

Trečiadienio vakarą Dnipro mieste nugriaudėjo sprogimai. Virš regiono buvo pastebėti Irano bepiločiai dronai, pranešė vietos „Telegram“ kanalai.

Savo ruožtu prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad veikia priešlėktuvinė gynyba.

Gyventojai buvo raginami slėptis ir nesidalyti informacija apie Ukrainos karių darbą ir judėjimą.

Nuo 21.26 val. oro pavojus buvo paskelbtas Dniepropetrovsko, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse, taip pat Kryme.

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas trečiadienį JAV įstatymų leidėjams sakė, kad jo biuras užregistravo apie 80 000 galimų karo nusikaltimų atvejų ir iki šiol Ukrainos teismuose už karo nusikaltimus nuteisė 31 rusą.

Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto įstatymų leidėjams A.Kostinas sakė, kad jo biuras taip pat nustatė 310 galimų nusikaltimų vykdytojų ir „baigė bylas prieš 152 potencialius karo nusikaltėlius“.

Jis sakė, kad kai kurios bylos „nagrinėjamos už akių, nes mes nustatėme kaltininkus, turime visą įrodymų rinkinį, bet negalime laukti, ar kada nors juos sučiupsime, tačiau bylų nagrinėjimas už akių šiek tiek užsitęsia dėl procedūrinių apribojimų“.

A.Kostinas paragino tarptautinę bendruomenę dalytis žvalgybine informacija ir taip padėti jo biuro darbui nuteisiant įtariamus karo nusikaltėlius, pažymėdamas, kad jie nustatė dar tūkstančius asmenų, tačiau neturi visų įrodymų, leidžiančių nuteisti tuos įtariamus nusikaltėlius.

Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo karinės vadovybės posėdyje Chersono srityje ir aplankė nacionalinę gvardiją Luhanske.

Pirminius pranešimus apie jo vizitus pateikė Kremlius ir Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Stopkadras/Vladimiras Putinas

Tačiau šiandien per vyriausybės posėdį V.Putinas tai patvirtino, sakydamas, kad šiose teritorijose lankėsi „prieš dieną“.

„Yra daug klausimų, į juos negrįšiu“, – sakė jis.

Prezidentas sakė, kad jo kelionės tikslas buvo susitikti su kariais, kurių, pasak jo, „nenorėjo atitraukti ilgam laikui ir dideliam atstumui nuo jų vadovaujamų dalinių dislokavimo vietos“.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad Rusijos pajėgos Bachmute patyrė „didelių nuostolių“ po septynių smūgių trečiadienį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atnaujintame pranešime sakoma, kad buvo smogta dviem teritorijoms, kuriose buvo karių, ginklų ir karinės įrangos bei šaudmenų sandėlių.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė apie naują artilerijos amunicijos paketą Ukrainai, šiai provakarietiškai šaliai ruošiantis numatomam kontrpuolimui prieš Rusijos invaziją.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad į paketą bus įtraukta didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS šaudmenų ir artilerijos sviedinių. Išsamesnę informaciją Pentagonas turėtų pateikti vėliau.

Dėl nuostolių mūšio lauke ir Vakarų sankcijų Rusijos kariuomenė patyrė nuosmukį, tačiau, kaip teigiama naujoje nepriklausomoje analizėje, kurią įvertino CNN, Maskvai nepritrūks parako karui Ukrainoje pratęsti.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje pateikiami stulbinantys Rusijos nuostolių rodikliai – pagal vieną iš atliktų skaičiavimų, tai beveik 10 tūkst. vienetų pagrindinės karinės įrangos, tokios kaip tankai, sunkvežimiai, artilerijos daliniai ir bepiločiai orlaiviai.

Teigiama, kad Rusija gali pradėti panaudoti Šaltojo karo laikų ir senesnes savo atsargas fronto linijose, kad skaičiumi kompensuotų tai, ką galbūt prarado technologijų srityje.

„Rusijos kariuomenės pajėgumų kokybė, kalbant apie pažangią įrangą, greičiausiai mažės, bent jau artimiausiu metu“, – teigiama CSIS ataskaitoje.

Joje taip pat pažymima, kad Rusijos pagrindinių kovos tankų, ypač modernių, nuostoliai buvo itin dideli.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina iš Vokietijos gavo antrąją iš keturių žadėtų oro gynybos sistemų, teigiama pranešime.

Vokietijos naujienų svetainė „Der Spiegel“ praneša, kad priešlėktuvinių raketų sistema „Iris-T“ Kyjivui buvo pristatyta prieš tris dienas.

Imago / Scanpix nuotr./„Iris-T“ sistema

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas patvirtino, kad pirmoji sistema buvo pristatyta 2022 m. spalį, tačiau oficialaus patvirtinimo apie dar vieną pristatymą nebuvo.

Vokietijos pažadėtos antžeminės sistemos, kurių vienos kaina vertinama 150 mln. eurų, padėjo Kyjivui apsaugoti savo teritoriją nuo raketų ir dronų atakų.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau gyrė „Iris-T“ efektyvumą.

„100 šūvių – 100 pataikymų“, – sakė jis gruodžio pabaigoje.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad sulaikė vyrą, kuris dirbo prokremliškame naujienų portale ir skleidė melagingas naujienas apie Maskvos invaziją į Ukrainą. 

„Kyjive sulaikytas vietinis gyventojas, padėjęs Rusijai skleisti melagingą informaciją apie socialinę ir politinę padėtį sostinėje“, – platformoje „Telegram“ teigė SBU. 

SBU šį vyrą apibūdino kaip prokremliškos žiniasklaidos priemonės Bel.ru, nušviečiančios įvykius Bilhorodo regione, įsikūrusiame netoli Ukrainos sienos, darbuotoją. 

„Jis pateikė Rusijos „žurnalistams“ išgalvotą ir iškraipytą informaciją apie Ukrainą“, – teigiama išplatintame pranešime. 

SBU nurodė, kad sulaikytas vyras, kurio tapatybė nėra atskleidžiama, kaltinamas Maskvos agresijos Ukrainoje pateisinimu. 

SBU pareiškė, kad šis vyras taip pat viešai remia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir neigia jos padarytus nusikaltimus Bučoje, Irpinėje ir Iziume. 

SBU paviešino jo įrašų socialiniuose tinkluose ekrano kopijas, kuriose teigiama, kad „Rusijos kariuomenė nešaudo į civilius gyventojus“, ir dėl šių išpuolių kaltina „Ukrainos sadistiškai nusiteikusią kariuomenę“.

