Sprogimai Mariupolyje: ukrainiečiai atakavo rusų bazę

Kaip praneša UNIAN, penktadienį vakare Mariupolyje nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Internete ėmė plisti šios atakos vaizdo įrašai. Pasak liudininkų, sprogimų buvo mažiausiai keturi.

Anot Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, apie atakos rezultatus bus galima sužinoti ryte, tačiau jau žinoma, kad ukrainiečiai pataikė į bazę, kurioje buvo per pusantro šimto okupantų. Be to, atakuotame objekte sistemingai naudotos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Penkios šalys susivienijo bendram tikslui, kad Ukraina būtų aprūpinta koviniais lėktuvais, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas.

„Jungtinė Karalystė dirbs kartu su JAV, Nyderlandais, Belgija ir Danija, kad aprūpintų Ukrainą kovinėmis oro pajėgomis ir priemonėmis, kurių jai reikia“, – rašė R.Sunakas.

Ukraina jau seniai ragina savo sąjungininkus perduoti jai šiuolaikinius naikintuvus, kurie padėtų kovoti su Rusijos armija, apsaugoti dangų ir vykdyti kontrpuolimo operacijas. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad klausimas dėl galimo naikintuvų perdavimo Ukrainai bus svarstomas jau birželį per Aljanso valstybių narių gynybos ministrų susitikimą.

Anksčiau Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai susitarė sukurti Ukrainai skirtą „naikintuvų koaliciją“. Prie jų taip pat prisijungė Prancūzija. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė pasirengimą mokyti Ukrainos pilotus, pažymėdamas, kad tai galėtų prasidėti „jau dabar“.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad nors Lenkija negali perduoti Ukrainai naikintuvų F-16 dėl turimo jų mažo skaičiaus, ji pasirengusi suteikti daugiau naikintuvų MiG-29.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiomis dienomis Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu, vėlai penktadienį per televiziją pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas.

Dviejų valstybių vadovai aptars virtinę klausimų, įskaitant tarptautinę naikintuvų koaliciją, „kurios dėka Ukraina netrukus turės viską, ko jai reikia siekiant apginti mūsų dangų, mūsų miestus ir mūsų piliečius“, pridūrė Andrijus Jermakas.

Rusija penktadienį pareiškė, kad, reaguodama į Vašingtono nustatytas sankcijas, uždraudė atvykti į šalį 500 amerikiečių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą.

„Reaguojant į Rusijai priešiškas sankcijas, kurias nuolat nustato [JAV prezidento Joe] Bideno administraciją, į Rusijos Federaciją uždraudžiama atvykti 500 amerikiečių“, – paskelbė užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad šių JAV piliečių sąraše yra ir B.Obama.

Penktadienį Jungtinės Valstijos į savo sankcijų juodąjį sąrašą įtraukė dar šimtus bendrovių ir fizinių asmenų, siekdamos dėl Kremliaus karinės invazijos į Ukrainą toliau didinti spaudimą Rusijos ekonomikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos užsienio reikalų ministerija

„Vašingtonui jau seniai reikėjo išmokti, kad nė vienas priešiškas žingsnis prieš Rusiją neliks be atsako“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Į sąrašą pateko, be kita ko, televizijos laidų vedėjai Stephenas Colbertas, Jimmy Kimmelis ir Sethas Meyersas, televizijos CNN naujienų laidų vedėja Erin Burnett ir televizijos MSNBC laidų vedėjai Rachel Maddow bei Joe Scarborough.

Rusija pareiškė į juodąjį sąrašą įtraukusi senatorių, Kongreso narių ir tyrimų institutų narių, kurie „dalyvauja skleidžiant rusofobiškus požiūrius ir melagienas“. 

Į sąrašą pateko ir bendrovių, kurios „tiekia ginklus Ukrainai“, vadovų.

JAV kartu su sąjungininkais planuoja perduoti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau tai įvyks jau po Ukrainos kontrpuolimo. Galutinis sprendimas bus priimtas per kelis mėnesius. Tai su anonimiškumo sąlyga „NBC News“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas iš Joe Bideno administracijos.

Dar nenuspręsta, ar tiekėjais bus pačios JAV, ar kuri nors iš jų sąjungininkių. Neaiškus ir perdavimo laikas. Aišku tik tai, kad lėktuvai niekaip negalės būti pristatyti laiku iki kontrpuolimo pradžios.

„Artimiausiais mėnesiais JAV ir jos sąjungininkės nuspręs, kada iš tikrųjų perduoti lėktuvus, kiek jų perduoti ir kas juos perduos“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių pilotai artimiausiomis savaitėmis gali pradėti treniruotis su F-16 lėktuvais. Mokymai vyks kažkur Europoje ir truks kelis mėnesius.

Ukraina jau daug mėnesių siekia, kad jai būtų pristatyti vakarietiški naikintuvai. Kijevas primygtinai reikalauja perduoti F-16, nes tai yra universaliausi orlaiviai, tinkami Ukrainos karo veiksmų teatrui.

