Šių trijų valstybių propagandiniai kanalai greitai pasigavo istoriją apie gegužės 25 dieną įvykusį incidentą, kurio metu Mineapolio valstijos pareigūnas uždusino beginklį juodaodį George'ą Floydą. Nuo gegužės 25 iki birželio 3 dienos kinų, rusų ir persų kalbomis pasirodė daugmaž 27 tūkst. straipsnių G.Floydo mirties ir po jos prasidėjusių protestų JAV tema. Tokiais naujienų srautais stengtasi pasinaudoti siekiant platesnių užsienio politikos tikslų.
Rusija, Kinija ir Iranas jau anksčiau reiškė pasipiktinimą Jungtinių Valstijų kišimusi į jų vidaus reikalus. Rusija kaltino šalį, esą ji įžiebė ir sustygavo 2019-ųjų Maskvos protestus. Tuo tarpu Pekinas Vašingtono paramą Honkongo demokratiniam judėjimui vertina kaip akivaizdų Kinijos suverenumo pažeidimą. Iranas netgi pareiškė, kad 2019 metais aukų pareikalavę protestai yra sąmokslo, kuriam vadovauja JAV, produktas. Tad nieko keisto, kad dauguma šių šalių naudojamos retorikos apie G.Floydo mirtį yra Jungtinių Valstijų peikimas už valstybės veiksmus.
Nors kritikos objektas yra tas pats, Irano, Kinijos ir Rusijos kritika Amerikos atžvilgiu ir konstruojamas pasakojimas skiriasi. Kremlius stengiasi JAV vaizduoti kaip itin dviveidišką jėgą, kuri manipuliuodama eksportuoja „spalvotąsias revoliucijas“ į buvusį sovietinį bloką, tačiau dabar beviltiškai stengiasi išvengti revoliucijos namuose. Kinija protestais JAV naudojasi tam, kad įrodytų, jog Pekino veiksmai Honkongo protestų atžvilgiu neverti kitų šalių kritikos. Irano valdžia pabrėžia rasinę diskriminaciją JAV ir policijos naudojimą malšinant protestus, siekdama diskredituoti tarptautinę kritiką dėl Irane žiauriai numalšintų protestų 2019 metų antroje pusėje.
„DFRLab“ duomenimis, nuo gegužės 25 iki birželio 3 dienos vardas „George'as Floydas“ buvo paminėtas apie 20 tūkst. mandarinų kalba rašytų tekstų, apie 4,6 tūkst. persų kalba rašytų tekstų ir apie 1,5 tūkst. rusiškų tekstų.
Visos trys čia minėtos šalys G.Floydo mirtimi naudojasi siekdamos savų tikslų, taip prisidėdamos prie vidinio susipriešinimo Jungtinėse Valstijose, bei bandydamos sumaišyti šalies kortas dėl užsienio politikos veiksmų.
Rusija laukia „spalvotosios revoliucijos“ JAV
Nors Amerikos pareigūnai ir perspėjo, kad Kremlius gali mėginti naudotis dabartine situacija tam, kad skaldytų visuomenę ir joje gilintų ir sėtų rasinę nesantaiką, kol kas nėra jokių įrodymų, jog Rusija būtų ėmusis kokios nors agresyvios kampanijos socialiniuose tinkluose ar skatintų įtampą Jungtinėse Valstijose. Tačiau Kremliaus agentai apie dabartinius procesus Amerikoje entuziastingai kalbai tarsi apie sisteminės krizės įrodymus ir savo įžvalgomis dalinasi su Rusijos auditorija.
Vladimiras Žirinovskis, Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis, teigė, kad JAV šiuo metu balansuoja ant revoliucijos slenksčio, o Rusija turėtų pasiųsti pajėgas į JAV, idant apsaugotų žmones nuo smurto.