Tokios pozicijos laikosi Maskva, neigianti, kad Rusijos pajėgos surengė egzekucijas civiliams Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. 

Per Mariupolį juda pastiprinimas okupantams Berdiansko ir Volnovachos kryptimis, pareiškė Mariupolio mero Petro Andriuščenkos patarėjas.

Apie tai jis parašė „Telegram“, paskelbdamas vaizdo įrašą, kuriame matyti priešo transporto priemonės. Pasak jo, užfiksuotas technikos ir personalo judėjimas.

„Tendencija, kad per Mariupolį link Novoazovsko ir toliau į šiaurę link Volnovachos tęsiasi nedidelio skaičiaus okupantų ir lengvosios technikos judėjimas. Užfiksuotas tankų T72 pristatymas per Mariupolio centrą link Mangušo ir toliau Berdiansko kryptimi“, – sakė P.Andriuščenka.

Rytų pajėgų grupės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis sako, kad Ukrainos gynybos pajėgos dinamiškuose mūšiuose Bachmute, Donecko srityje, toliau stabdo Rusijos užpuolikų puolimą.

„Bachmuto kryptis tebėra Rusijos puolimo epicentras. Priešas Bachmute telkia daugiausia savo pajėgų ir svajoja visiškai kontroliuoti miestą. Tačiau gynybos pajėgos dinamiškuose mūšiuose atlaiko priešo puolimą ir padaro jam didelių nuostolių", – sakė O.Syrskis.

Be to, jis sakė, kad praėjusią naktį, be okupanto gyvosios jėgos ir technikos, priešlėktuvinės gynybos daliniams taip pat pavyko sunaikinti du agresoriaus bepiločius orlaivius „Orlan“ ir „ZALA“.

Rusijos valdžia ruošiasi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui. Kaip rašo „Meduza“, remdamasi šaltiniais valdžios sluoksniuose, „visas Rusijos elitas dabar laukia žadėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo“.

Verta pažymėti, kad Rusijos vadovybės sluoksniai toli gražu nėra tikri, ar Rusija pasirengusi tokiems Ukrainos gynybos pajėgų veiksmams.

„Gynybos ministerija sako, kad kontrpuolimą atremsime, bet kas žino, kas bus iš tikrųjų. Galbūt Ukrainai sekasi blogai, bet mums gali būti dar blogiau“, – sakė „Meduza“ pašnekovai.

Taip šalies agresorės elito komentavo Pentagono duomenų nutekėjimą, kuriame nurodomi tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariuomenių trūkumai.

Kremliui artimas šaltinis teigė, kad nutekintą informaciją, kuri neva rodo Ukrainos kariuomenės silpnumą, „galima sėkmingai parduoti propagandai“.

Šaltinis, kuris yra artimas valstybinės žiniasklaidos priemonės vadovybei, pridūrė, kad Rusijos prezidento administracija savo propagandistams davė aiškiai suprasti, kad Maskva neturi nieko bendra su informacijos nutekinimu.

Be to, Rusijos valdžios sluoksniuose išsiskyrė nuomonės dėl to, ar oficialusis Vašingtonas buvo susijęs su „sąmoningu nutekinimu“.

Du Rusijos prezidento administracijai artimi šaltiniai paaiškino, kad Kremlius įsitikinęs, jog Jungtinės Valstijos sąmoningai nutekino įslaptintus dokumentus.

Tačiau „Meduza“ šaltinis Rusijos vyriausybėje su jais nesutiko. Savo komentare jis išreiškė nuomonę, kad įslaptintų dokumentų paviešinimas veikiau rodo, jog Vakarų gynybos ministerijos „taip pat yra susitepusios“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Ukrainos pasienio su Baltarusija ir Lenkija ruože.

Apie tai V.Zelenskis pranešė per „Telegram“.

„Voluinė. Ukrainos siena su Baltarusija ir Lenkija. Man didelė garbė šiandien būti čia ir padėkoti mūsų pasieniečiams už valstybės sienos apsaugą. Už mūsų valstybės gynybą Bachmute. Žinau, kaip tvirtai jūs ten stovėjote, laikėte Bachmutą“, – sakė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai didžiuojasi „stipriais pasieniečiais“.

Pasak valstybės vadovo spaudos tarnybos, V.Zelenskis susipažino su valstybės sienos sutvarkymu šioje srityje.

Visų pirma prezidentas buvo informuotas, kad siekiant užtikrinti patikimą Ukrainos sienos apsaugą ir pasirengimą atremti galimą priešo įsiveržimą iš Baltarusijos, statomos inžinerinės užtvaros, įtvirtinimai ir nuotolinio vaizdo stebėjimo sistemos.

Pasieniečiai pademonstravo darbų, kurie nuo 2022 m. pradžios atliekami stiprinant sieną su Baltarusija Voluinės srityje, apimtis.

Trečiadienį, balandžio 19 d., Rusijos Tulos regione sudužo nežinomas dronas.

Kaip praneša propagandos leidinys „RIA-Novosti“, remdamasis vietos valdžios institucijomis, bepilotis orlaivis esą nukrito miško juostoje. Jis nekelia jokios grėsmės gyventojams.

„Sudužęs bepilotis orlaivis be atpažinimo ženklų rastas Tulos srities Ščokinsko rajono miško juostoje, grėsmės gyventojams nekelia“, – sakoma pranešime.

Išsamesnės informacijos apie bepiločio orlaivio modifikacijas nepateikta. Reikėtų pridurti, kad Ščokinsko rajonas yra už 200 km nuo Maskvos, kuri yra gilus priešo užnugaris, paaiškino Ukrainos žiniasklaida.

Ukrainos kariuomenė jau vykdo kontrpuolimo operacijas fronte, įskaitant Bachmuto gynybą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė taip pat turi keletą planų, kaip išlaisvinti agresorės okupuotas teritorijas, nacionalinio teletilto eteryje sakė Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Neteisinga siaurai kalbėti apie kontrpuolimą. Tai didžiulis įvairių veiksmų ir priemonių, kurių šiuo metu imasi ginkluotosios pajėgos, kompleksas. Pirmiausia tai yra žmonių parengimas veiksmų rinkiniui: tiek gynybinių, tiek puolamųjų. Tačiau visa tai kartu galima vadinti kontrpuolimo priemonėmis“, – aiškino H.Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Ji pažymėjo, kad ruošdamiesi kontrpuolimui kariai turi suformuoti technikos ir gyvosios jėgos rezervus ir apskaičiuoti kelias veiksmų variacijas.

Pasak jos, vadovybė jau turi kelis puolimo planus, o vienas iš jų bus pasirinktas per netrukus ir taip, kad priešas neturėtų laiko jam pasirengti.

Ministro pavaduotoja pridūrė, kad Bachmuto gynyba, taip pat kovos kituose fronto ruožuose gali būti laikomos kontrpuolimo veiksmais.

„Mūsų kariai šiandien sėkmingai stabdo priešą kituose rajonuose, puolimas vyksta keturiomis pagrindinėmis kryptimis: Bachmuto, Marijinkos, Avdijivkos ir Lymano.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten vykdo aktyvias puolamąsias operacijas, kurias priskiriame kontrpuolimo veiksmams“, – tvirtino gynybos viceministrė.

Dauguma Vakarų žiniasklaidos priemonių ir politikų teigė, jog Ukraina pavasarį pradės kontrpuolimą. Tačiau ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tikino, kad, greičiausiai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas gali prasidėti vasarą.

Tuo tarpu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pažymėjo, kad kariuomenė turi keletą galimybių, o sprendimas pradėti kontrpuolimą bus priimtas paskutinę akimirką.

Rusijos teismas trečiadienį paliko galioti nuosprendį Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, pernai nuteistam kalėti pusdevintų metų už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą po to, kai jis pasmerkė Maskvos puolimą Ukrainoje.

„Maskvos Meščansko teismo nuosprendis turėtų būti paliktas nepakeistas“, – sakė teisėjas per posėdį Maskvos miesto teisme.

Žinomas opozicijos politikas ir jo bendražygiai politiškai motyvuotais vadina jam mestus kaltinimus už „melagienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą pagal naują įstatymą, priimtą Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos opozicijos politikas Ilja Jašinas

Kai Kremlius ėmėsi beprecedentėmis priemonėmis slopinti opozicijos balsus, I.Jašinas liko šalyje, tačiau liepą buvo suimtas.

Opozicijos politikas buvo teisiamas dėl vienos „YouTube“ transliacijos, kurios metu jis kalbėjo apie civilių žudymą netoli Kyjivo esančioje Bučoje. Rusų kariuomenė kaltinama karo nusikaltimais šiame Ukrainos miestelyje.

I.Jašinas liko Rusijoje net po to, kai V.Putinas praėjusių metų vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, ir reguliariai smerkė Kremliaus puolimą Ukrainoje asmeninėje „Youtube“ paskyroje, kuri turėjo 1,3 mln. prenumeratorių.

Karinis ekspertas Olehas Ždanovas komentavo Rusijos propagandistų reportažą apie ginklus, kuriuos ukrainiečiai galėtų panaudoti Krymo tiltui sunaikinti.

Savo „YouTube“ kanale jis teigė, kad jį prajuokino Rusijos propagandistų reakcija ir jų spėliojimai, ar ukrainiečių gaminama raketų sistema „Sapsan“ nugriaus Krymo tiltą.

Siužete Rusijos propagandistai paminėjo raketų sistemą „Sapsan“ ir pavadino ją JAV raketų sistemos HIMARS analogu.

„Kalbant apie raketą ATACMS, jos veikimo nuotolis yra 300 kilometrų, o jei paimsime sistemą „Sapsan“, tai pagal technines specifikacijas ji turėtų garantuotai pataikyti į taikinį, esantį už 480 kilometrų.

Šios dvi raketos yra balistinės raketos. Šiandien Rusijos Federacija neturi sistemos, galinčios kovoti su balistinėmis raketomis. S-400 yra patobulinta S-300. S-300 negali kovoti su balistinėmis raketomis. Mes tai išbandėme praktiškai. Jei ATACMS skris, niekas jos nesustabdys. Arba „Sapsan“, arba ATACMS“, – sakė ekspertas.

O.Ždanovas taip pat atsakė į klausimą, ar JAV „Tomahawk“ gali sunaikinti Krymo tiltą. Pasak jo, jos gali. Tačiau iš kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali gauti tokių raketų?

„Sapsan“ yra Ukrainos daugiafunkcinės operatyvinės ir taktinės raketų sistemos projektas.

Oro gynybos sistemos „Patriot“ pagaliau atvyko į Ukrainą, todėl dangaus gynyba nuo Rusijos užpuolikų taps veiksmingesnė.

„Šiandien mūsų gražus Ukrainos dangus tampa saugesnis, nes į Ukrainą atvyko oro gynybos sistemos „Patriot“, - asmeninėje tviterio paskyroje rašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Ministras pažymėjo, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos greitai ir gerai įsisavino sistemas, o šalies partneriai laikėsi duoto žodžio.

O.Reznikovas pažymėjo, kad tai sunkaus darbo, kuriam vadovavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, rezultatas. Jis taip pat padėkojo JAV, Vokietijos ir Nyderlandų gynybos ministrams bei Amerikos, Vokietijos ir Nyderlandų žmonėms.

Jis taip pat kalbėjo apie tai, kaip prasidėjo derybos dėl „Patriot“ Ukrainai.

Verta pažymėti, kad O.Reznikovas savo įraše dėkojo trijų šalių gynybos ministrams, todėl gali būti, kad Ukraina taip pat gavo sistemų iš JAV ir Nyderlandų.

JAV Energetikos departamentas paragino Rusijos valstybinę branduolinės energetikos korporaciją „Rosatom“ „neliesti“ Zaporižios atominėje elektrinėje įdiegtų „jautrių technologijų“, kurioms taikoma Jungtinių Valstijų vyriausybės eksporto kontrolė, skelbia JAV CNN ir Vokietijos DW.

CNN duomenimis, JAV Energetikos departamento Neplatinimo politikos valdyba prieš mėnesį išsiuntė „Rosatom“ vadovybei atitinkamą laišką, su kurio turiniu transliuotojo žurnalistai susipažino.

Nurodoma, kad Energetikos departamentas įspėjo „Rosatom“, jog Rusijos piliečių ar organizacijų darbas su šiomis JAV technologijos laikytinas neteisėtu – prekėms, programinei įrangai ir technologijoms taikoma JAV eksporto kontrolė, jei jų naudojimas gali pakenkti Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Informacijos apie tai, ar Rusijos valstybinė korporacija atsižvelgė į šį prašymą, nėra. 

CNN primena, kad JAV Energetikos departamento Branduolinės energetikos valdyba dar gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą suteikė technologijų Zaporižios AE. 2021-ųjų viduryje institucija savo interneto svetainėje skelbė, jog „Jungtinės Valstijos padėjo įgyvendinti naujas reaktorių priežiūros ir eksploatavimo procedūras, kurios galiausiai turėtų sustiprinti Ukrainos energetinį saugumą“.

