Vokietija ir JAV Ukrainai siunčia kovos mašinų

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock ketvirtadienį sakė, kad tankų tiekimas gali būti „kito ginklų perdavimo Ukrainai etapo“ dalis.

J.Cleverly sakė, kad tankai gali būti kito ginklų perdavimo etapo dalis, ir teigė, kad ši pozicija nuolat peržiūrima.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas išformavo misiją, turinčią ištirti ukrainiečių karo belaisvių nužudymą, įvykdytą 2022-ųjų liepos 29 d. okupuotoje Olenivkos pataisos kolonijoje Donecko srityje.

Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

+2

Kertvirtadienį JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas brifingo metu sakė, kad misija buvo išformuota „nes nebuvo sąlygų siųsti misiją į incidento vietą“.

Jo teigimu, misijos išformavimo priežastis yra tai, kad nėra reikiamų saugumo ir prieigos garantijų.

„Sudarėme politinį susitarimą, tačiau tokiai sudėtingai, subtiliai ir, atvirai kalbant, pavojingai misijai karo zonoje reikia aiškių saugumo ir prieigos garantijų iš abiejų pusių. Nemanėme, kad jas gavome, ir nemanėme, kad yra tikimybė gauti tokias garantijas ateityje“, – S.Dujarricą cituoja „Laisvės radijas“.

JT atstovas neatsakė į klausimą, kuri šalis nesuteikė reikiamų garantijų. Jis taip pat pažymėjo, kad misija gali būti atkurta ateityje.

Ketvirtadienio vakaro kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija nori pasinaudoti stačiatikių Kalėdomis „kaip priedanga“, kad papildytų atsargas ir sustabdytų Ukrainos pažangą rytiniame Donbaso regione.

„Dabar jie nori pasinaudoti Kalėdomis kaip priedanga, kad bent trumpam sustabdytų mūsų vaikinų judėjimą Donbase ir priartintų įrangą, šaudmenis ir mobilizuotus vyrus prie mūsų pozicijų. Ką tai padės pasiekti? Tik dar vieną aukų skaičiaus padidėjimą. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Visi pasaulyje žino, kaip Kremlius naudojasi karo pertraukomis, kad su nauja jėga tęstų karą. O tam, kad karas baigtųsi greičiau, jam reikia visai ko kito“, – rusų kalba sakė V.Zelenskis savo pirmuosiuose komentaruose po to, kai Kremlius penktadienį ir šeštadienį paskelbė 36 valandų laikinas paliaubas per stačiatikių Kalėdas.

„Reikia, kad Rusijos piliečiai rastų drąsos ir bent 36 valandoms per Kalėdas išsilaisvintų iš gėdingos baimės dėl vieno žmogaus Kremliuje, – ragino jis. -  Jūsų baimė dėl jo naikina jūsų šalį, kuri taip pat jau giliai... bet ne bunkeryje“.

V.Zelenskis pridūrė, kad karas Ukrainoje baigsis, „kai jūsų kareiviai arba išeis, arba mes juos išspirsime“.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas palankiai vertintų bet kokias paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas, sakė organizacijos atstovas spaudai, skelbia „The Guardian“.

JT atstovas pripažino, kad bet kokios laikinos paliaubos nepakeis teisingos taikos, atitinkančios JT Chartiją ir tarptautinę teisę.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusijos susitarimas dėl paliaubų „negali ir neturėtų būti vertinamas rimtai“.

Netrukus po Vladimiro Putino pareiškimo, kad stačiatikių Kalėdų proga Rusija sudarys 36 valandų paliaubų susitarimą palei visą sąlyčio liniją Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė šį pareiškimą kaip skeptišką.

„Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė aiškią dešimties žingsnių taikos formulę. Rusija ją ignoruoja ir vietoj to Kalėdų išvakarėse apšaudo Chersoną, o per Naujuosius metus rengia masinius raketų ir dronų smūgius. Į dabartines jų „vienašališkas paliaubas“ negalima ir nevalia žiūrėti rimtai“, – tviteryje rašė ministras.

Dviejų tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ šaltinių, artimų vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos kovotojams, duomenimis, yra didelė provokacijų okupuotose teritorijose stačiatikių Kalėdų dieną tikimybė.

Pažymima, kad kelios stačiatikių cerkvės Donecke ir kitose Rusijos okupuotose teritorijose esančiose gyvenvietėse gali būti užminuotos ir susprogdintos per šventines rytines pamaldas sausio 7 d.

Pasak „InformNapalm“, okupantai planuoja filmuoti propagandinius siužetus, skirtus Rusijos vidaus auditorijai, kad įgytų informacinį pranašumą ir galėtų paskelbti naują mobilizacijos bangą.

„Informacija buvo gauta sausio 4 ir 5 d., tačiau bandėme surinkti papildomų duomenų. Manome, kad po pietų pasirodęs viešas V.Putino pareiškimas apie ketinimus paskelbti „paliaubas“ gali būti netiesioginis įrodymas, kad minėtam teroro aktui buvo rengiamasi pagal jau žinomų Rusijos „netikros vėliavos“ operacijų dvasią“, – pabrėžė bendruomenė. 

Vienas šaltinis pažymėjo, kad „rašistai“ planuoja filmuoti HIMARS nuolaužas, atgabentas iš kitų sprogdinimo vietų, propagandos siužetuose šventyklų sprogdinimo vietose.

„Turime labai mažai laiko surinkti papildomų įrodymų, todėl skelbiame šiuos neišsamius duomenis, tikėdamiesi, kad dėl viešumo bus užkirstas kelias „rašistų“ sąmokslui. Kol kas neturime duomenų apie konkrečias minų buvimo vietas, todėl raginame visus civilius okupuotose teritorijose susilaikyti nuo lankymosi bažnyčiose, kad netaptų Rusijos kruvinos provokacijos aukomis. Švęskite Kalėdas namuose su šeima ir venkite perpildytų vietų“, – pridūrė „InformNapalm“.

Ketvirtadienį du JAV pareigūnai pranešė, kad į naują JAV ginklų paketą Ukrainai bus įtraukta apie 50 kovos mašinų „Bradley“, o vienas iš pareigūnų teigė, kad paketo vertė sieks maždaug 2,8 mlrd. dolerių, skelbia „Reuters“.

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad svarstoma galimybė siųsti Ukrainai pagrindines JAV kariuomenės kovos mašinas „Bradley Fighting Vehicles“, kurios padėtų kovoti su Rusijos invazija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Bradley“ kovos mašinos

Tikimasi, kad naujausias saugumo priemonių paketas Ukrainai bus pristatytas penktadienį, sakė pareigūnai.

