V.Putinas vienas pirmųjų pasveikino A.Lukašenką su oficialiai skelbiama pergale prezidento rinkimuose, dėl kurių rezultatų klastojimo jau du vakarus protestavo ir dabar streikuoja tūkstančiai baltarusių.
Tradicinių paraginimų tęsti ir glaudinti „dvišalį broliškų tautų bendradarbiavimą“ V.Putinas nepalydėjo nė žodeliu apie protestus ir jų malšinimą. Bet tai nestebina – A.Lukašenka, kad ir nusilpęs, Rusijai išlieka palankiu variantu Baltarusijos prezidento poste.
„Baltarusija Rusijai pernelyg svarbi, kad būtų galima ją paleisti“, – konstatavo Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius savo ruožtu 15min teigė: „Rusija jau pasiekė savo tikslus ir dabar viską stebi labai ramiai. Maskvos ten jau nebereikia, viskas padaryta. Kita vertus, padėties Kremlius kontroliuoti jau negali.“
A.Lukašenka bus sukalbamesnis
Per 26 A.Lukašenkos režimo valdymo metus Baltarusijos ekonominis stabilumas – kad ir koks trapus – visada buvo palaikomas milijardų dolerių vertės rusiškomis de facto subsidijomis pigių dujų ir naftos pavidalu.
Bet pastaraisiais metais Maskva ėmė didinti spaudimą oficialiajam Minskui – ypač dėl energetinių išteklių kainos. Suklibėjus pagrindiniam ramsčiui, dugno link slinkti pradėjo ekonomika, o kartu – didėti piliečių nepasitenkinimas A.Lukašenka.
Pastarasis ėmė ieškoti alternatyvų – į Minską ėmė vykti įvairūs ES diplomatai, ten lankėsi ir itin aukšto rango JAV pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Mike'ą Pompeo. Kremliui tai, žinoma, nepatiko.
Ir tada, anot M.Laurinavičiaus, buvo nuspręsta paaštrinti situaciją – paspirginti padus A.Lukašenkai: „Tam, kad šis taptų sukalbamesnis. Taip, ko gero, ir bus.“
Pasak eksperto, tikrai negalima teigti, kad baltarusiai, dabar masiškai plūstantys į gatves, yra apgaudinėjami – jie tiesiog nori pasisakyti prieš melą, paremti tiesą.
Bet Rusija esą tikrai kurstė aistras ir, suprask, dirbtinoką intrigą ar konkurenciją dar prieš rinkimus – pasitelkdama vadinamąsias „politines technologijas“ ruošė dirvą dabartiniams įvykiams.
Rinkimai Baltarusijoje švarūs buvo labai seniai, bet tik būtent šiemet vyksta tokios demonstracijos.
Subtili Maskvos režisūra?
„Lukašenka akivaizdžiai susilpnintas. Manevrų laisvės jam net šalies viduje liko gerokai mažiau – jis prarado žmonių pasitikėjimą ir kažin kaip jį gali susigrąžinti.
M.Laurinavičius: po to, kas vyksta, rankos Vakaruose Lukašenkai niekas nespaus, todėl Rusija savo tikslų pasiekė.
Jis akivaizdžiai tampa dar labiau priklausomas nuo Maskvos. Aišku, Lukašenka priklausomas buvo visada, bet gebėdavo vis kaip nors pamanevruoti. O dabar bus sukalbamesnis – visose derybose. To Rusijai ir reikėjo, o taip pat – išmušti jam iš po kojų manevrų laisvę.
Po to, kas vyksta, rankos Vakaruose Lukašenkai niekas nespaus, todėl Rusija savo tikslų pasiekė. Tolesnės destabilizacijos Maskva nenori – bet kokiose permainose yra nežinomybės faktorius, o jo Kremliui tikrai nereikia“, – 15min aiškino M.Laurinavičius.
Analitikas kartoja, kad prie dabartinių įvykių Rusija „labai smarkiai prisidėjo“. Bet, kaip jau minėta, pabrėžia, kad protestuotojų, kurie dabar plūsta į gatves ir yra masiškai sulaikomi, kaltinti naivumu tikrai negalima.
„Negalima menkinti žmonių nepasitenkinimo, kuris kilo tikrai ne dėl to, kad Maskva kažką žaidė. Pyktis kilo dėl vidinių priežasčių, o paskutiniu lašu tapo koronavirusas. Palyginti su Lietuva, Baltarusijoje mirė be galo daug žmonių, o šalies lyderis ir iš aukų, ir iš jų artimųjų tiesiog tyčiojosi.
COVID-19 visuomenės požiūrį į Lukašenkos režimą galutinai pakeitė, nors jis keitėsi jau daug metų.
Bet nuo žmonių nepasitenkinimo iki žmonių mobilizavimo aktyviai veikti yra dar vienas žingsnis, kurį būtina žengti. Tai ir yra esmė – Maskvos ranka padėjo šį žingsnį žengti“, – tvirtino M.Laurinavičius.
Jo teigimu, Rusijos strategai „labai sumaniai ir nuo pat pradžių, trimis šachmatų ėjimais į priekį“ režisavo trijų pagrindinių opozicijos kandidatų spektaklį.
Ko į Minską atvyko V.Škliarovas?
