30 sąjungininkių lyderių susitikime Briuselyje buvo suderintos pozicijos svarbiais klausimais, nuo Rusijos ir Kinijos iki Afganistano ir atakų kosmose.
Rusijos problemos
Agresyvi Rusija aiškiai ir toliau kelia didžiausią nerimą Aljansui, įsteigtam prieš 72 metus siekiant sulaikyti Sovietų Sąjungos grėsmę po Antrojo pasaulinio karo.
„Rusijos augantis įvairialypis karinis telkimas, kategoriškesnė laikysena, nauji kariniai pajėgumai ir provokuojanti veikla... kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“, – sakoma komunikate.
„Rusijos branduolinė strategija ir visapusis branduolinių ginklų sistemų modernizavimas, diversifikavimas ir plėtra, įskaitant kokybinį ir kiekybinį Rusijos nestrateginės branduolinės ginkluotės didinimą, vis labiau remia agresyvesnę strateginio bauginimo pozą“, – sakoma jame.
NATO sąjungininkės pasmerkė Maskvos „hibridinius veiksmus“, „plačiai taikomas dezinformacijos kampanijas“, „piktavališką kibernetinę veiklą“ ir kišimąsi į NATO narių rinkimus.
„Kol Rusija neparodys, kad laikosi tarptautinės teisės ir savo tarptautinių pareigų bei įsipareigojimų, negali būti jokio sugrįžimo prie įprastinio darbo“, – sakoma Aljanso viršūnių susitikimo galutiniame pareiškime.
„Toliau reaguosime į prastėjančią saugumo aplinką stiprindami savo atgrasymo ir gynybos pozicijas“, – pažymi NATO.
Kinija
Formuluotės dėl Kinijos prieš viršūnių susitikimą kėlė didžiausią susidomėjimą, nes Vašingtono spaudžiama NATO vis daugiau dėmesio skiria Pekinui.
„Kinijos išsakytos ambicijos ir kategoriškumas kelia sisteminių iššūkių taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai ir su Aljanso saugumu susijusioms sritims“, – sakoma komunikate.
Lyderiai išreiškė susirūpinimą Kinijos prievartos politika ir akcentavo jos branduolinio arsenalo „sparčią plėtrą“, didesnį karinį bendradarbiavimą su Rusija, „skaidrumo trūkumą ir dezinformaciją“.
Tačiau NATO paliko galimybę „konstruktyviam dialogui su Kinija“ tose srityse, kur tai įmanoma.
„Remdamiesi savo interesais sveikiname galimybes bendrauti su Kinija dėl Aljansui svarbių sričių ir bendrų iššūkių, tokių kaip klimato kaita“, – sakė lyderiai.
„Abipusis skaidrumas ir supratimas būtų naudingas ir NATO, ir Kinijai“, – pabrėžė jie.
Afganistanas
Lyderiai tvirtino, kad Aljansui skubant iki JAV nustatyto rugsėjo 11-osios termino išvesti savo karius iš Afganistano, atveriamas santykių su šia šalimi „naujas skyrius“.
„Patvirtiname savo įsipareigojimą toliau palaikyti Afganistaną, jo žmones ir jo institucijas skatinant saugumą ir išsaugant sunkiai iškovotus pastarųjų 20 metų pasiekimus“, – sakoma komunikate.
Jame nurodoma, kad Aljansas toliau finansuos ir instruktuos Afganistano saugumo pajėgas, toliau mokės už Kabulo oro uosto civilinio darbo palaikymą.
Kibernetinė erdvė ir kosmosas
Išvadose didelis dėmesys skiriamas ir kibernetinėms grėsmėms, lyderiams patvirtinus naują „Išsamią kibernetinės gynybos politiką“.
Sąjungininkės pakartojo, jog, jų sprendimu, kibernetinė ataka gali išprovokuoti veiksmus pagal NATO savitarpio pagalbos principą, ir išplėtė tokių atakų sąrašą.
„Sąjungininkės pripažįsta, kad reikšmingos piktavališkos didėjančios kibernetinės veiklos poveikis tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti laikomas prilygstančiu ginkluotai atakai“, – sakoma pareiškime.
Lyderiai taip pat pirmą kartą pasakė, kad kolektyvinę gynybą pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį galėtų išprovokuoti ir ataka prieš infrastruktūrą kosmose, pavyzdžiui, palydovus.
„Manome, kad atakos, [nukreiptos] į kosmosą, [vykdomos] iš jo ar jame, reiškia aiškų iššūkį Aljanso saugumui, o jų poveikis galėtų kelti grėsmę valstybių ir euroatlantiniam klestėjimui, saugumui ir stabilumui, ir galėtų būti toks pat žalingas šiuolaikinėms visuomenėms kaip ir įprastinė ataka. Tokios atakos galėtų nulemti 5-ojo straipsnio pasitelkimą“, – nurodoma pareiškime.
„Sprendimus, kada tokios atakos nulemtų 5-ojo straipsnio pasitelkimą, kiekvienu atskiru atveju priimtų Šiaurės Atlanto Taryba“, – rašoma komunikate.