Iš maždaug 2,8 mlrd. dolerių vertės paketo apie 800 mln. dolerių sudaro užsienio karinio finansavimo lėšos, skirtos padėti Ukrainai įsigyti ginklų, sakė vienas pareigūnas. Likusi lėšų dalis buvo skirta iš Prezidento įgaliojimų mažinti lėšas Ukrainai (angl. Presidential Drawdown Authority, PDA), kurie leidžia Jungtinėms Valstijoms skubiai, be Kongreso pritarimo, reaguojant į nepaprastąją padėtį, pervesti iš atsargų gynybos reikmenis, tokius kaip „Humvee“, sunkvežimiai ir amunicija.

Šarvuotasis automobilis su galinga ginkluote, kurį gamina „BAE Systems Plc“ (BAES.L), JAV kariuomenėje naudojamas kaip pagrindinis karių pervežimo po mūšio laukus elementas nuo devintojo dešimtmečio vidurio.

Kariuomenė turi tūkstančius „Bradley“ mašinų, todėl ukrainiečiai mūšio lauke galėtų turėti daugiau ugnies galios. Tačiau JAV nesiunčia „Abrams“ tankų į Ukrainą, kurių ukrainiečiai prašė.

Vokietija teiks pėstininkų kovos mašinas „Marder“ Ukrainai️, tviteryje pranešė Vokietijos ambasdorė JAV.

„Taip pat kartu su JAV tieksime papildomą „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų sistemą. JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra pasiryžę suteikti Ukrainai būtiną paramą tiek, kiek reikės“, – tviteryje rašė ji.

Rusijos lyderio Vladimiro Putino nurodymas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas tėra bandymas rasti laiko atsikvėpti savo kare, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

„Jis buvo pasirengęs bombarduoti ligonines, vaikų darželius ir bažnyčias“ gruodžio 25-ąją ir Naujųjų Metų dieną, priminė J.Bidenas ir pridūrė: „Manau, jis mėgina rasti šiek tiek deguonies.“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį griežtai sukritikavo paliaubas, kurias nurodė paskelbti Ukrainoje Kremliaus šeimininkas, ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas tikrai norėtų taikos, „jis grąžintų savo kareivius namo“.

„Vadinamosios paliaubos žmonėms, kurie Rusijos okupacijoje kasdien gyvena baimėje, neatneša nei laisvės, nei saugumo“, – parašė ji tviteryje.

V.Putinas anksčiau ketvirtadienį nurodė paskelbti 36 valandų trukmės paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas, pranešė Kremlius.

Tai pirmas kartas, kai Rusija skelbia visiškas paliaubas Ukrainoje nuo puolimo pradžios praėjusių metų vasario mėnesį.

Tuo tarpu Ukraina šį Rusijos paskelbimą apie paliaubas pavadino „veidmainyste“ ir „propaganda“.

Bus surengtos Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos padalinių pratybos, kurių metu bus tobulinamas jų kovinis pasirengimas, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

„Rusijos pusei atstovaus oro ir kosmoso pajėgų padalinys. Bendras Baltarusijos ir Rusijos regioninės kariuomenių grupės komponentų mokymas yra visapusiškas ir apima ne tik kovinį komponentą, bet ir visas paramos sistemas“, – rašoma pranešime.

Baltarusijos gynybos ministerija taip pat pranešė, kad jų šalies teritorijoje toliau telkiamos Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos.

„Šiandien, atsižvelgiant į besiformuojančią situaciją, šis procesas vykdomas etapais. Į Baltarusijos Respubliką ir toliau atvyks Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalas, ginkluotė, karinė ir specialioji įranga. Su atvykstančiais daliniais planuojama tolesnė kovinė integracija Baltarusijos Respublikos poligonuose“, – buvo pranešta.

Rusijos vadovybė imasi priemonių, kad užkirstų kelią masiniam šaukiamojo amžiaus vyrų išvykimui į užsienį prieš sausio mėnesį numatomą dar vieną mobilizacijos bangą, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Jis pažymi, kad Rusijos pajėgos ir toliau imasi mobilizacinių priemonių, kad išlaikytų puolamuosius pajėgumus ir kompensuotų nuostolius.

„Rusijos Federacijos karinė ir politinė vadovybė imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias masiniam šaukiamojo amžiaus vyrų išvykimui į užsienį prieš kitą mobilizacijos bangą, kuri numatoma šių metų sausį. Negalima atmesti visiško draudimo vyrams, sulaukusiems šaukiamojo amžiaus, kirsti sieną“, – teigė Generalinis štabas.
 

Rusijos propagandinis leidinys TASS, remdamasis Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos pareiškimu, pranešė, kad Sergejus Šoigu įvykdė Putino įsakymą Kalėdoms įvesti vadinamąsias „paliaubas“.

„Šoigu davė nurodymus įvesti paliaubų režimą nuo sausio 6 d. 12:00 iki sausio 7 d. 24:00 visoje Ukrainos kovinėje linijoje“, – rašoma pranešime.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė Rusijos reaktyvinį lėktuvą Su-25 ir Mi-8 sraigtasparnį.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakaro pranešime teigiama, kad sausio 5 d. Ukrainos aviacija atliko 15 smūgių prieš priešo susitelkimo vietas ir tris smūgius prieš jo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas.

„Tuo pat metu mūsų gynėjai numušė priešo lėktuvą Su-25 ir sraigtasparnį Mi-8. Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai surengė ugnies ataką prieš teritoriją, kurioje buvo sutelkta okupanto karinė technika ir gyvoji jėga“, – rašoma pranešime.

Rusijos okupantai daugiausia dėmesio skiria bandymams visiškai užimti Donecko sritį jos administracinėse ribose, įvykių apžvalgoje teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot jo, rusai vykdo puolimą Bachmuto ir Lymano kryptimis. 

Tuo pat metu rusai nesėkmingai bando pagerinti savo taktines pozicijas Kupjansko ir Avdijivkos kryptimis. Novopavlovsko, Zaporižios ir Chersono kryptys yra gynyboje, teigia generalinis štabas.

Anot pranešimo, Rusijos pajėgos apšaudo Ukrainos pozicijas ir civilinius objektus palei visą sąlyčio liniją.

Slobožansko kryptimi nuo ugnies nukentėjo penkių Charkivo srities gyvenviečių teritorijos; Kupjansko kryptimi nuo ugnies nukentėjo septynios Charkivo srities gyvenvietės ir dvi Luhansko srities gyvenvietės.

Lymano kryptimi priešo apšaudymas užfiksuotas Luhansko srities Makijivkos, Ploščankos, Kuzmino ir Dubravos gyvenvietėse; Bachmuto kryptimi okupantai apšaudė 13 Donecko srities gyvenviečių; Avdijivkos kryptimi apšaudytos keturios Donecko srities gyvenvietės.

Novopavlovsko kryptimi okupantai apšaudė tris Donecko srities gyvenvietes; Zaporižios kryptimi priešo artilerija apšaudė dviejų Donecko srities gyvenviečių teritorijas, penkias gyvenvietes Zaporižioje ir Nikopolį Dnipropetrovsko srityje.