Maskvai ieškant savanorių savo puolimui Ukrainoje, į Rusijos kariuomenę šiemet įstojo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, penktadienį pareiškė buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Kyjivui rengiantis kontrpuolimui po ne vieną mėnesį trukusios aklavietės Rytų Ukrainos fronte, Maskva pastaraisiais mėnesiais vykdė agresyvią verbavimo į kariuomenę kampaniją.

„Nuo sausio 1-osios iki gegužės 19 dienos į ginkluotųjų pajėgų gretas pagal sutartis ir į savanorių junginius priimta 117 400 žmonių“, – pareiškė D.Medvedevas.

Pasak buvusio Rusijos prezidento, kuris dabar yra Kremliaus Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas, Rusijos pareigūnai ir toliau verbuoja karius pagal sutartis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Pernai rugsėjį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją dalinę karinę mobilizaciją – pirmąją Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai sukėlė šoką visoje šalyje ir paskatino dešimtis tūkstančių žmonių bėgti iš Rusijos.

Tad, siekdama išvengti antrosios mobilizacijos bangos, Maskva pasirinko plataus masto reklamos kampaniją, tikėdamasi suvilioti rusus dosniomis finansinėmis išmokomis.

Savo tikslų valdžia neskelbia, tačiau įvairūs skaičiavimai rodo, kad Maskva galbūt mėgina užverbuoti 400 tūkst. savanorių.

Gynybos ministras Sergejus Šoigu gruodį sakė, kad kovinį personalą būtina padidinti iki 1,5 mln. žmonių.

Rusijos valdžia neatskleidžia Ukrainoje patiriamų nuostolių, tačiau gynybos ministerija rugsėjį skelbė, kad Ukrainoje žuvo beveik 6 tūkst. Rusijos karių.

Vakarų vertinimais, žuvo ir buvo sužeista apie 150 tūkst. Rusijos karių ir apie 150 tūkst. Ukrainos karių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Muhammadu bin Salmanu ir padėkojo jam už Ukrainos suvereniteto palaikymą, rašoma prezidentūros pranešime.

„Prezidentas padėkojo Saudo Arabijos sosto įpėdiniui už paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“, – sakė V.Zelenskio biuras ir pridūrė, kad jis pakvietė M.bin Salmaną apsilankyti Ukrainoje.

V.Zelenskis „atkreipė dėmesį į sėkmingą Saudo Arabijos dalyvavimą grąžinant dešimt karo belaisvių“ ir pridūrė besitikįs, kad bendros pastangos šioje srityje bus tęsiamos.

Imago / Scanpix nuotr./Muhammadas bin Salmanas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių lyderis taip pat susitiko su Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al-Sudani ir padėkojo jam už „Irako solidarumą“ bei jo „tvirtą poziciją remiant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

V.Zelenskis taip pat buvo susitikęs derybų su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Omano ir Kuveito delegacijų vadovais, su kuriais aptarė vadinamąją Ukrainos taikos formulę.

Formule vadinamas V.Zelenskio taikos planas, kuriame numatytas, be kita ko, visų Rusijos pajėgų išvedimas ir Ukrainos valstybės sienų atkūrimas.

Su JAE delegacijos vadovu ukrainiečių lyderis aptarė su prekyba ir investicijomis susijusius klausimus, taip pat kalbėjo apie „apsirūpinimo maistu saugumą pasauliniu lygmeniu ir Juodosios jūros grūdų iniciatyvos veikimą“.

Per pokalbį su Omano atstovu Asaadu bin Tariku Al Saidu jis „pabrėžė, kaip svarbu, kad regiono šalys remtų Ukrainos taikias pastangas“.

V.Zelenskis taip pat „padėkojo Kuveitui už nuoseklią paramą, kurią šalis ne kartą parodė per balsavimą už atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“.

Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) kovą išdavus Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, Rusijos valdžia įtraukė TBT prokurorą Karimą Khaną į ieškomų asmenų sąrašą.

K.Khano nuotrauka jau penktadienį pasirodė atitinkamoje Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Aprašyme jis apibūdinamas kaip 1970 metų kovo 30-ąją Škotijos Edinburgo mieste gimęs vyras, tačiau padaryta nusikalstama veika nenurodoma.

TBT išdavus V.Putino arešto orderį dėl įtariamo karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos, Rusija kovą pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl TBT prokuroro.

Beje, TBT orderį dėl panašių kaltinimų išdavė ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos atžvilgiu.

Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos Tyrimų komitetas kovą pareiškė, kad K.Khanas tiriamas dėl „žinomai nekalto asmens baudžiamojo persekiojimo“.

Jis, pasak komiteto, taip pat tiriamas dėl „rengimosi išpuoliui prieš užsienio valstybės atstovą, turintį tarptautinę apsaugą“

Kyjivas sako, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis jų apgyvendinti institucijose ir globėjų namuose.

Rusija, kuri nėra TBT narė, arešto orderį pavadino niekiniu.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį TBT žingsnį pavadino „istoriniu sprendimu, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“.