Rusijos kariuomenė yra užėmusi šią didžiausią Europoje branduolinę jėgainę, kuri ne kartą buvo atjungta nuo Ukrainos energetikos tinklo, ir tai Vakaruose kėlė susirūpinimų dėl branduolinės avarijos galimybės.

Sekmadienį Vokietija perdavė Ukrainai antrąją iš keturių žadėtų oro gynybos sistemų „IRIS-T“ (SLM), pranešė leidinys „Der Spiegel“.

Be pačios priešlėktuvinės gynybos sistemos, Ukraina gavo 16 valdomų raketų.

Leidinyje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, kada Ukrainą pasieks likusios dvi federalinės vyriausybės pažadėtos oro gynybos sistemos. Jos dar turi būti pagamintos.

Priešlėktuvinę sistemą „Iris-T“ sudaro trys pagrindiniai elementai: kariniame sunkvežimyje įrengta paleidimo aikštelė, kurioje telpa aštuonios raketos, radiolokacinė transporto priemonė ir pagrindinė transporto priemonė.

Šios sistemos gali smogti taikiniams, esantiems iki 20 km aukštyje ir iki 40 km atstumu.

Ukrainoje yra keliolika tokių „IRIS-T“ įrangos vienetų.

Pirmoji IRIS-T raketa Ukrainai buvo pristatyta praėjusių metų spalio mėn. Ją kariaujančiai šaliai perdavė Egiptas.

Leidinys „Bloomberg“ informavo apie Rusijos skaitmeninės plėtros, ryšių ir masinės žiniasklaidos ministerijos dokumentą, kuriame analizuojamos didėjančios Rusijos priklausomybės nuo technologijų ir elektronikos importo iš Kinijos pasekmės.

Teigiama, kad dokumento turinį agentūrai atskleidė neįvardyti Europos pareigūnai.

Nutraukti Rusijos prieigą prie naujausių technologijų ir elektronikos komponentų yra vienas iš Vakarų tikslų, kurį bandoma užtikrinti šaliai taikant sankcijas nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

Nors Rusija, kaip spaudoje pripažįsta Vakarų pareigūnai, sugebėjo rasti būdų, kaip apeiti šias sankcijas, Kinija nuo pat karo pradžios buvo pagrindinis pažangiausių Rusijos technologijų tiekimo šaltinis.

Rusijai iki šiol nepavyko sukurti patenkinamos kokybės sudėtingų komponentų gamybos grandinės šalies viduje.

Kitame Mokslo ir technologijų ministerijos dokumente, parengtame 2022 m. vasarą, įspėjama apie tokios priklausomybės nuo Kinijos pavojus, ypač apie tai, kad tokios bendrovės kaip „Huawei“ ar „China Mobile“ gali įgyti dominuojančią padėtį Rusijos rinkoje.

Pasak su dokumentu susipažinusių asmenų, jame teigiama, kad ryšių tinklų priklausomybė nuo „Huawei“ įrangos gali tapti grėsme informacijos saugumui, taip pat šių tinklų patikimumui. Todėl dokumento autoriai siūlo įvesti įvairius apribojimus ir kvotas kiniškos įrangos importui, taip pat spausti Kinijos bendroves pasitelkti Rusijos darbuotojus ir subrangovus bei lokalizuoti gamybą.

Teigiama, kad Gynybos ministerija su šiuo dokumentu supažindino Generalinio štabo ir Saugumo tarybos atstovus.

Ukrainos kariai Bachmute susiduria su šiek tiek kitokio pobūdžio karu. Rusai puola mažomis grupėmis ir bando įsitraukti į kontaktinius mūšius, situaciją įvertino Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų atskirosios brigados vadas pulkininkas Dmytro Zavorotniukas.

Jis pažymėjo, kad brigados padaliniai vykdo kovines užduotis tiek Bachmute, tiek netoli jo.

„Bachmutas turi būti išlaikytas! Ten mes stabdome ir eliminuojame nemažas Rusijos užpuolikų pajėgas“, – naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė D.Zavorotniukas.

Jis paaiškino, kad, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsitrauks, Rusijos pajėgos bus nukreiptos į kitas krypts ir tęs Ukrainos miestų puolimą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Bachmute susiduriame su šiek tiek kitokio pobūdžio karu, nei matėme anksčiau. Rusai puola daugiausia nedidelėmis 5-6 žmonių grupėmis, kurios, prisidengdamos artilerija, bando prasiskverbti į mūsų kovines formuotes ir įsitraukti į kontaktinę ugnį“, – padėtį mūšio lauke nusakė pulkininkas.

Brigados vadas pabrėžė, kad Ukrainos pajėgos „atsako tuo pačiu“ ir kad svarbiausia yra kovinio parengimo lygis, padalinių sutelktumas ir personalo motyvacija.

„Didžiuojuosi, kad mūsų brigadoje viskas tvarkoje, nes visi supranta, kad priešas turi būti sustabdytas ir sunaikintas!“ – pridūrė D.Zavorotniukas.

Pasak Sausumos pajėgų vado generolo pulkininko Oleksandro Syrskio, rusai intensyvina apšaudymą Bachmuto sektoriuje.

Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė grasinimą Pietų Korėjai po to, kai buvo pranešta, kad Pietų Korėja gali pakeisti savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo Ukrainai.

„Yra naujų, norinčių padėti mūsų priešams. Pietų Korėjos prezidentas Yun Sok-yeolas pareiškė, kad iš esmės valstybė yra pasirengusi tiekti ginklus Kyjivo režimui. Dar visai neseniai pietų korėjiečiai karštai tikino, kad galimybė tiekti letalinius ginklus Kyjivui visiškai atmesta.

Įdomu, ką pasakys šios šalies gyventojai, kai pamatys naujausius rusiškų ginklų projektus iš artimiausių kaimynų – mūsų partnerių iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos? Tai, kas vadinama “Quid pro quo„ (liet. paslauga už paslaugą)...“

„Scanpix“/AP nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo du žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Antradienio vakarą rusų pajėgoms surengus aviacijos smūgį Vovčanske smarkiai nuniokota turgavietė, nukentėjo gyvenamieji namai.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas trečiadienį platformoje „Telegram“ parašė, kad gelbėtojai Vovčanske rado dviejų civilių – 50-mečio vyro ir 44-erių moters – palaikus.

