Rusija mini povandeninio laivo „Kursk“ tragedijos dešimtmetį

Rusijos jūrų pajėgų laivai ketvirtadienį nuleido vėliavas iki pusės stiebo, o visoje šalyje vyksta gedulingos ceremonijos minint povandeninio atomlaivio „Kursk“ nuskendimo 10-ąsias metines.
Moteris deda gles prie paminklo „Kursk“
Moteris deda gėles prie paminklo „Kursk“ / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Rusija

„Kursk“, kuris buvo vienas moderniausių Rusijos povandeninių laivų, 2000 metų rugpjūčio 12 dieną nuskendo po dviejų galingų sprogimų per karo laivyno pratybas Barenco jūroje.

Per šią nelaimę žuvo visi 118 įgulos narių, jų palaikai su laivo nuolaužomis buvo iškelti 2001 metais.

Ketvirtadienį atminimo ceremonijos vyko šiaurinėje Vidiajevo povandeninių laivų bazėje, kuri buvo pagrindinis „Kursk“ uostas, taip pat kitose Rusijos karo laivyno bazėse bei miestuose.

Žuvusių povandeninio laivo jūreivių atminimas buvo pagerbtas ir memorialinėse kapinėse Kurske, kur palaidoti 12 įgulos narių.

Naujausias Rusijos laivyno strateginis povandeninis laivas, pradėtas naudoti tik prieš penkerius metus iki katastrofos, dalyvavo dideliuose Šiaurės laivyno mokymuose.

Pagal planą 2000 metų rugpjūčio 12 dieną tarp 11 val. 40 min. ir 13 val. 40 min. povandeninis laivas „Kursk“, kuriame buvo 24 sparnuotosios raketos ir 24 torpedos, turėjo, paniręs po vandeniu, atakuoti torpedomis antvandeninius laivus.

Pasirengimas šaudyti prasidėjo 9 val. 40 min., o paskutiniai įrašai žurnaluose padaryti 11 val. 15 minučių. Bet torpedos „Kursk“ nepaleido, o lygiai 13 val. neužmezgė planuoto ryšio su baze. Paieškos operacija prasidėjo 23 val. 30 min. Kitą dieną apie 4 val. laivas buvo rastas dugne.

Iš karto paaiškėjo, kad gelbėti jo nėra kuo, bet į užsieniečius pagalbos buvo kreiptasi tik praėjus 96 valandoms po katastrofos.

„Susidaro įspūdis, kad Rusija greičiau susitaikys su šimto savo jūreivių mirtimi nei leis NATO karininkams pamatyti povandeninį laivą savo akimis“, – rašė tada Vienos „Presse“.

Galų gale rugpjūčio 21 dieną 13 val. 47 min. Norvegijos specialistai padarė laivo šone angą ir pateko į vidų, bet jūreiviai, likę gyvi įvykus sprogimui, tuo metu jau buvo uždusę.

Tyrimo duomenimis, „Kursk“ žūties priežastis buvo sugedusios 65–76 „Kit“ modelio torpedos, kurios kuras yra vandenilio peroksidas, sprogimas. Kitų šalių laivynuose tokių torpedų buvo atsisakyta prieš kelis dešimtmečius būtent saugumo ir patikimumo sumetimais.

Žuvusiųjų giminaičių, visuomenės veikėjų ir žurnalistų nuomone, laivyno vadovybė neskubėjo pradėti paieškos, bijodama nemalonumų ir tikėdamasi, kad dingęs povandeninis laivas kaip nors atsiras.

Teisės kalba tokie veiksmai vadinami nusikalstamu aplaidumu, bet Šiaurės laivyno vadas Viačeslavas Popovas ir dar 16 admirolų bei vyresniųjų karininkų atsipirko atsistatydinimu, ir tai tik 2001 metų gruodyje.

2002 metų liepą Vyriausiosios karinės prokuratūros tardytojas nutraukė baudžiamąją bylą dėl „Kursk“ žūties nesant pareigūnų veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Pasak Sankt Peterburgo povandeninių laivų jūreivių klubo pirmininko Igorio Kurdino, formaliai tokią teisę jis turėjo, bet sunku patikėti, kad karinis juristas, turintis majoro ar papulkininkio laipsnį, priėmė tokį sprendimą savarankiškai.

„Aišku, kad ne jis sprendė šį klausimą“, – įsitikinęs povandeninio laivo jūreivis veteranas.

Sankt Peterburgo kapinėse, kur palaidoti 32 jūreiviai iš laivo „Kursk“, ant 31 antkapio išmušta mirties data: 2000 metų rugpjūčio 12 diena.

Tik ant vieno kapo – kapitono leitenanto Dmitrijaus Kolesnikovo, vienintelio įgulos nario, spėjusio palikti priešmirtinį laiškelį, – data nenurodyta.

To primygtinai reikalavo jo tėvas Romanas Kolesnikovas, pats povandeninio laivo jūreivis veteranas.

R.Kolesnikovas įsitikinęs, kad jo sūnus ir 22 jo draugai po sprogimo buvo gyvi „Kursk“ galiniame, 9-ajame skyriuje, ne tris valandas, kaip sakoma tyrimo medžiagoje, o apie tris paras.

Jeigu teisingas oficialus vertinimas, išgelbėti žmonių buvo vis tiek neįmanoma. Jeigu teisus R.Kolesnikovas, jų žūtis tenka laivyno vadovybės ir valstybės vadovų sąžinei.

I.Kurdinas, remdamasis atliktomis ekspertizėmis, kūnų padėtimi ir kitais duomenimis, kuriuos buvo galima sužinoti iškėlus laivą „Kursk“ į paviršių, mano, kad jūreiviai 9-ajame skyriuje buvo gyvi apie aštuonias valandas.

Vis dėlto Rusijos valdžia, sprendžiant iš visko, iš tragiškų įvykių kiek pasimokė.

2005 metų rugpjūtį, kai Rusijos batiskafas „Priz“ 1 900 metrų gylyje susipainiojo žvejybos tinkluose netoli Kamčiatkos krantų, Rusija nedelsdama kreipėsi į Didžiosios Britanijos, JAV bei Japonijos specialistus. Tada visi septyni povandeninio laivo jūreiviai liko gyvi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis