Gruodžio 9-ąją – Tarptautinę antikorupcijos dieną – paskelbtas tyrimas rodo, jog Rusijos kompanijos vertinamos kaip dažniausiai papirkinėjančios užsienio aukšto rango politikus.
„Transparency International“ didžiausių kyšininkų indeksas sudarytas įvertinus 22 pirmaujančias pagal tarptautinį ir regioninį eksportą valstybes atsižvelgiant į jų kompanijų polinkį papirkinėti užsienyje. Per tyrimą apklausta beveik 3 tūkst. aukšto rango vadovų 26 šalyse. Tačiau šio indekso nederėtų painioti su kasmetiniu korupcijos indeksu, kuris apima 180 šalių ir atspindi viešojo sektoriaus korupciją.
„Kyšininkavimo indeksas parodo, kad svarbiausiose eksportuojančiose šalyse dar yra daug kompanijų, kurios pasitelkia kyšius savo interesams užsienyje įgyvendinti, nors ir žino, jog tai žalinga ir pakerta jų reputaciją“, – sakė „Transparency International“ pirmininkė Huguette Labelle.
Ne be nuodėmės
22 šalys įvertintos skalėje nuo 1 iki 10 balų, mažesni balai rodo didesnę korupciją. Rusija šiame sąraše gavo mažiausiai balų (5,9) ir atsidūrė žemiau tokių šalių kaip Kinija (6,5), Meksika (6,6) ir Indija (6,8).
Mažiausia korupcija yra Belgijoje ir Kanadoje (8,8), po jų eina Olandija ir Šveicarija (8,7). Blogiausiai iš Europos Sąjungos šalių pasirodė Italija (7,4).
Kyšininkavimu visose šiose srityse pirmauja Rusija, po jos eina Meksika, Indija, Kinija ir Italija.
Kyšininkų indeksas išskiria 3 rūšių kyšininkavimą: aukščiausio lygio papirkinėjimą, vidutinio lygio valdininkų papirkinėjimą „reikalams pagreitinti“ ir pasinaudojimą asmeniniais arba šeimos ryšiais valstybiniams užsakymams gauti. Kyšininkavimu visose šiose srityse pirmauja Rusija, po jos eina Meksika, Indija, Kinija ir Italija.
Ne be nuodėmės yra ir Belgijos kompanijos, nors pareigūnų papirkinėjimo lygis šios šalies kompanijose labai mažas. Apie 16 proc. respondentų sakė, jog Belgijos kompanijos „dažnai“ arba „beveik visada“ naudojasi šeimos ar asmeniniais ryšiais valstybės užsakymams laimėti.
Kieno interesas valdo?
Labiausiai pareigūnus papirkinėti linkęs ekonomikos sektorius – statybų, ypač jei kalbama apie valstybinius užsakymus. Kyšių davimas klesti ir nekilnojamojo turto, nuosavybės plėtojimo, naftos ir dujų srityse. Didžiausią nederamą spaudimą vyriausybės patiria iš viešųjų užsakymų ir statybų kompanijų, būtent jos labiausiai stengiasi paveikti vyriausybių politiką, sprendimus ir jų įgyvendinimą.
Mažiausiai kyšininkavimo yra informacinių technologijų, žvejybos, bankininkystės ir finansų srityse.
Ištirta ir tokia padėtis, kai kokį nors sektorių ar net visą ekonomiką valstybėje valdo ne viešasis, o koks nors ypatingas interesas. Tokia padėtis dažniausiai susiklosto viešųjų užsakymų arba statybų, naftos ir dujų, kalnakasybos, nekilnojamojo turto ir jo plėtojimo srityse. Bankininkystėje ir finansuose šiuo aspektu padėtis irgi prastesnė nei vertinant paprastą papirkinėjimą. Mažiausiai valstybės politiką savo interesų naudai veikia žemės ūkis, žvejyba ir lengvoji pramonė.
Daugiau apie korupciją ir kovą su ja galite pasiskaityti čia.