„Chersono kryptimi priešas nenustoja terorizuoti civilių gyventojų. Nuo artilerijos apšaudymo nukentėjo civilinė infrastruktūra ir civiliai gyventojai Čornobajivkos ir Chersono miestuose“, - rašoma ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad per dieną priešas surengė aštuonis oro smūgius ir daugiau kaip 10 raketų paleidimo operacijų. Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka priešo oro ir raketų smūgių grėsmė kritinei infrastruktūrai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas atmetė Rusijos lyderio Vladimiro Putino raginimus laikinai nutraukti ugnį stačiatikių Kalėdų proga.

Anksčiau Kremlius pranešė, kad V.Putinas savo gynybos ministrui Sergejui Šoigu įsakė įvesti 36 valandų paliaubas palei visą fronto liniją Ukrainoje nuo rytojaus vidurdienio iki sausio 7 d. vidurnakčio.

Ukraina „nepuola svetimos teritorijos ir nežudo civilių“, o „savo teritorijoje naikina tik okupacinės kariuomenės narius“, tviteryje paskelbė M.Podoliakas.

Jis sakė, kad „laikinos paliaubos“ bus įmanomos tik tada, kai Rusija paliks okupuotas teritorijas.

M.Podoliakas pareiškė, kad V.Putino nurodymas paskelbti laikinas paliaubas - propaganda.

„Rusija visais įmanomais būdais stengiasi bent jau laikinai sumažinti kovos intensyvumą ir smūgių jos logistikos centrams intensyvumą, kad gautų laiko papildomai mobilizacijai, statyti didelius įtvirtinimus užgrobtose teritorijose ir pergrupuoti kariuomenę. To nebuvo galima padaryti jokiomis karinėmis priemonėmis. Todėl buvo pasitelkti standartiniai informaciniai triukai“, - įsitikinęs M.Podoliakas.

Jis mano, kad Rusija nori parodyti neva „humanistinį požiūrį į karą“ ir pabandyti įtikinti europiečius pradėti spausti Ukrainą. Taip Rusijos Federacija siekia „neatidėliotinų derybų, Rusijos ultimatumo priėmimo, naujos atsiskyrimo linijos“. 

Latvijos specialiosios tarnybos sulaikė agentūros „Sputnik Litva“  vyriausiąjį redaktorių Maratą Kasemą, įtariamą sankcijų pažeidimais ir šnipinėjimu, pranešė agentūros „Sputnik“ „Telegram“ kanalas.

"Ketvirtadienį vykusio teismo posėdžio metu buvo svarstomas prevencinės priemonės klausimas. Nors M.Kasemo advokatas primygtinai reikalavo, kad jis būtų paleistas už užstatą, tačiau teismas nusprendė, kad jis turi būti suimtas. Šiandien žurnalistas jau perkeltas į Rygos centrinį kalėjimą", – skelbiama pranešime.

Asmeninio archyvo nuotr./Maratas Kasemas

Taip pat nurodoma, kad advokatė Imma Jansone dar negavo bylos medžiagos. Pagal įstatymą teismo sprendimą galima apskųsti per dešimt dienų.

Pasak „Sputnik“ pranešimo, M.Kasemo byla susijusi su Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Rusijai pažeidimu ir šnipinėjimu. Pagal antrąjį straipsnį jam gresia iki 20 metų kalėjimo.

Žiniasklaidos grupės „Rossija Segodnia“ generalinis direktorius Dmitrijus Kiselevas Rusijos valstybinei agentūrai RIA žurnalisto sulaikymą pavadino visiškai neteisėtu ir absurdišku. Anot jo, M.Kasemas dažnai sakydavo, kad Latvijoje jaučia politinį persekiojimą.

Maratas Kasemas yra Latvijos pilietis, jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis Maskvoje, žiniasklaidos grupėje „Rossija Segodnia“, kuriai taip pat priklauso ir „Sputnik Litva“.

Valstybinė naujienų agentūra RIA taip pat paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentarą, kuriame teigiama, kad esama aiškių ženklų, jog Baltijos valstybės laikosi suderintos linijos.

Ministerija pridėjo, kad šie atvejai „aiškiai parodo, ko verti demagogiški pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą demokratijos ir žodžio laisvės principams“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė paskelbti paliaubas Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas, ketvirtadienį skelbia valstybinė žiniasklaida.

Remiantis agentūros TASS išplatintu pranešimu, ugnies nutraukimo režimas galios nuo sausio 6-osios 12 val. iki sausio 7-osios 24 valandos. Atitinkamą nurodymą V. Putinas davė gynybos ministrui Sergejui Šoigu.

V.Putinas nurodė įvesti paliaubų režimą nuo sausio 6 d. 12.00 val. iki sausio 7 d. 24.00 val. palei visą kontakto liniją kontrolės linijoje, ketvirtadienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, cituodama prezidento įsaką.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Atsižvelgdamas į Jo Šventenybės patriarcho Kirilo kreipimąsi, pavedu Rusijos Federacijos gynybos ministrui nuo šių metų sausio 6 d. 12 val. iki šių metų sausio 7 d. 24 val. įvesti paliaubų režimą palei visą šalių karinio kontakto liniją Ukrainoje“, – sakoma dokumento tekste, kurį Rusijos naujienų agentūrai TASS perdavė spaudos tarnyba.

„Atsižvelgdami į tai, kad daug stačiatikių gyvena karo veiksmų zonose, raginame Ukrainos pusę paskelbti paliaubas ir leisti jiems dalyvauti pamaldose Kūčių vakarą ir Kalėdų dieną“, – rašoma instrukcijoje.

Anksčiau ketvirtadienį tokį raginimą paskelbė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas Kirilas, artimas V.Putino bendražygis, kuris yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų ir ne kartą viešai teigiamai pasisakė apie vykdomą Rusijos agresiją kaimyninėje šalyje.

Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas pastarąjį raginimą, pareiškė, kad tai tik būdas įvilioti jo šalį į spąstus. 

Ketvirtadienį iniciatyva „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejus pranešė, kad per akciją „Sušildyk Ukrainą“ surinkta 450 tūkst. eurų, už kuriuos į Ukrainą išgabenta nauja didelė paramos siunta – elektros generatoriai, šildytuvai, akumuliatoriniai šviestuvai.

„Stiprūs kartu“ trečiosios ir pačios didžiausios įrangos siuntos išlydėjimas į Ukrainą

+35

„Stiprūs kartu“ įkūrėjas žurnalistas Edmundas Jakilaitis pranešė, kad rekordinė siunta bus išdalinta jau per šį savaitgalį po visą Ukrainą - nuo Lvivo iki Charkivo, nuo Lucko iki Chersono, nuo Kyivo iki Odesos.