Kyjivas trečiadienį paskelbė, kad iškvietė konsultacijoms savo ambasadorių Minske Ihorį Kyzymą dėl autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro susitikimo su Rytų Ukrainos Donecko regionui Rusijos primestu vadovu Denisu Pušilinu.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smerkia išvakarėse Minske įvykusį susitikimą ir pavadino jį bandymu legitimizuoti Rusijos okupaciją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Susitikimą su Rusijos okupacinės administracijos atstovu, kuris slapstosi nuo Ukrainos tyrimo dėl sunkių nusikaltimų padarymo ir kuriam taikomos Ukrainos ir tarptautinės sankcijos, laikome dar vienu akivaizdžiu nedraugišku Baltarusijos Respublikos veiksmu, kuriuo siekiama paremti valstybę agresorę Rusijos Federaciją“, – sakoma Ukrainos URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Jame Minskas taip pat raginamas susilaikyti nuo tokių veiksmų ir nustoti remti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Baltarusija turi bendrą sieną ir su Ukraina, ir su Rusija, tačiau ji yra finansiškai ir politiškai priklausoma nuo Kremliaus.

Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė tarptautinių sankcijų.

Belgorodo srityje rusai sukūrė galingą karinį centrą, kurį gali panaudoti Ukrainos pozicijoms pulti. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai 2014-2017 m. Vladyslavas Selezniovas.

Pasak jo, rusai gali greitai perkelti karius, tačiau karinei technikai ir ištekliams sukaupti reikia tam tikro laiko.

„Šiuo metu Belgorodo srityje yra sukurtas galingas karinis-techninis centras ir sukaupta tiek pat techninių išteklių. Šis mazgas yra gana toli nuo kontaktinės linijos, todėl ukrainiečių artilerija negali į jį pataikyti, be to, ten dislokuota galinga priešlėktuvinės gynybos sistema“, – sakė ekspertas.

Pasak V.Selezniovo, nereikėtų pamiršti, kad rusai vis dar bando aneksuoti kairįjį Dniepro upės krantą.

Jo nuomone, Belgorodo srityje sukaupti ištekliai gali rodyti, kad, kai tik leis oro sąlygos, rusai vėl bandys šturmuoti Ukrainos sienas ir pozicijas.

Nuo rugsėjo iki vasario, kai vyko masinis Ukrainos apšaudymas, rusai išeikvojo daugiau kaip 800 balistinių raketų, tačiau savo tikslo nepasiekė, pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas jungtinio teletilto eteryje, atsakydamas į klausimą apie galimus masinius raketų smūgius.

„Raketos, kurias jie paleido į mūsų infrastruktūrą, išnaudojo visas strategines atsargas. Priminsiu, kad buvo sunaikinta apie 570 sparnuotųjų raketų, plius tos, kurios pataikė. Turime daugiau kaip 800 raketų, kurias priešas panaudojo prieš mūsų kritinę infrastruktūrą nuo rugsėjo 11 d. iki žiemos pabaigos“, – sakė jis.

„Suspilne“ nuotr./Rusų ataka Zaporižioje

Taigi Rusijos pajėgos nepasiekė savo tikslo ir perėjo prie pigesnio varianto – valdomų aviacinių bombų naudojimo, be to, joms teikiamos senos sovietinės raketos X-50 ir šalis gali atnaujinti jų gamybą, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.

„Tai reiškia, kad jie gaus ne tik tankus T-52, bet ir visas atsargas, nes bus jaučiamas šaudmenų, sviedinių ir raketų badas“, – teigė J.Ihnatas.

Pasak J.Ihnato, šiuo metu rusų strateginė aviacija po tam tikrų įvykių yra išsisklaidžiusi įvairiuose aerodromuose. Pagrindiniu laikomas Engelso aerodromas.

Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk anksčiau agentūrai „Unian“ tvirtino, kad rusų tiksliųjų raketų atsargos yra beveik kritiškai mažos.

Generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario Rusija panaudojo ne mažiau kaip 50 proc. turimų tolimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų atsargų.

Kartu Generalinis štabas pažymėjo, kad birželį Rusija planuoja pradėti masinę strateginių X-50 tipo iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų gamybą, o tai leis okupantams rudenį suintensyvinti raketų smūgius Ukrainos teritorijoje.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pranešė, kad Kerčėje „užkirstas kelias sabotažo rengimui pusiasalio energetikos sistemos objekte“.

Sulaikytas 1971 m. gimęs Ukrainos ir Rusijos pilietis, kuris, specialiųjų tarnybų nuomone, buvo susijęs su įtariamu sabotažu.

Jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas savadarbis sprogstamasis įtaisas ir ryšio priemonės, kuriose, kaip teigiama, užfiksuotas susirašinėjimas su Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovu, koordinavusiu jo nusikalstamą veiklą, teigė FSB.

Įtariamasis suimtas, jam iškeltos baudžiamosios bylos pagal straipsnius „rengimasis sabotažui“ ir „neteisėtas sprogmenų laikymas“.

Penktadienį Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje vyksiančio Ukrainos sąjungininkų susitikimo pagrindinė tema bus šaudmenų tiekimas Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, pranešė leidinys „Financial Times“.

Tai svarbu ne tik siekiant apsisaugoti nuo Rusijos atakų už fronto linijos, bet ir siekiant sėkmingo numatyto Ukrainos kariuomenės puolimo.

Artėjantis šaudmenų atsargų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonėms, ypač sovietų gamybos, išeikvojimas buvo vienas iš svarbiausių faktų balandžio pradžioje socialinėje žiniasklaidoje nutekintuose Pentagono dokumentuose.

Kyjivas neoficialiai pripažino, kad tokia problema egzistuoja. Tai pripažino ir anoniminiai „FT“ šaltiniai.

Manoma, kad, jei trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos amunicijos iš tiesų pritrūks, pasekmės Ukrainai bus skaudžios.

„Jei rusų bombonešiai su „nebyliomis“ [nevaldomomis] bombomis galės priartėti, reikalai atrodys niūriai“, – „FT“ cituoja savo šaltinį.

Pastaraisiais metais Rusija plačiai naudojo aviaciją Sirijoje, kur sukilėliai neturėjo priešlėktuvinės gynybos. Dėl to buvo siaubingai sunaikinti tokie miestai kaip Alepas.

Ukrainoje Rusijos karo lėktuvai po pirmųjų dienų pradėjo vengti Ukrainos oro erdvės – veikė arba netoli fronto linijos, arba kaip strateginiai bombonešiai – už tūkstančių kilometrų.

