Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus šiam įvykiui paminėti skirtoje šventėje didžiausiame pusiasalio mieste Sevastopolyje. Jis taip pat dalyvaus naujos šiluminės jėgainės atidarymo ceremonijoje bei susitiks su vietos gyventojais, pranešė Kremlius.
Dėl 2014 metais įvykdyto Krymo atplėšimo nuo Ukrainos Vakarų šalys Rusijai paskelbė virtinę sankcijų. Tačiau tuo laikotarpiu pusiasalio aneksija smarkiai padidino V.Putino populiarumą šalyje.
Kovo 18-oji Rusijoje oficialiai paskelbta „Krymo susivienijimo su Rusija diena“.
Maskvos miesto valdžia šia proga organizuoja gatvės festivalį „Krymo pavasaris“, kurio metu šalia Kremliaus vyks džiazo koncertai, kulinarinės dirbtuvės ir veiks fotografijų paroda.
Pirmadienį Maskvos regione organizuojamos sulėktuvės (flash mob), kuriose, prognozuojama, turėtų dalyvauti iki 10 tūkst. žmonių, šoksiančių pagal sovietinių laikų dainą „Sevastopolio valsas“.
Krymo kurorte Jaltoje taip pat numatytas dar vienas žaibiškas sambūris, kurio dalyviai bandys atvaizduoti Rusijos Federacijos vėliavą.
„Mūsų amžinai“
„Mums Krymo klausimas išspręstas amžiams“, – prieš kelias dienas sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Taip yra todėl, kad jo susivienijimas su Rusija buvo pusiasalio gyventojų referendume pareikštos laisvos valios rezultatas“, – pridūrė ji.
2014 metų kovą vykusio referendumo, organizuoto Krymo valdžios, tarptautinė bendrija nepripažino.
Praėjus kelioms dienos, 2014 metų kovo 18-ąją, V.Putinas su Krymo atstovais pasirašė sutartį dėl pusiasalio inkorporavimo į Rusijos Federacijos sudėtį.
Ukraina ir didžioji dalis tarptautinės bendrijos griežtai pasmerkė šį žingsnį ir laiko jį tarptautinės teisės pažeidimu.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, Kanada ir Europos Sąjunga įvedė naujų sankcijų daugiau nei tuzinui Rusijos pareigūnų bei verslininkų. Tai buvo padaryta reaguojant į „tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje“.
Tačiau V.Putinas, kurio populiarumas po Krymo aneksijos smarkiai išaugo, kategoriškai atmeta bet kokią galimybę sugrąžinti pusiasalį Ukrainai.
„Ką, jūs išprotėjote?“ – pareiškė Rusijos vadovas žurnalistui, pernai pasirodžiusioje dokumentinėje juostoje jo paklaususiam, kokiomis aplinkybėmis jis būtų pasirengęs atsisakyti Krymo.
„Tokių aplinkybių nėra ir nebus“, – pridūrė V.Putinas.
„Teroro atmosfera“
„Visus šiuos penkerius metus tvyro atviro ir užslėpto teroro, nukreipto prieš Ukrainos žmones ir tarptautinę teisę, atmosfera“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
Po aneksijos Rusijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių prieš Krymo totorių bendruomenę, kurios dauguma narių smerkė pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos.
Naujoji marionetinė Krymo valdžia uždraudė totorių parlamento – Medžliso – veiklą, paskelbusi jį ekstremistine organizacija. Taip pat buvo uždraustos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir sulaikyti bei įkalinti šimtai aktyvistų.
„Krymas buvo atimtas iš krymiečių, iš jų buvo atimta jų tėvynė“, – sakė P. Klimkinas.
Ukrainai „dėl to skauda kiekvieną dieną“, o „tarptautinė bendrija niekada nepripažins“ aneksijos, sakė ministras.
Tuo metu viešosios nuomonės apklausos rodo, kad rusų entuziazmas dėl Krymo aneksijos blėsta.
Kovo pradžioje paskelbti Visuomenės nuomonės fondo (FOM) apklausos rezultatai parodė, kad tik 39 proc. rusų mano, jog Krymo aneksavimas atnešė Rusijai daugiau naudos nei žalos. 2014-aisiais taip manė 67 proc. respondentų.