Rusijos politikai nubrėžė net kelias paraleles tarp šiuo metu Jungtinėse Valstijose vykstančių protestų ir Rytų Europoje vykusių „spalvotųjų revoliucijų“, taip kaltindami JAV demokratų partiją sėjant nesantaiką valstybės viduje ir siekiant nuversti prezidentą Donaldą Trumpą. Rusijos Dūmos narys Aleksejus Žuravliovas pareiškė savo nuomonę apie protestus Amerikoje. Jis buvo vienas iš demokratų partijai kaltinimus pareiškusių asmenų.
Kremliaus agentai taip pat išraiškingai kalba apie policijos jėgą, naudojamą tramdyti protestams. Rusijos federacinės mokslo, švietimo ir kultūros tarybos pirmininkas Igoris Morozovas teigė, kad į protestuotojus nukreipta policijos jėga yra suprantama, kadangi tie patys policininkai mokė partizanus pilietiniam karui Irake, Sirijoje, Libijoje ir kitose vietose. Vladimiras Žirinovskis, Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis, teigė, kad JAV šiuo metu balansuoja ant revoliucijos slenksčio, o Rusija turėtų pasiųsti pajėgas į JAV, idant apsaugotų žmones nuo smurto.
Valstybinė, Kremliaus finansuojama žiniasklaida taip pat intensyviai, kaip ir politikai, konstruoja pasakojimą apie „spalvotosios revoliucijos“ pavojų Jungtinėse Valstijose. „Russia Today“ (RT), pavyzdžiui, protestus įvardino kaip „istorinį teisingumą“, mat Vašingtonas buvusiose sovietinėse šalyse siekė įgyvendinti „suvaldyto chaoso“ strategiją, ir dabar šalis patiria tą patį. Margarita Simonian, vyriausioji RT redaktorė, patikino, kad po dabar vykstančių protestų JAV į užsienio politiką kišis dar agresyviau, mat tokia politika šaliai atneša ekonominės naudos, be to, reikės nukreipti dėmesį nuo savo vidinių problemų.
Kitas Kremliaus išlaikomas televizijos kanalas, „Rossija 24“, Jungtinių Valstijų protestus pavadino „gatvių karais“, o juodaodžių išnaudojimą pristatė kaip normalią ir įprastą JAV praktiką. Galų gale Kremliaus propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas savo laidoje pristatė koliažą, kuriame ant G.Floydo kaklo klūpi Laisvės statula.
Kinija naudojasi JAV protestais bandydama pateisinti susidorojimą su Honkongo protestuotojais
Pekinas protestais Jungtinėse Valstijose naudojasi tam, kad apgintų ir pateisintų savo veiksmus Honkongo prodemokratinio judėjimo atžvilgiu. Kinijos valdžios kritika JAV vyriausybei iš esmės remiasi būdais, kuriais JAV dorojosi su protestuotojais, tačiau bandant patiems protestuotojams išreikšti šiokią tokią atjautą.
Vykstant protestams Kinijos pareigūnai bandė traukti per dantį Jungtinių Valstijų valdžią. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė viešiesiems ryšiams Hua Chunying tviteryje pasidalino žinute „Negaliu kvėpuoti“, o kartu su žinute – ekrano kopija, kurioje JAV valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus pareiškė savo rūpestį dėl protestų Honkonge.
Kitas Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, Zhao Lijian, paragino Jungtines Valstijas baigti diskriminuoti piliečius rasiniu pagrindu ir apginti šalyje gyvenančias mažumas. Carrie Lam, Honkongo administracinio regiono vyriausioji vadovė, apkaltino Jungtines Valstijas laikantis „dvigubų standartų“ ir patikino, kad Honkongo policija su protestuotojais tvarkėsi tikrai geriau, nei Jungtinių Valstijų, ir kad JAV nebeturi jokio pagrindo kritikuoti Honkongo valdžią po to, kai paaiškėjo, kaip Amerikos policija tvarkosi su protestais šalies viduje.
Kinijos valstybinė žiniasklaida taip pat mėgino pasinaudoti neramumais Jungtinėse Valstijose ir pasmerkė Vašingtono atsaką į priemones, kurių Pekinas ėmėsi prieš Honkongo protestuotojus. Valstybinio Kinijos žiniasklaidos kanalo „Global times“ redaktorius Hu Xijin teigė, kad protestuotojas iš Honkongo infiltravosi į Jungtines Valstijas ir suplanavo smurtu pasibaigusias demonstracijas visoje šalyje.