Anksčiau kelios Europos šalys perdavė Ukrainai naikintuvus Mig-29, o tai pirmiausia padiktavo noras sustiprinti kariaujančios valstybės oro gynybos sistemą.

Kariniai ekspertai „FT“ teigė, kad pranašumas ore yra vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių pralaužiant ešeloninę gynybą, o tai, kad Ukraina negalės užtikrinti tokios sąlygos, didina būsimo puolimo riziką.

Naujienų agentūra AFP kalbėjosi su Ukrainos kariais, dalyvaujančiais įnirtingame mūšyje dėl Bachmuto, kuris jau kelis mėnesius yra Rusijos karo veiksmų Ukrainoje dėmesio centre.

„Miestas labiau primena griuvėsius. Beveik neliko sveikų namų. Jis praktiškai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Kiekvieną dieną vyksta apšaudymas ir kasdien vis daugiau griuvėsių“, – agentūrai pasakojo Denysas, kuris praėjusiais metais po universiteto įstojo į kariuomenę.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynėjai Bachmute

„Artilerijos ir minosvaidžių apšaudymas – nesiliauja. Dronai mėto granatas. Ir, žinoma, vyksta gatvių mūšiai ir kulkosvaidžių ugnis“, – pridūrė jis.

„Girdisi trenksmas, švilpimas, o tada sprogimas. Ir, žinoma, šrapnelis“, – sakė karo inžinierius, praėjus vos kelioms valandoms po rotacijos iš mūšio.

„Tai blogiausia. Baisu – baisu bet kam“, – pabrėžė jis ir pridūrė neturįs kito vaisto nuo baimės, kaip tik likti namuose.

Prie Bachmuto vienam trumpą atokvėpį gavusiam daliniui buvo pavesta išminuoti rusiškus sprogmenis ir spąstus, kad Ukrainos pėstininkai galėtų judėti pirmyn.

„Kai išeini, nežinai, ar grįši“, – agentūros žurnalistams atviravo 34 metų Olegas, dirbantis pozicijose aplink Bachmutą, dažnai naktimis, dažnai mėnulio šviesoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynėjų pajėgos prie Bachmuto

„Jie užminuoja net savo karių lavonus. Atsitraukdami, jie užminuoja absoliučiai viską“, – pridūrė jis.

„Nėra vietos klaidoms. Viskas priklauso nuo tavo sėkmės“, – sakė vyras.

Iki karo Bachmute gyveno apie 70 tūkst. žmonių, ir, nepaisant kraujo praliejimo ir bombardavimo, kai kurie vis dar gyvena čia.

„Vakar mačiau seną moterį. Ir labai nustebau. Viskas skraidė ir švilpė, o ji kapojo malkas netoli namų. Manau, kad jie jau priprato“, – pasakojo Denysas.

Viešojoje erdvėje jau kelis mėnesius sklandė nepatvirtinti komentarai, jog amerikiečių Ukrainai žadėtos pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ jau yra ne tik Ukrainoje, bet ir mūšio lauke.

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerijai tviteryje pasidalinus įrašu, prie kurio prisegtoje nuotraukoje matyti „Bradley“ transporto priemonės, įvykusį žadėtos karinės paramos perdavimą patvirtino ir Pentagonas.

„Taip, galime patvirtinti, kad dalis „Bradley“ atvyko“, – leidiniui „The War Zone“ sakė Pentagono atstovas spaudai armijos majoras Charlie Dietzas.

Teigiama, kad informaciją apie „Bradley“ perdavimą Pentagonas laikė paslaptyje iki tol, kol ją paviešino Ukrainos gynybos minsiterija.

Ch.Dietzas nepasakė, kada šios pėstininkų kovos mašinos atvyko į Ukrainą ir kiek jų yra.

Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai 113 „Bradley“, įskaitant 109 M2A2-ODS-SA variantus ir keturias BFIST versijas.

Jei Ukraina susidurtų su didelio masto prieš civilius nukreipta ataka, Pietų Korėja galėtų suteikti Ukrainai ne tik humanitarinę ir ekonominę pagalbą, naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas, pirmą kartą pademonstruodamas, kad keičia savo poziciją prieš Ukrainos ginklavimą.

Duodamas interviu agentūrai „Reuters“ prieš kitą savaitę vyksiantį valstybinį vizitą į JAV, Y.Suk-yeolas sakė, kad jo vyriausybė svarsto, kaip padėti ginti ir atstatyti Ukrainą, taip pat jis prisiminė tarptautinę pagalbą, suteiktą Pietų Korėjai per 1950-1953 m. Korėjos karą.

„Reuters“/„Scanpix“/Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas

„Jei susiklostys situacija, kurios tarptautinė bendruomenė negali toleruoti, pavyzdžiui, bet koks didelio masto išpuolis prieš civilius gyventojus, žudynės ar rimtas karo įstatymų pažeidimas, mums gali būti sunku laikytis sprendimo tiekti tik humanitarinę ar finansinę paramą“, – sakė šalies vadovas.

Tai buvo pirmas kartas, kai Seulas užsiminė apie ketinimus suteikti ginklų Ukrainai, praėjus daugiau nei metams po to, kai atmetė bet kokią tikimybę, jog aprūpins Ukrainą letaline pagalba.

Pietų Korėja, kuri yra pagrindinė JAV sąjungininkė ir pagrindinė artilerijos amunicijos gamintoja, iki šiol stengėsi nesupykdyti Rusijos dėl ten veikiančių jos bendrovių ir Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai, nors Vakarų šalys vis labiau spaudė ją tiekti ginklus.

„Tikiu, kad paramos apimtis nebus ribojama, siekiant apginti ir atkurti šalį, į kurią buvo neteisėtai įsiveržta tiek pagal tarptautinę, tiek pagal vidaus teisę, – teigė prezidentas. – Tačiau, atsižvelgdami į mūsų santykius su kare dalyvaujančiomis šalimis ir įvykius mūšio lauke, imsimės tinkamiausių priemonių.“

Informacinės operacijos – vienas pagrindinių Rusijos valstybės strategijos elementų, kuriuos ji naudojo nuo neatmenamų laikų ir ypač suintensyvino nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, jog Rusija sukūrė daugybę kanalų ir paskyrė įgaliotinių, kad galėtų skleisti dezinformaciją – kurti ir dalintis sąmoninga klaidinga ar suklastota informacija.