Krovinį sudaro 100 vienetų dyzelinių 20 kw šildytuvų, 50 vienetų 6 kw generatorių, 200 vienetų akumuliatorinių šviestuvų Flash 100 RE, 50 vienetų rankinių akumuliatorinių prožektorių, 10 vienetų 1000 W elektros kaupiklių.

VIDEO: „Stiprūs kartu“ išlydėjo didžiausią įrangos siuntą į Ukrainą

„Stiprūs kartu“ išlydėjo didžiausią įrangos siuntą į Ukrainą

Paulius Peleckis

Siuntoje taip pat yra 150 kuro kanistrų, 50 prailgintuvų, 50 tepalo komplektų, o taip pat dvi siuvimo mašinos iš rusų karių nelaisvės išvaduotojų moterų pensionui ir dar keli maži 2 kw generatoriai, vienas didesnis stacionarus pabėgėlių centro virtuvei. Visa tai vos sutilpo į du autobusus.

Akcijai „Sušildyk Ukrainą“ galima aukoti pavedimu į Stiprūs Kartu sąskaitą LT387044090101401806

VšĮ „Stiprūs kartu“ įmonės/paramos gavėjo kodas: 305674792.

Paypal: mes@stipruskartu.lt

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vėl sulaukė raginimų pristatyti Kyjivui tankų „Leopard“, kurių Ukraina jau seniai laukia.

Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus.

Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.

Visgi, kritikų teigimu, O.Scholzas nebegali slėptis už šio argumento.

„Kanceliarijos nuolat pateikiamas argumentas, kad Vokietija negali veikti viena, yra visiškai pasenęs“, – sakė parlamentiniam Gynybos komitetui vadovaujanti Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

„Prancūzija vėl imasi vaidmens, kurio buvo tikėtasi iš Vokietijos, ir eina į priekį viena“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

M.-A.Strack-Zimmermann, priklausanti liberaliajai FDP partijai, kuri yra jaunesnioji O.Scholzo koalicijos partnerė, teigė, kad kancleris „pagaliau turėtų pripažinti laikmečio siunčiamą ženklą ir imtis tolesnių veiksmų“.

„Kamuolys Berlyno aikštės pusėje“, – pridūrė ji.

Tuo metu Alexanderis Grafas Lambsdorffas, kuris, kaip praneša vietos žiniasklaida, turėtų tapti naujuoju Vokietijos ambasadoriumi Rusijoje, taip pat pasiūlė iš naujo įvertinti Berlyno poziciją.

„Manau, kad apskritai Vakarams tai visiškai nauja situacija, kai šalys pradeda tiekti naujų kategorijų“ ginkluotę, sakė jis Vokietijos radijui.

Tai, kad Paryžius tieks tankus – daugiausia Prancūzijoje pagamintus „AMX-10 RC“, – taip pat didina spaudimą tuo metu, kai Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht jau sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos naujametinės vaizdo žinutės.

Nufilmuota Berlyno gatvėse, kai per Naujųjų metų šventimą šaudė fejerverkai, Ch.Lambrecht apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.

Anot jos, karas Ukrainoje suteikė „daug ypatingos patirties“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.

Po šio jos asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbto įrašo kilo raginimų O.Scholzui ją atleisti.

Sausio 5 dieną Rusijos mieste Sankt Peterburge užsiliepsnojo „Belarus-MTZ“ gamykla. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, kol kas gaisrą pavyko tik lokalizuoti. 

Apie tai pranešė Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos miesto administracijos svetainė.

Pranešama, kad per gaisrą jau žuvo du žmonės.

Gaisras prasidėjo apie 9 valandą ryto Sankt Peterburge, Pulkovo plente esančiame dviejų–trijų aukštų pramoniniame pastate. Joje įsikūrusi UAB „Belarus-MTZ“, tiekianti ir gaminanti traktorius bei komunalinę įrangą. Gaisras išplito į 420 kvadratinių metrų plotą.

Socialinių tinklų nuotr./Gaisras Sankt Peterburge

Po dviejų valandų gaisras buvo lokalizuotas, bet neužgesintas.

Pasak gamyklos generalinio direktoriaus Vladislavo Sekeržyckio, gaisro priežastis kol kas neaiški, įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Pažymima, kad gamyklos veikloje pažeidimų nenustatyta.

Įmonė buvo įkurta 1997 metais Sankt Peterburge.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalas, ginkluotė, karinė ir specialioji technika ir toliau atvyks į Baltarusiją, pranešė šalies Baltarusijos Gynybos ministerija.

Teigiama, kad Rusijos ir Baltarusijos karių grupuotės kūrimas vyksta „sąjunginės valstybės karinio saugumo užtikrinimo rėmuose“.

Rusijos Federacijos padaliniams atvykus į Baltarusijos poligonus, numatoma tolimesnė kovinio koordinavimo veikla.

Be to, siekiant pakelti abiejų šalių aviacijos padalinių kovinio pasirengimo lygį, planuojama surengti bendrą skrydį ir taktinius mokymus.

Baltarusijos kariuomenė tikina, kad Rusijos ir Baltarusijos karių grupės sukūrimas šalies teritorijoje susijęs su situacija prie sienų.

Rusai dislokavo radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos dalinius „Krymo titano“ gamyklos teritorijoje okupuotame Armianske, Krymo šiaurėje. Tai pranešė Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pažymima, kad objekto teritorijoje be karių sutelkta ir okupantų karinė technika. Priežastys, dėl kurių įmonėje atsirado radiocheminės apsaugos būriai, dar nėra aiškios.

„Tai gali būti mokymai arba okupacinių pajėgų vadovybės reikalavimai. Tačiau Nacionalinio pasipriešinimo centras ragina Armiansko gyventojus laikinai susilaikyti nuo pasivaikščiojimų lauke“, – rašoma pranešime.

Taip pat Centras priminė, kad karių dislokavimas chemijos pramonės objektuose pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui pasakė, kad yra pasirengęs dialogui su Ukraina, jei Kyjivas pripažins Rusijai jos pajėgų okupuotas teritorijas, ketvirtadienį pranešė Kremlius.

„Putinas vėl patvirtino, kad Rusija pasirengusi rimtam dialogui, su sąlyga, kad valdžia Kyjive įvykdys gerai žinomus ir ne kartą išsakytus reikalavimus atsižvelgti į naująją teritorinę tikrovę“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

R.T.Erdoganas anksčiau ketvirtadienį paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną paskelbti „vienašališkas paliaubas“ Ukrainoje.

„Prezidentas R.T.Erdoganas sakė, kad raginimai siekti taikos ir derybų turėtų būti paremti vienašališkomis paliaubomis ir sąžiningo sprendimo vizija“, – jo biuras citavo turkų lyderio žodžius, pasakytus V. Putinui per pokalbį telefonu.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Ukraina teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad „Rusijos stačiatikių bažnyčios“ vadovo patriarcho Kirilo pasiūlytos „kalėdinės paliaubos“ yra ciniški spąstai.

„Rusijos stačiatikių bažnyčios pareiškimas apie „kalėdines paliaubas“ yra ciniški spąstai ir propagandos elementas“, – sakė jis. 

Anot M.Podoliako, Rusijos stačiatikių bažnyčia nėra pasaulinės stačiatikybės autoritetas ir veikia tik kaip „karo propaguotoja“.

Jis priminė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia ragino vykdyti ukrainiečių genocidą, skatino masines žudynes ir primygtinai reikalavo dar didesnio Rusijos militarizavimo.

Trečiadienį Dnipro mieste buvo demontuotas paminklas sovietų kariui Aleksandrui Matrosovui – jo išmontavimas dekomunizacijos proceso Rytų Ukrainoje dalis. 

Dnipro mieste gimusiam A.Matrosovui, kuris pats vienas savo gyvybės kaina sustabdė vokiečių kulkosvaidį, po mirties 1943 m. buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.

„SIPA“/„Scanpix“/Paminklas sovietų didvyriui kariui Aleksandrui Matrosovui

Ketvirtadienį leidinys „Kyiv Post” paskelbė analizę apie Rusijos reakciją į Ukrainos pajėgų smūgį okupuotoje Makijivkoje.

„Trečiadienį Rusijos vadovybė bandė suversti kaltę patiems žuvusiems kariams, kaltindama juos nepaisant draudimo naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, kurių lokaciją vėliau, manoma, kad susekė Ukrainos pajėgos.

Tikėtina, kad taip atsitiko – nuo pat pirmųjų karo dienų kariams nesaikingai naudojantis mobiliaisiais telefonais abi pusės galėjo tiksliai nustatyti priešo buvimo vietą. Tačiau tai vis tiek nepaaiškina sprendimo apgyvendinti karius nesaugomame sprogmenų prigrūstame pastate.

Atsižvelgiant į tai, kad smūgis taip pat sukėlė retai viešai reiškiamą sielvartą, kuris buvo išreikštas ir Rusijos Samaros regione prie Volgos upės, kur gyveno kai kurios aukos, kol kas neaišku, kaip aukštai vadovybės grandinėje reikės prisiimti kaltę, kad būtų nuramintas visuomenės pasipiktinimas.

Įtakingo Rusijos valstybės kontroliuojamo tarptautinio televizijos kanalo RT vadovė Margarita Simonjan, parodydama, kaip rimtai Kremlius vertina kritiką, pasveikino kariuomenės pažadą, kad atitinkami pareigūnai „bus patraukti atsakomybėn”.

„Tikiuosi, kad šių asmenų pavardės bus paskelbtos, – sakė ji. Atėjo laikas suprasti, kad nebaudžiamumas neveda prie socialinės santarvės. Nebaudžiamumas veda prie naujų nusikaltimų. Ir dėl to kyla visuomenės nepasitenkinimas”, – rašoma „Kyiv Post” straipsnyje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paragino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną paskelbti „vienašališkas paliaubas“ Ukrainoje.

„Prezidentas R.T.Erdoganas sakė, kad raginimai siekti taikos ir derybų turėtų būti paremti vienašališkomis paliaubomis ir sąžiningo sprendimo vizija“, – jo biuras citavo turkų lyderio žodžius, pasakytus V.Putinui per pokalbį telefonu.

Po šių derybų R.T.Erdoganas vėliau ketvirtadienį turėjo surengti atskirą pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Turkijos vadovas pasinaudojo gerais santykiais tiek su Maskva, tiek Kyjivu, kad pabandytų tarpininkauti nutraukiant karą.

Ankara surengė du pirmuosius taikos derybų turus ir padėjo sudaryti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, kuriuo buvo atkurtas Ukrainos grūdų tiekimas Juodąja jūra.

R.T.Erdoganas taip pat ne kartą bandė pakviesti V.Putiną ir V.Zelenskį į Turkiją surengti viršūnių susitikimą taikos klausimu.

Politiko raginimas vienašališkai nutraukti karinius veiksmus pasirodė po to, kai anksčiau ketvirtadienį Rusijos dvasinis lyderis patriarchas Kirilas pasiūlė šią savaitę sudaryti paliaubas stačiatikių Kalėdų proga.

R.T.Erdoganas gerus santykius su V.Putinu sugebėjo išlaikyti atsisakęs prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai ir karo metu padidinęs dvišalės prekybos apimtis.

Abu lyderiai dabar preliminariai planuoja steigti gamtinių dujų mazgą Turkijoje, galintį pasiūlyti Rusijai alternatyvų tiekimo į Europą kelią.

R.T.Erdogano biuras nurodė, kad Turkija „stiprina ir stiprins infrastruktūrą“, susijusią su siūlomu mazgu.

Abu lyderiai tikisi projektą „įgyvendinti kuo greičiau“, sakoma pranešime.

Per spaudos konferenciją per metus pasiektiems rezultatams aptarti Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad Italija yra pasirengusi būti taikos susitarimo tarp Maskvos ir Kyjivo tarpininke.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, trečiadienį komentuodama G.Meloni pareiškimą, buvo tipiškai tiesmuka.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Marija Zacharova

"Daugelis šalių reiškia norą dalyvauti sprendžiant ginčą... o kai kurios net tiesiogiai siūlo mums tarpininkavimo paslaugas. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kiti valstybių, vyriausybių vadovai, politikai bei visuomenės veikėjai. Vieni jų yra nuoširdūs, kiti siekia savanaudiškų tikslų, bandydami įsipainioti į derybų procesą, kad gautų dividentų užsienio politikoje.

Tačiau keista sulaukti tarpininkavimo pasiūlymų iš šalių, kurios nuo pat specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios laikėsi nedviprasmiškos, labai agresyvios antirusiškos pozicijos ir ne tik rėmė kruviną Kyjivo režimą, bet ir teikė jam didelę karinę ir techninę pagalbą. Žinome, kad Italija kartu su plačiu ginkluotės ir karinės įrangos asortimentu taip pat tiekia Kyjivui priešpėstines minas.

Tokie neatsakingi veiksmai ne tik didina aukų, įskaitant Donbaso civilius gyventojus, skaičių ir vilkina konflikto pabaigą, bet ir gali įtraukti NATO šalis į tiesioginę karinę konfrontaciją su Rusija. Tačiau Kyjivo rėmėjai iš Vakarų, tarp kurių, deja, yra ir Italija, net negalvoja sustoti: priešingai, jie tik didina savo atsargas. Akivaizdu, kad, atsižvelgdami į šališką Italijos poziciją, negalime jos laikyti nei sąžiningu tarpininku, nei galimu garantu taikos proceso metu", – pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas Kirilas ketvirtadienį paragino nutraukti ugnį Ukrainoje per stačiatikių Kalėdas, kurias šią savaitę švenčia abi šalys.

