Rusija galėtų agresyviau atakuoti Ukrainos geležinkelius, kelius ir tiltus, kad sustabdytų Vakarų ginklų srautą į fronto liniją. Ji galėjo subombarduoti daugiau infrastruktūros aplink sostinę Kyjivą, kad Vakarų lyderiams būtų sunkiau aplankyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šitaip pademonstruojant vienybę ir ryžtą.
Ir Rusija gali padaryti daug daugiau, kad pakenktų Vakarams – nesvarbu, ar tai būtų kibernetinė ataka, sabotažas, o galbūt dar labiau apribotas energijos eksportas į Europą.
Atrodytų, kad padėtį iš dalies galima paaiškinti visiška nekompetencija: pirmosios karo savaitės aiškiai parodė, kad Rusijos kariuomenė yra skystesnė, nei buvo manyta prieš invaziją.
Vis dėlto JAV ir Europos pareigūnai taip pat teigia, kad prezidento Vladimiro Putino taktika pastarosiomis savaitėmis atrodė nepaprastai atsargi – puolimas Rytų Ukrainoje lėtas, Ukrainos infrastruktūra naikinama palyginti santūriai, vengiama imtis veiksmų, galinčių paaštrinti konfliktą su NATO.
Akivaizdus santūrumas kovos lauke prieštarauja Rusijos valstybinės televizijos pompastikai – joje Maskva vaizduojama kovojanti egzistencinėje kovoje su Vakarais ir atvirai kalbama apie branduolinių ginklų naudojimą.
Kyla klausimas, ar karui įsibėgėjus V.Putinas nepakeis savo taktikos ir neims kovoti agresyviau.