Vienas iš Rusijos dezinformacijos komponentų, pastebėjo britų žvalgyba, yra „naratyvų plovimas“. Pagal šį scenarijų, Rusija skleidžia informaciją per įgaliotinius arba nepatikrintus socialinės žiniasklaidos šaltinius, kuri vėliau patenka į pagrindinę arba valstybinę žiniasklaidą ir pateikiama kaip oficiali.

Manoma, kad taip siekiama užgožti informacijos šaltinį, kad Rusijos valstybei būtų lengviau atsiriboti nuo pranešimo. Tada ji propaguoja klaidinančius pasakojimo fragmentus, kartu maskuodama savo interesus.

„Rusijos valstybės veikėjai manipuliuojamus naratyvus pateikia ir orkestruotai, ir oportunistiškai. Dabartiniai jų prioritetai beveik neabejotinai yra Ukrainos vyriausybės diskreditavimas ir tarptautinės paramos Ukrainai mažinimas“, – rašoma apžvalgoje.

Per pastarąją dieną ukrainiečių gynėjai likvidavo dar 620 rusų okupantų. Bendri Rusijos kariuomenės personalo nuostoliai Ukrainoje nuolat didėja.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri rusų koviniai sudarė apie 183 750 žmonių, 3665 tankus (4 per dieną), 7110 (12 per dieną) šarvuotų kovos mašinų, 2819 (9 per dieną) artilerijos sistemų, 538 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 285 oro gynybos sistemas.

Dėl to, kas vadinama Rusijos ir Kinijos propagandos atkartojimu, sukritikuotas Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva  antradienį pasmerkė Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.

Baltieji rūmai pirmadienį sukritikavo brazilų prezidento pastabas dėl karo Ukrainoje. Per neseniai įvykusius valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L.I.Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje. Jis teigė, kad Kyjivas esą taip pat yra kaltas dėl karo, prasidėjusio 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržus Rusijos pajėgoms.

„AFP“/„Scanpix“/Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby pirmadienį apkaltino L.I.Lulą da Silvą „atkartojant Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilinant į faktus“, o jo pranešimą apibūdino kaip labai problemišką.

Pasipiktinimą L.I.Lulos da Silvos komentarais išreiškė ir Ukraina.

L.I.Lula da Silva pirmadienį susitiko su į jo šalį atvykusiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Antradienį per viešinčio Rumunijos prezidento Klauso Iohanniso garbei surengtus pietus Brazilijos prezidentas teigė, kad jo vyriausybė smerkia Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, bet taip pat pasisako už suderėtą politinį konflikto sprendimą. 

L.I.Lulos da Silvos pagrindinis patarėjas užsienio politikos klausimais Celso Amorimas kritiką jo bosui antradienį pavadino absurdiška.

Pasak jo, keliais klausimais Brazilijos ir Rusijos požiūriai sutampa, bet Brazilija yra ne kartą pasmerkusi invaziją į Ukrainą.

Brazilija neprisidėjo prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos ir atsisakė patenkinti prašymus tiekti šaudmenis Ukrainai.

Pirmadienį susitikęs su Brazilijos kolega S.Lavrovas sakė: „Esame dėkingi savo draugams brazilams už tai, kad jie aiškiai suprato situacijos (Ukrainoje) kilmę. Esame dėkingi už jų ryžtą prisidėti ieškant būdų, kaip sureguliuoti šią situaciją.“

L.I.Lula da Silva pasiūlė suburti šalių, kurios tarpininkautų dėl karo Ukrainoje, grupę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tęsdamas savo kelionę Lotynų Amerikoje, antradienį paragino tų pačių pažiūrų šalis suvienyti jėgas prieš tai, ką pavadino Vakarų sankcijų šantažu.

Karakase su venesueliečių užsienio reikalų ministru Yvanu Gilu aptarinėdamas Rusijos karą Ukrainoje S.Lavrovas Venesuelą, Kubą ir Nikaragvą pavadino šalimis, pasirenkančiomis savo pačių kelią.

Jos, kaip ir Rusija, patiria žalingas ekonomines sankcijas, pažymėjo S. Lavrovas, kalbėdamas bendroje su Y.Gilu spaudos konferencijoje.

„Būtina suvienyti jėgas prieš bandymus šantažuoti ir neteisėtą vienašališką Vakarų spaudimą“, – sakė ilgametis Rusijos diplomatijos vadovas.

Savaitę truksianti S.Lavrovo kelionė Lotynų Amerikoje prasidėjo Brazilijoje; jis taip pat lankysis Nikaragvoje ir Kuboje, kur valdo Jungtinėms Valstijoms priešiškos kairiųjų vyriausybės.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, JAV sukritikuotas dėl Rusijos ir Kinijos propagandos atkartojimo, antradienį aiškiai pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Baltieji rūmai pirmadienį – kai L.l.Lula da Silva Brazilijoje susitiko su S. Lavrovu – sukritikavo brazilų prezidento pastabas dėl karo Ukrainoje. Per neseniai įvykusius valstybinius vizitus Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose L.I.Lula da Silva sakė, kad Jungtinės Valstijos turėtų „nustoti skatinti karą ir pradėti kalbėti apie taiką“ Ukrainoje. Jis teigė, kad Kyjivas esą taip pat yra kaltas dėl karo, prasidėjusio 2022 metų vasarį į Ukrainą įsiveržus Rusijos pajėgoms.

Antradienį L.I.Lula da Silva tvirtino, kad nors jo vyriausybė smerkia Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą, ji taip pat pasisako už suderėtą politinį konflikto sprendimą.

S.Lavrovas kalbėdamas apie Rusijos karą sakė, kad Maskva išspręs šią situaciją laikydamasi Jungtinių Tautų chartijos principų.

„Mūsų užduotis – užtikrinti, kad JT chartija būtų visiškai įgyvendinta, kad apsisprendimo teisė nebūtų panaikinama, kai tai patogu Vakarams“, – sakė jis.

S.Lavrovas vėlai antradienį taip pat susitiko su Venesuelos prezidentu Nicolas Maduro. Nė venas iš jų jokio pareiškimo apie susitikimą kol kas nepaskelbė.

Venesuela ilgą laiką yra svarbi Rusijos sąjungininkė. N.Maduro paramą Maskvai ne kartą reiškė ir prieš invaziją Ukrainoje, ir jai prasidėjus.

Maskva savo ruožtu remia Karakasą, Jungtinėms Valstijoms taikant sankcijas Venesuelai.

Venesuelos opozicija, remiama labai didelės tarptautinės bendrijos dalies, nepripažįsta N.Maduro perrinkimo 2018 metų rinkimuose, kurie yra laikomi suklastotais.