„Aš, Kirilas, Maskvos ir visos Rusios patriarchas, kreipiuosi į visas tarpusavio konflikto šalis, ragindamas nutraukti ugnį ir sudaryti kalėdines paliaubas nuo sausio 6 dienos 12 val. iki sausio 7 dienos 24 val., kad stačiatikiai galėtų dalyvauti pamaldose Kalėdų išvakarėse ir Kristaus gimimo dieną“, – pareiškė jis oficialioje Bažnyčios interneto svetainėje.

„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas ir Vladimiras Putinas

Maskva ir Kyjivas šio Kirilo raginimo kol kas nekomentavo.

Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų ir ne kartą viešai teigiamai pasisakė apie vykdomą Rusijos agresiją kaimyninėje šalyje.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą patriarchas Kirilas savo pamoksluose dažnai minėjo karinius veiksmus. Be kita ko, jis pagrindė Rusijos invazijos priežastis ir ragino rusus „dvasiškai mobilizuotis“.

Dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo pozicijos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia gegužės pabaigoje paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato. Birželį Jungtinė Karalystė ir Kanada patriarchui Kirilui pritaikė sankcijas. Lietuva liepą uždraudė jam atvykti į šalį.

Pietinės krypties rusų okupantų bazės gerokai apgadintos, todėl jie stengiasi atsitraukti kuo toliau nuo fronto linijos. 

Kaip sakė „Pietų“ operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, okupuotame pusiasalyje tvyro neramumai.

„Okupantai įrengia reikšmingas gynybos linijas giliau Krymo kryptimi. Turbūt dėl ​​to ir vyksta sprogimai pusiasalyje. Ten ne viskas taip ramu. Tiesiog dar kartą priminėme, kad Krymas yra Ukraina. Mes kovojame. už kiekvieną mūsų žemės gabalėlį“, – sakė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Sprogimai Kryme rugpjūčio 16 d.

Anot jos, okupantai ruošiasi ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui Kryme. Todėl pusiasalyje, ypač į pietus nuo Armiansko, reguliariai atsiranda naujų tranšėjų.

 „Be jokios abejonės, rusai tiki savo gynybos stiprumu, bet iš esmės akivaizdu, kad labiau tiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – pridūrė N.Humeniuk.

Ketvirtadienį Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pareiškė, kad dėl karo su Rusija Ukrainos bendrasis vidaus produktas praeitais metais sumažėjo net 30,4 proc. – tai didžiausias nuosmukis per pastaruosius 30 metų.

J.Svyrydenko teigė, jog Ukrainos ekonomika patyrė didžiausius nuostolius nuo pat 1991 m., kai iškovojo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Nors šis nuosmukis buvo mažesnis, nei tikėtasi iš pradžių.

„Ukrainos gynybos pajėgų sėkmė fronto linijose, koordinuotas vyriausybės ir verslo įmonių darbas, nepalaužiama gyventojų dvasia ir pažeistų svarbiausių infrastruktūros vienetų atstatymo greitis, taip pat sisteminė tarptautinių donorų finansinė parama leido mums išlaikyti ekonominį frontą ir toliau judėti pergalės link“, – užtikrintai sakė J.Svyrydenko.

Ekonomikos ministerija teigė, kad Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir toliau daro spaudimą verslo veiklai ir bendrai nuotaikai.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad dauguma per ataką prieš kareivines okupuotoje Makijivkoje sužeistų kariškių buvo perkelti į Rusijos ligonines.

„Gydytojai teigė, kad sužeistieji neilgai trukus ėmė vykti į ligonines, todėl skubi medicininė pagalba galėjo būti suteikta laiku. Beveik visi sužeisti kariai jau perkelti į kitus Rusijos regionus.

Tiek kovotojai, tiek vadai elgėsi didvyriškai, jie išgelbėjo daugelį savo kolegų. Ir kas svarbu – jie kovingai nusiteikę. Visi kaip vienas trokšta atkeršyti už savo bendražygius“, – savo „Telegram“ kanale paskelbė D.Pušilinas.

Didžiosios Britanijos žvalgyba prognozavo, kaip Rusijos orlaivių perdislokavimas iš Engelso oro bazės paveiks Rusijos galimybes smogti infrastruktūrai ir civiliniams objektams Ukrainoje.

Kaip praneša Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis,, Rusija perkėlė tolimojo nuotolio sunkiuosius bombonešius Tu-95MS ir vidutinio nuotolio bombonešius Tu-22M3 į Rusijos Federacijos Tolimuosius Rytus.

Kaip žinia, gruodžio 5 ir 26 dienomis buvo smogta Engelso aviacijos bazei, apgadinti keli lėktuvai.

„Gana tikėtina, kad Rusija į incidentus reagavo išsklaidydama tolimojo nuotolio lėktuvus, ypač toli nuo Ukrainos esančiuose aerodromuose“, – teigia žvalgybos agentūra.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėta, šie Rusijos lėktuvai ir toliau galės smogti Ukrainai sparnuotomis raketomis, nes atitinkami ginklai gali smogti į objektus, esančius 5 tūkstančių km atstumu.

„Tačiau valdymas iš išsklaidytų vietų sukurs papildomą spaudimą techninei priežiūrai ir dar labiau sumažins ribotas šių senstančių orlaivių skrydžio valandas“, – prognozuoja JK gynybos ministerija.

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas svarsto galimybę išsiųsti Ukrainai šarvuočių „Bradley“.

Nuo devintojo dešimtmečio vidurio „Bradley“ šarvuočiai, turintys galingą ginklą, yra pagrindinė JAV kariuomenės priemonė, skirta mūšio lauke vežti kariams. JAV kariuomenė turi tūkstančius „Bradley“ šarvuočių. Jie galėtų suteikti Ukrainai daugiau smogiamosios galios fronte ir sustiprintų jos gebėjimus kautis tranšėjiniame kare.

„U.S. Army“/„Cover Images“/„Scanpix“/JAV šarvuočiai „Bradley“

Tačiau J.Bideno žingsnis nepriartintų prie „Abrams“ tankų siuntos, kurių siekė Ukraina. Kyjivas ne kartą prašė Vakarų sąjungininkų sunkesnių kovos mašinų, tokių kaip „Abrams“ ir Vokietijoje pagaminti tankai „Leopard“.

Tai nebus pirmieji Ukrainai pristatyti šarvuočiai. Dar spalio mėn. Australijos vyriausybė pranešė perdavusi Kyjivui 90 savo šarvuočių „Bushmaster Protected Mobility Vehicle“, kurie yra stipriau apsaugoti nuo minų, šaulių ginklų ugnies ir kitų grėsmių.

Vakare viešame kreipimesi vaizdo ryšiu Volodymyras Zelenskis padėkojo Emmanueliui Macronui už pažadėtus šarvuočius ir pareiškė, kad ir kiti sąjungininkai turėtų Ukrainai suteikti sunkesnės ginkluotės.

