Norvegija pirmadienį paskelbė, kad 330 amerikiečių jūrų pėstininkų, kurie bus dislokuojami rotacine tvarka, įsikurs už maždaug 1 000 km nuo Rusijos sienos. Šie kariai nuo 2017-ųjų sausio dalyvaus mokymuose ir manevruose beveik arktinėmis sąlygomis, nurodė Norvegijos gynybos ministerija.
Apie tai pranešta Rusijos ir Vakarų santykiuose tvyrant įtampai dėl Ukrainos bei konflikto Sirijoje. Pati Norvegija palaiko palyginti gerus santykius su savo didžiąja kaimyne.
JAV karius ruošiamasi įkurdinti Verneso oro uoste netoli Trondheimo.
„JAV Jūrų pėstininkų korpuso rotacinių pajėgų apie 330 karių dalinio dislokavimas Vernese tikrai nepadės pagerinti saugumo padėties Šiaurės Europoje“, – sakoma Rusijos ambasados Osle atstovo Maksimo Gurovo laiške, gautame naujienų agentūros AFP.
Norvegija pripažįsta, kad jos teritorijos gynyba yra priklausoma nuo NATO, bet pastarąją JAV iniciatyvą Oslas pristato kaip bandomąjį žingsnį, kuris bus vertinamas visus 2017-uosius.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad amerikiečių dislokavimas gali padidinti įtampą regione.
Prieš įstodama į NATO 1949 metais Norvegija pasistengė sumažinti Maskvos nuogąstavimus, pasižadėjusi nedislokuoti užsienio kovinių pajėgų savo teritoriją, kol šalis nebus užpulta arba nejaus galimos atakos grėsmės.
Šis įsipareigojimas vėliau buvo kiek pakeistas, kad užsienio kariai galėtų atvykti į Norvegiją dalyvauti manevruose.
Oslo vyriausybė argumentuoja, kad NATO pajėgos jau anksčiau reguliariai dalyvaudavo Norvegijoje rengiamose pratybose ir kad rotacinis dislokavimas nereiškia, jog bus atidaryta nuolatinė Amerikos bazė.
JAV laiko Norvegijoje daug karinės įrangos – be kita ko, kalnuose įrengtuose tuneliuose, bet iki šiol šioje šalyje amerikiečių kariai nebūdavo ilgam dislokuojami.
Liepą NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Varšuvoje pritarė keturių tarptautinių batalionų dislokavimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje, imantis priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
Jų dislokavimas prasidės kitais metais ir taip pat vyks rotacine tvarka.