Dvišaliu lygiu Rusija ir Venesuela paskelbė pasirašiusios susitarimų dėl naftos ir kasybos.

S.Lavrovas vėliau nuvyks į rimtą ekonominę krizę išgyvenančią Kubą. Šios šalies prezidentas Miguelis Diazas-Canelis lapkritį lankėsi Rusijoje, kur paskelbė pasirašęs kelis susitarimus dėl naftos tiekimo salai. Vis dėl to degalų Kuboje tebetrūksta.

Kelionę S.Lavrovas užbaigs Managvoje, kur susitiks su Nikaragvos prezidentu Danieliu Ortega.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų ir smogė 14 okupantų susitelkimo vietų.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Įnirtingiausios kovos vyksta dėl Bachmuto ir Marijinkos.

Tikėtina, kad Vladimiro Putino vizito tikslas į okupuotas Ukrainos teritorijas buvo kaip galimybė viešai parodyti galimus „atpirkimo ožius“ prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą, skelbia Karo studijų institutas (ISW).

„V.Putinui apie padėtį Chersono ir Zaporižios fronto linijoje pasakojo Rusijos oro desanto pajėgų vadas generolas pulkininkas Michailas Teplinskis, generolas pulkininkas Olegas Makarevičius ir kiti neįvardyti kariuomenės vadai. V.Putinas taip pat susitiko su generolu pulkininku Aleksandru Lapinu ir kitais neįvardytais aukščiausio rango karininkais aptarti padėties Luhansko fronto linijoje.

Tikėtina, kad V.Putinas sąmoningai išskyrė Teplinskį ir Makarevičių kaip vadus, atsakingus už Pietų Ukrainą, o Lapiną – kaip vadą, prižiūrintį Luhansko kryptį. Tikėtina, kad Kremlius vidaus informacinę erdvę rengia karinėms nesėkmėms arba kontrpuolimo grėsmės pralaimėjimui“, – sakoma naujausioje ISW karo apžvalgoje.

Kita vertus, demonstratyvūs V.Putino susitikimai greičiausiai patvirtina dar vieną pasikeitimą karinėje vadovybėje ir galbūt Kremliaus artimiausioje aplinkoje.

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lankydamasis okupuotose Chersono ir Luhansko srityse, ir toliau vaizdavo save kaip karo lyderį, laukiantį planuojamo Ukrainos kontrpuolimo
• V.Putino vizito tikslas greičiausiai buvo viešai parodyti atpirkimo ožius prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą
• Rusijos Valstybės Dūma patvirtino keletą Rusijos baudžiamojo kodekso pakeitimų, kuriais siekiama represuoti Rusijos visuomenę
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia gynybinius pasiruošimus pietų Ukrainoje
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau deportuoja Ukrainos civilius gyventojus į Rusiją pagal sveikatos priežiūros ir reabilitacijos programas
• Baltarusija gali pradėti ekonomiškai remti Rusijos okupuotą Donecko sritį

Rusija anksti trečiadienį dronais atakavo Ukrainos pietuose esančią Odesą, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nebuvo, pranešė pareigūnai.

„Naktį priešas „Shahed-136“ tipo bepiločiais atakavo Odesos regioną“, – per platformą „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Jurijus Krukas.

Pasak jo, Ukrainos oro gynyba sunaikino daugumą atakavusių dronų, bet vis tiek buvo padaryta žalos civilinei infrastruktūrai.

„Kaip rodo preliminari informacija, aukų nebuvo. Imamasi priemonių gaisrui suvaldyti, įvykio vietoje dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir kitų struktūrų padaliniai“, – sakė J.Krukas.

Kiek vėliau Ukrainos oro pajėgų vadas generolas Mykola Oleščukas per „Telegram“ pranešė, kad Odesos oro gynyba sunaikino 10 iš 12 dronų kamikadzių.

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą Rusija sudavė keturis raketų ir 60 aviacijos smūgių, surengė 58 apšaudymus iš salvinės raketų ugnies sistemų. Pranešime nurodoma, kad buvo sužeista civilių gyventojų.

„Shahed-136“ yra nedideli Irano gamybos dronai; juos galima užprogramuoti su sprogmenimis nuskristi į tam tikrą vietą nurodžius GPS koordinates.

Rusija, kurios dronų pramonei pakenkė tarptautinės sankcijos, importuoja juos iš Irano.

Prie Juodosios jūros esanti Odesa prieš tai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, buvo pamėgta ukrainiečių ir rusų atostogų vieta.

Nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos kelis kartus bombardavo šį uostamiestį. Prieš dvi savaites įvykdyta dronų ataka taip pat padarė tam tikros žalos.

Sausį Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO istorinį Odesos centrą įtraukė į pavojuje atsidūrusių pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Rusija bando blokuoti Ukrainos karių prieigą prie interneto per palydovinį ryšį „Starlink“, skelbia leidinys „The Washington Post“, remdamasis slapta JAV žvalgybos ataskaita.

Remiantis leidinio pateikiama informacija, Maskva jau kelis mėnesius eksperimentuoja su elektroninio karo sistemomis „Tobol“, siekdama sutrikdyti „Starlink“ duomenų perdavimą Ukrainoje.

Pažymima, kad programa, „tariamai skirta Kremliaus palydovams apsaugoti, gali būti panaudota priešininkų naudojamiems palydovams atakuoti“.

Kompanija „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“, atsisakė komentuoti šią informaciją komentarus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Elonas Muskas

Praėjusį pavasarį E.Muskas trumpai pakomentavo Kremliaus bandymus sutrikdyti „Starlink“, pažymėdamas, kad nors „Starlink“ įrodė savo atsparumą tokiems „trukdymo ir įsilaužimo“ bandymams, bet, panašu, kad rusai deda dar daugiau pastangų.

Kyjivo pareigūnai žino apie Rusijos pastangas ir „imasi priemonių joms neutralizuoti“.

Rusijos ambasada Vašingtone taip pat šios informacijos nekomentuoja.

„Starlink“ pasirodė esanti gyvybiškai svarbi Ukrainos kariuomenei, kuri ja remiasi palaikydama ryšį mūšio lauke ir perduodama žvalgybos duomenis.

Lieka neaišku, ar „Starlink“ trikdžiai, apie kuriuos pranešta Ukrainoje, buvo Rusijos eksperimentų su „Tobol“ ar kitais trukdymo įrenginiais, pavyzdžiui, „Tirada-2“, rezultatas.