„Tai yra kažkas, kas siunčia aiškų signalą visiems mūsų partneriams. Nėra jokios racionalios priežasties, dėl kurios Ukrainai neturėtų būti tiekiami vakarietiški tankai“, – sakė jis.

Per praėjusią parą Ukrainos kariuomenė likvidavo dar maždaug 810 rusų įsibrovėlių.

Bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai Ukrainoje nuo 2022 metų vasario 24 dienos sudarė maždaug 109 tūkst. 720 įsibrovėlių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Jo duomenimis, per tą laiką Rusija neteko 3041 savo tanko (+3 per dieną), 6108 šarvuotų kovos mašinų (+2), 2051 artilerijos sistemos (+12), 426 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių (+2), 271 sraigtasparnio (+1), 1844 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių (+2).

 Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nesijaudina dėl to, kad per Ukrainos ataką panaudojant, kaip pranešama, JAV tiekiamą artileriją žuvo daug Rusijos karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Po Ukrainos atakos Makijivkoje šalinamos nuolaužos

Per Naujuosius metus ukrainiečiai smogė pastatui okupuotame Rytų Ukrainos Makijivkos mieste, naudotam kaip kareivinės. Rusija oficialiai pripažino, kad žuvo 89 jos kariai. Nors tai ir taip neįprastai didelis skaičius, Ukrainos kariuomenė teigia, kad žuvo beveik 400 rusų karių.

Rusijai išsakius kritiką dėl to, kad Ukrainos gynėjai naudoja JAV pristatytą ginkluotę, kuri taip pat buvo panaudota Makijivkoje, JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad dėl to kalta Rusija.

„Administracija visiškai neišgyvena. Tai yra karas. Į jų šalį buvo įsiveržta, o jie (ukrainiečiai) duoda atkirtį ir ginasi, – sakė J.Kirby. – Rusijos kariai jų teritorijoje yra teisėtas Ukrainos karinių veiksmų taikinys, taškas.“

Atstovas spaudai nepateikė JAV vertinimo dėl to, kiek žmonių žuvo per minimą ataką, kuri, kaip sutinka visos šalys, nusinešė neįprastai daug gyvybių net pagal kruvinus jau daugiau nei 10 mėnesių trunkančios Rusijos invazijos standartus.

„Nesirengiu gilintis į aukų skaičių. Tai yra karas. Ir šiuo metu tai vyksta žiaurios kovos zonoje. O karas yra kruvinas reikalas“, – kalbėjo J.Kirby.

Jis taip pat atsisakė komentuoti, kokį vaidmenį puolime atliko pažangios raketinės artilerijos sistemos HIMARS.

HIMARS raketų smūgiai būna itin tikslūs; teigiama, kad šios sistemos į naują lygį pakėlė Ukrainos kariuomenės pajėgumus kovoti su didesnėmis ir geriau ginkluotomis Rusijos pajėgomis.

„Mes jiems teikiame ir toliau teiksime sistemas ir pagalbą, kurių jiems reikia, kad jie galėtų apsiginti. Ir taip, anksčiau tai apėmė HIMARS, o ateityje gali apimti ir daugiau HIMARS“, – sakė J.Kirby.

„Kalbėkime aiškiai. Tai yra Rusijos karas su [jos užpulta] Ukraina“, – kalbėjo jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad rusai iš tikrųjų kariauja su JAV, bendrai Vakarais ar su „egzistencine“ grėsme, J.Kirby atmetė kaip nesąmonę.

„Kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai Rusija ją pradėjo. Tai Rusija panaudojo smurtą prieš Ukrainos žmones“, – sakė J.Kirby.

Baltieji rūmai skelbia neturintys patvirtinimo apie Maskvos pranešimus, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje sunaikino HIMARS sistemas, kurias Kyjivui tiekia Amerika. Apie tai praneša „The Hill“.

Antradienį, sausio 3 d., Rusijos gynybos ministerija savo ataskaitoje nurodė, kad dėl raketų ir oro antskrydžių Ukrainos rytuose buvo sunaikintos „dvi paleidimo aikštelės, skirtos amerikiečių gamybos raketų paleidimo sistemoms HIMARS“.

JAV nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį sakė žurnalistams: „Mačiau rusų teiginius, kad jie smogė HIMARS sistemai, ir reaguodami į tai neturime jokios informacijos, kuri tai patvirtintų“.

Prorusiški „Telegram“ kanalai praneša, kad tą naktį Nyžniohirskės kaime aneksuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Ten esą suveikė priešlėktuvinė gynyba.

„ChP Krym“ praneša, kad, pasak vietos gyventojų, okupuoto pusiasalio teritorijoje girdėjosi sprogimai.

„Nyžniohirskio priešlėktuvinį mūšį nufilmavo liudininkai“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad Rusijos oro gynyba okupuotame Kryme numušė „bepiločius orlaivius, prikrautus sprogmenų“. Prorusiški propagandistai rašo, kad pusiasalio teritorijoje esantiems objektams žalos nepadaryta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vadovavo naujomis hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis apginkluoto karo laivo išsiuntimui į mokomąją misiją Atlanto ir Indijos vandenynuose bei Viduržemio jūroje. 

„Esu įsitikinęs, kad tokie galingi ginklai leis patikimai apsaugoti Rusiją nuo galimų išorės grėsmių ir padės užtikrinti mūsų šalies nacionalinius interesus“, – sakė V.Putinas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Mes ir toliau plėtosime savo ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą“, – sakė V.Putinas ir pridūrė, kad laive esanti raketų sistema „Cirkon“ „neturi atitikmens“. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu per vaizdo konferenciją dalyvavo fregatos „Admiral Gorškov“ misijos pradžios ceremonijoje.

„Pagrindinis misijos tikslas bus kovoti su grėsmėmis Rusijai ir kartu su draugiškomis šalimis palaikyti regioninę taiką ir stabilumą“, – sakė S.Šoigu.

„Pratybų metu įgula bus mokoma dislokuoti hipergarsinius ginklus ir tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas“, – sakė jis.

S.Šoigu teigė, kad raketos „Cirkon“ „gali įveikti bet kokią šiuolaikinę ar būsimą oro gynybą“ ir suduoti „tikslius ir galingus smūgius priešui sausumoje ir jūroje“.

Vašingtone JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as paklaustas apie laivą atsakė: „Neužsiimame dalyvavimu propagandos pratybose“.

Per daugiau nei 10 invazijos į Ukrainą mėnesių Rusija šios provakarietiškos šalies teritorijoje patyrė nemažai žeminančių nesėkmių.

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenės vadovybė itin kritikuojama dėl Ukrainos pajėgų smūgio per Naujuosius metus, kai, Maskvos teigimu, žuvo 89 jos kariai. 