Jis taip pat patikino, kad „Jungtinių Valstijų politinė sistema išgyveno nuosmukį, kol JAV nerodė jokios valios imtis būtinų reformų.“ Kanalo tviterio paskyroje taip pat buvo pasidalinta internete plačiai pasklidusiu vaizdo įrašu, kuriame Niujorko policijos transporto priemonės rėžėsi į protestuotojus. Prie vaizdo įrašo buvo prirašyta „taikos garantuotojai ar masiniai žmogžudžiai?“
Kinijos propagandinė žiniasklaida dalinosi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose buvo rodomas protestuotojų smurtas, degantys pastatai ir perteklinis jėgos naudojimas. Kitas žiniasklaidos kanalas kiniškame tviterio atitikmenyje „Weibo“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame lyginami protestuojantys asmenys Jungtinėse Valstijose ir Honkonge. Pirmoje vaizdo įrašo dalyje buvo rodomas CNN žurnalisto Omaro Jimenezo suėmimas protestų Mineapolyje metu. Prie vaizdo įrašo buvo prierašas „vaizdo įraše rodoma, kaip brutaliai ir neprofesionaliai suimami žmonės“ bei grotažymė, kurios tekstas išsiverčia „kaip suvaržyta yra Honkongo policija“. Antroje vaizdo įrašo dalyje buvo rodomi Honkongo policijos pareigūnai, 2019 spalį apsupti žurnalistų. Vaizdo įrašas sulaukė 135 tūkst. teigiamų reakcijų ir beveik 7 tūkst. pasidalinimų vos per porą dienų.
Nors Kinija stengėsi vaizduoti Honkongo protestų metu dirbusius pareigūnus kaip labiau tolerantiškus, egzistuoja įrodymų, kad 2019 metais jie pasitelkė jėgą ir brutalias priemones, kovodami su protestuotojais. Honkongo protestai 2019 metais prasidėjo po to, kai Kinijos komunistų partija pateikė įstatymo pasiūlymą, kuriuo Honkongo piliečiai ekstradicijos būdu galėtų būti išvežami į Kiniją. Šis projektas sukėlė labai rimtą grėsmę Honkongo teisinei nepriklausomybei – jį priėmus Honkongo gyventojai būtų priversti gyventi pagal Kinijos teisinę sistemą.
Bandant palaužti Honkongo autonomiją, malšinant protestus policija pasitelkė veido atpažinimo technologijas, idant būtų lengviau sekti protestuotojus. Taip pat metro stotyse ir tankiai apgyvendintuose rajonuose buvo paleistos ašarinės dujos, iš mažų atstumų šaudyta guminėmis kulkomis bei puldinėti žurnalistai, šiems neprovokuojant. Taip pat verta prisiminti, kad nors Kinijos atstovai ragina JAV gerbti mažumų teises, Kinijos komunistų partija į šalies šiaurės vakaruose esančias darbo stovyklas uždarė daugiau nei milijoną uigūrų, Kinijoje gyvenančios musulmonų mažumos, teigdama, esą taip daroma kovojant su terorizmu ir islamistiniu ekstremizmu.
Gana įdomu rya tai, kad Kinija ir Rusija naudojosi viena kitos kuriamais pasakojimais apie JAV protestus. Kinijos „Xinhua News“ perspausdino Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą apie policijos smurtą prieš žurnalistus demonstracijų Amerikoje metu. Hua Chunying tviteryje pasidalino RT vaizdo įrašu. Taip pat RT žurnalistas yra atkreipęs dėmesį, kad JAV vyriausybė Honkongo protestuotojus kovotojais už laisvę, valstybės viduje protestuojančius asmenis vadindama nusikaltėliais.