„Visi ėjimai buvo apgalvoti. Metai prieš rinkimus atsirado Cichanouskis, kuris ir įsiūbavo mobilizacines nuotaikas, – šlepečių revoliucija, tarakonai.
Tai tikrai puikios politinės technologijos, Maskva taip ne kartą yra dariusi ir anksčiau“, – teigė analitikas.
Kai A.Lukašenka „nukirto“ S.Cichanouskį, tada „vos iš niekur“ atsirado Viktoras Babaryka – suprask, žmogus, kuris gali parodyti, kaip tvarkytis valstybei, bankininkas, mecenatas. Tuo pačiu atsirado ir „ne taip išsuktas“ Valerijus Cepkala, esą pasiūlytas valdininkams.
Buvo parodyta, kad tai mūsų revoliucija, kad mes išeisim į gatves ir nuversim valdžią, kad nereikia ypatingų politikų, kad yra paprasta namų šeimininkė.
„Visi jie buvo nukirsti, ir dar labai svarbu, kad buvo sulaikytas politinis konsultantas Vitalijus Škliarovas. Netikiu atsitiktinumais, esą jis kaip tik per rinkimų kampaniją nuvyko į Baltarusiją aplankyti mamos.
Į Rusijos politinių technologijų pasaulį jį iš esmės už rankutės atvedė toks Igoris Mintusovas, kuris Lietuvoje kadaise buvo siejamas su Rolando Pakso rinkimų kampanija.
Mintusovas – vienas pagrindinių Kremliaus polittechnologų“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Anot jo, V.Škliarovas prisidėjo prie „trijų moterų“ projekto, kuris, beje, iš tiesų tiksliai atliepė tai, ko baltarusiams dabar reikia: „Buvo parodyta, kad tai mūsų revoliucija, kad mes išeisim į gatves ir nuversim valdžią, kad nereikia ypatingų politikų, kad yra paprasta namų šeimininkė.“
Signalas – nustoti blaškytis
Vis dėlto procesai Baltarusijoje bent jau žiūrint iš Maskvos varpinės šiuo metu kažin ar tebėra valdomi.
„Net ir Cichanouskajos vaidmuo dabar jau yra nulinis. Žmonės, kurie kovoja, kovoja dėl savęs, o dėl Cichanouskajos. Žinoma, spaudimą jai darė didžiulį ir, tikėtina, palaužė ir išsiuntė iš šalies“, – svarstė M.Laurinavičius.
Bet ekspertui nepatinka įsivaizdavimas, kad Baltarusijoje nebelikus suimtą S.Cichanouskį prezidento rinkimų kampanijoje pakeitusios ir netikėtai pagrindine A.Lukašenkos varžove tapusios jo žmonos Sviatlanos Cichanouskajos protestai išsikvėps. Jis tokiai versijai nepritaria – esą ši kandidatė nebuvo ir nėra tikra lyderė.
Rusija savo ruožtu, kaip jau minėta, dabar laukia, kuo viskas baigsis. Britų Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų instituto analitikas Markas Galeotti netiesiogiai pritaria M.Laurinavičiui.
„Maskva, kaip ir turbūt visos kitos sostinės, mano, kad Lukašenkai dar liko daug metų valdžios. Tačiau tai, kas vyksta, Rusijai reiškia gana sunkią situaciją. Kremlius apie įvykius Baltarusijoje kol kas garsiai nekalba, nes dar vertina padėtį“, – mano M.Galeotti.
M.Galeotti: įsivaizduočiau, kad Maskva šiuo metu labai atsargiai tikrina situaciją ir bando išsiaiškinti, ar saugumo pajėgos liks ištikimos režimui. Šis klausimas dabar pats svarbiausias.
Jo teigimu, Rusijos ir Baltarusijos saugumo pajėgos aktyviai palaiko ryšius, o konkrečiai Maskva kruopščiai stebi, kokios nuotaikos apėmusios Minską. Ypač Kremlių esą domina galimybė, kad režimas skils – kad saugumiečiai pereis į protestuotojų pusę.
„Įsivaizduočiau, kad Maskva šiuo metu labai atsargiai tikrina situaciją ir bando išsiaiškinti, ar saugumo pajėgos liks ištikimos režimui. Šis klausimas dabar pats svarbiausias“, – teigė M.Galeotti.
Bet M.Laurinavičius tokio skilimo ženklų teigia nematantis. Jam atrodo, kad režimas šiuo metu yra suvaldęs situaciją – jei kalbėtume apie maišto galimybę.
„Kol to skilimo nėra, yra tik vienas kitas būdas revoliucijai laimėti, – išorinis Maskvos faktorius. Pavyzdžiui, Rusija galėtų pasiųsti pora šimtų tikrų savo diversantų – technologijų yra visokių.
Tačiau kartoju, kad jokių ženklų nematau. Neįžvelgiu ir jokių Rusijos veiksmų. Atvirkščiai, atsiminkime, kad Putinas prieš rinkimus paskambino Lukašenkai – vien tai yra paramos signalas. Iškart ir pasveikino“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Trumpiau tariant, gali būti, kad Maskva A.Lukašenkai išties įspūdingai parodė, jog jis turėtų nustoti blaškytis ir visu veidu atsisukti į Kremlių – suprask, išgyvensi tik taip.