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusija ruošiasi karo padėties „paaštrėjimui“ vasario mėnesį, o prorusiško Ukrainos politiko, per belaisvių mainus iškeisto į Ukrainos gynėjus, sąjungininkas, į Rusiją pabėgęs politikas Tarasas Kozakas, siekia Europą priversti ieškoti susitarimų.

„Vasaris jiems bus lemiamas. Jiems svarbios datos, jubiliejus ir pan. Jie ruošiasi pasunkėjimui. Dabar suaktyvėjo žmogus, vardu Kozakas. Jis rengia susitikimus su Europos veikėjais, kad priverstų mus pasirašyti tam tikrus taikius, kaip jie mano, susitarimus a la „Minskas-3“, – „Suspilne“ žiniasklaidos kanalui sakė jis.

O.Danilovas taip teigė manantis, kad nauja mobilizacija Rusijoje yra labai tikėtina, tačiau Rusijai tai nepadėtų, nors ir sukeltų papildomų rūpesčių ukrainiečiams. 

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija ir sausumos pajėgos smogė 24-ioms priešo koncentracijos sritims, taip pat 5-ioms jo priešlėktuvinės gynybos sistemoms, kontrolės punktams ir kitiems objektams.

„Per pastarąją parą Rusijos okupantai paleido 3 raketas, sudavė 13 smūgių iš oro ir 68 smūgius iš raketų salvinės gynybos sistemų, ypač į Donecko srities Bachmuto, Kostiantynivkos ir Kurachovos miestų civilinę infrastruktūrą; Dniepropetrovsko srities civilinę infrastruktūrą. Tarp civilių gyventojų yra aukų, sunkiai sužeistų ir žuvusių. Priešas ir toliau sutelkia pastangas vykdyti puolimą Bachmuto kryptimi“, – nurodoma naujausiose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataskaitoje.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Rusija nuolat didina savo pajėgas Donecko srityje, bet tragiškos žinios iš fronto „sugrąžina rusus į realybę.“

„Mes jau reaguojame ir reaguosime labai konkrečiai ir veiksmingai į bet kokius naujus agresoriaus bandymus dar labiau mobilizuotis ir dar ką nors mesti prieš Ukrainą. Būtent tai, ko reikia mūšio lauke ir siekiant apsaugoti visą mūsų valstybės teritoriją. Kiekvienas mūsų partneris gauna labai konkrečią informaciją apie mūsų apsaugos poreikius“, – kalbėjo prezidentas. 

Jis patvirtino kalbėjęsis su Prancūzijos prezidentu E.Macronu, iš kurio išgirdo pažadą perduoti Ukrainai lengvuosius tankus ir šarvuočius.

V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie Ukrainos karius, kovojančius prie Bachmuto, o ypač – specialųjį žvalgybos padalinį „Šamanas“, taip pat Luhansko būrio pasieniečius, kurie kartu su Tarptautinio legiono kovotojais padarė daug nuostolių priešui ir išstūmė okupantus iš jų pozicijų Bachmuto apylinkėse.

„Okupantai jau šešis mėnesius atidėlioja datą, kada tikisi užimti visą Donbasą. Jie laukė Naujųjų metų – ir mūsų gynėjai vėl sėkmingai pasirodė. Okupantai nuolat didina savo pajėgas Donecko srityje – jie tai daro ir dabar. Ir kiekviena tokia diena, kai mums sekasi, yra naujas idėjos pulti Ukrainą beprotiškumo įrodymas. Jei tik tokios žinios iš fronto gali grąžinti realybės pojūtį visiems Rusijoje, turėsime kuo labiau tai užtikrinti.“

Tolesnis Rusijos dalinių kūrimas naudojant tik mobilizuotus naujokus nesukurs kovinės galios, atitinkančios dislokuotų mobilizuotų karių skaičių, mano Karo studijų instituto analitikai.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) vadovas Denisas Pušilinas po smūgio Makijivkoje pastebėjo, kad kai kurie iš pulko, į kurį buvo smogta, karininkų buvo mobilizuoti kariškiai. D.Pušilino nuoroda, kad tam tikri Rusijos daliniai vadovavimo vaidmenis atlieka remdamiesi naujai mobilizuotais ir prastai apmokytais kariais, o ne remdamiesi kovose užgrūdintais karininkais, suteikia papildomų niuansų prastam iš mobilizuotų naujokų sudarytų dalinių veikimui ir dideliems nuostoliams. Mobilizuoti kariai, turintys minimalų išsilavinimą ir pablogėjusią karininkų moralę, greičiausiai prisideda prie prastos operatyvinio saugumo praktikos ir stokoja elementarių įgūdžių priimti teisingus taktinius ir operatyvinius sprendimus“, – naujausioje ataskaitoje pastebi analitikai.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija vėl pakeitė savo kasdienių situacijos ataskaitų retoriką ir formatą, kad užtvindytų informacinę erdvę nereikšmingais deklaruojamais laimėjimais ir atitrauktų dėmesį nuo reikšmingų karinių nesėkmių. Šį pokytį Rusijos ministerija įvedė sausio 3 d., padvigubindama atskaitų ilgį ir daugiausia dėmesio skirdama ne savo iš esmės nesėkmingoms antžeminėms atakoms, o tvirtinamiems smūgiams prieš Ukrainos karinius objektus, kurie dažnai neturi operatyvinės reikšmės. Šiose ataskaitose daugiausia dėmesio skiriama nedidelėms gyvenvietėms ir grupiniams smūgiams pagal taikinio tipą, o ne vietą, todėl auditorijai sunku geografiškai orientuotis ir patikrinti tvirtinamus smūgius, nurodo analitikai.

Naujausioje karo apžvalgoje taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos, vykdydamos karinę  kampaniją prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, vis labiau pasikliauja Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais ir tikriausiai gerokai išeikvojo turimas šių sistemų atsargas.

Kiti svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos 2023 m. pavasarį ketina pradėti didelį kontrpuolimą visoje Ukrainoje
• Rusijos pajėgos tęsė ribotas kontratakas, kad atgautų prarastas pozicijas palei Svatovės-Kreminos liniją. Ukrainos smūgiai, kaip pranešama, pakenkė Rusijos karinei logistikai Luhansko srityje
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto apylinkėse, išliekant požymiams, kad platesnio masto puolimas gali pasiekti kulminaciją
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas vakariniame Donecko miesto pakraštyje
• Rusijos pajėgos toliau atstatinėjo pajėgų pajėgumus ir vykdė gynybines operacijas Chersono srityje
• Atskiri privatūs Rusijos ginkluotės gamintojai toliau kritikuoja Rusijos karinę kampaniją
• Rusijos okupacinė valdžia ėmėsi priemonių administraciniams klausimams, susijusiems su Rusijos kontrolės okupuotose teritorijose įtvirtinimu, spręsti