Iranas priekaištauja JAV dėl diskriminacijos ir policijos brutalumo
Irano valdžia taip pat neprarado progos sukritikuoti Jungtinių Valstijų vyriausybės. Nors Irano valdžia tviterį uždraudė dar 2009 metais, kai kurie Irano pareigūnai, norėdami išplatinti tam tikras žinutes, naudojasi šia platforma. Gegužės 27 dieną Irano aukščiausiasis vadas Ayatollah Khamenei tviteryje pasidalino vaizdo įrašu su prierašu „Jei JAV vaikštote turėdamas tamsią odą, negalite būti užtikrintas, kad per artimiausias minutes nenumirsite“.
Kaip ir Kinijos lyderiai, Irano valdžios atstovai taip pat pabandė per dantį patraukti Donaldo Trumpo administraciją. Irano užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas pasidalino pranešimu, kuriame – prieš du metus Jungtinių Valstijų sekretoriaus Mike Pompeo daryto pareiškimo ištrauka. Joje žodis „Iranas“ visame tekste buvo pakeistas žodžiu „Amerika“. M.Pompeo 2018metais išplatintame pareiškime buvo pabrėžiamas Jungtinių Valstijų rūpestis dėl Irano valdžios tam tikrų nedemokratinių praktikų. J.Zarifas taip pat rašė, kad Europa tyli dėl Jungtinėse Valstijose „prieš protestuotojus ir spaudą pasitelkto brutalumo“ ir apkaltino Vašingtoną, esą „kelio ant kaklo“ metodas pastaraisiais metais buvo taikomas 80 mln. iraniečių.
Gegužės 29 dieną Irano užsienio reikalų ministras pasmerkė „mirtiną rasinę diskriminaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose“ ir pareiškė, kad „protestuotojų balsai turi būti išgirsti“. Panašiai teigė ir ministerijos viešųjų ryšių atstovas Abbas Mousavi, apkaltinęs Jungtinių Valstijų vyriausybę „šlovinant sisteminį rasizmą ir baltųjų viršenybę“ bei skatinęs „nutraukti žmonių priespaudą“.
Daugelyje Irano paskyrų buvo pasidalinta montažu, kuriame lyginamos dvi nuotraukos: vienoje Mineapolio policijos pareigūnas Derekas Chauvinas klūpi ant G.Floydo kaklo, o kitoje – Irano aukščiausiasis lyderis 2013 metais bučiuoja Afrikos mokinio ranką. Dalinantis šia nuotrauka dažniausiai buvo teigiama, kad Islamas yra kur kas taikesnis, nei Vakarų civilizacija, kad Islamas gerbia žmogaus teises labiau, nei Vakarų visuomenės, ir kad Vakarų kultūra yra grįsta diskriminacija ir rasizmu, kai tuo tarpu Islamas yra grįstas broliškumu ir lygybe.
Irano kritika Amerikos valdžiai dėl „brutalaus protestų užkardymo“ bandoma atitraukti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų pačiame Irane, ypač – protestų, kilusių 2019 metų lapkritį valdžiai atsisakius sumažinti degalų subsidijas. Nors visai neseniai Irano pareigūnai teigė, kad protesto metu žuvo tik 230 žmonių, „Amnesty International“ išplatino informaciją, kurioje minimos bent 304 mirtys, o vienoje Irano opozicijos interneto svetainėje teigiama, kad protesto metu buvo nužudyti bent 631 žmonės. Tačiau Irano valdžia neleidžia vietinei žiniasklaidai laisvai aprašinėti protestų, dažnai grasindama baudžiamąja atsakomybe.
Rusija, Kinija ir Iranas akivaizdžiai mato dabartinį sujudiną Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip progą apginti savo interesams. Perteklinis jėgos naudojimas malšinant po G.Floydo mirties kilusius protestus tapo netikėta galimybe šioms valstybėms besti pirštu į JAV veidmainystę, kuomet ji tarsi smerkia valdžios dorojimąsi su protestais svetur, tačiau pati elgiasi panašiai. Galų gale, JAV protestai tapo puikia proga atitraukti dėmesį nuo savo pačių vidinių problemų.