JAV prezidentas Joe Bidenas V.Putino arešto orderį pavadino pagrįstu.

Rusijos privati karinė grupuotė „Wagner“ stengiasi nuslėpti savo pastangas įsigyti karinės įrangos, kuri būtų naudojama Ukrainoje, be kita ko, bandydama įsigyti reikalingos įrangos iš Malio, kur ši grupuotė turi tvirtą užnugarį, CNN sakė vienas Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnas.

Pareigūnas, remdamasis praėjusią savaitę išslaptinta JAV žvalgybos informacija, teigė, kad Joe Bideno administracija buvo informuota, jog „Wagner“ bando gabenti įrangą per Malį ir klastoja sandorių dokumentus. 

Kol kas nėra požymių, kad grupuotei pavyko sėkmingai įsigyti įrangos, tačiau iš kontaktų Malyje ji taip pat siekė įsigyti minų, dronų, radarų ir priešraketinių sistemų, kurios būtų naudojamos Ukrainoje, tvirtino tapatybės nenorėjęs atskleisti pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/'Wagner" pajėgos Šiaurės Malyje

„Mes tai atidžiai stebime“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais metais „Wagner“ siekė išplėsti savo pozicijas Afrikoje ir jau daugiau nei metus veikia kartu su Malio ginkluotosiomis pajėgomis, kovodama prieš džihadistų sukilimą.

Pareigūnų nuomone, Malis nėra vienintelė šalis, į kurią „Wagner“ kreipėsi pagalbos, nes, vykstant įnirtingiems mūšiams Ukrainos rytiniame Bachmuto mieste, samdinių grupei labai trūksta ginklų ir šaudmenų. 

JAV žvalgybos dokumente, įtrauktame į pastaraisiais mėnesiais internete nutekintos slaptos informacijos pluoštą, kurį gavo CNN, teigiama, kad vasario pradžioje „Wagner Group“ darbuotojai susitiko su „Turkijos kontaktiniais asmenimis“, ketindami „įsigyti iš Turkijos ginklų ir įrangos“, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti Ukrainoje.

Tame dokumente taip pat teigiama, kad „Wagner“ tikriausiai bandė panaudoti iš Turkijos įsigytus ginklus savo operacijoms Malyje.

Baltieji rūmai anksčiau taip pat kaltino Šiaurės Korėją, kad ji tiekia Rusijos „Wagner Group“ raketas, skirtas naudoti Ukrainoje.

„Wagner“ organizacija tiesiogiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, ir mes prieštaraujame bet kurios kitos šalies pastangoms padėti Rusijai per „Wagner“, – pareiškė JAV pareigūnas. – Jungtinės Valstijos yra pritaikiusios sankcijas daugeliui subjektų ir asmenų įvairiuose žemynuose, kurie remia „Wagner“ karines operacijas. Mes ir toliau sieksime nustatyti, atskleisti ir atremti šias „Wagner“ pastangas įsigyti karinės įrangos, kuri būtų naudojama Ukrainoje.“

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas Japonijos Hirošimos mieste vykstančio G-7 susitiko lyderiams pareiškė, kad Vašingtonas rems bendras sąjungininkų pastangas mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16, penktadienį pranešė CNN, remdamasi aukšto rango JAV pareigūnu.

Pasak CNN, mokymai greičiausiai vyks ne JAV, o Europoje. Tačiau nauja tendencija yra tokia, kad prie jų prisijungs JAV pilotai.

„Kadangi mokymai vyks artimiausiais mėnesiais, mūsų koalicija, kurią sudaro šioje veikloje dalyvaujančios šalys, nuspręs, kada iš tikrųjų suteikti naikintuvus, kiek jų suteiksime ir kas juos suteiks“, – tvirtino pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Jis taip pat pridūrė, kad „iki šiol Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai daugiausia dėmesio skyrė tam, kad aprūpintų Ukrainą didžiąja dalimi sistemų, ginkluotės ir mokymų, kurių reikia puolamosioms operacijoms šį pavasarį ir vasarą vykdyti. Diskusijos dėl Ukrainos karinių oro pajėgų tobulinimo atspindi mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainos savigynai“.

Kovo mėn. du Ukrainos pilotai lankėsi JAV oro pajėgų bazėje Tuksone, Arizonos valstijoje, kur atliko vertinimą ir naudojosi skrydžio treniruokliais.

JAV Kongresas 2023 m. biudžete numatė pinigų tokiems mokymams.

Ketvirtadienį CNN pranešė, kad J.Bideno administracija nurodė Europos sąjungininkams, jog JAV leistų jiems eksportuoti naikintuvus F-16 į Ukrainą, teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

Ukraina ne kartą prašė perduoti šaliai pažangių vakarietiškų orlaivių, kurie padėtų jai atremti jau ilgiau kaip metus besitęsiančią Rusijos karinę invaziją, tačiau Kyjivo tarptautiniai rėmėjai dar neseniai griežtai atsisakydavo tai daryti.

Visgi Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte šią savaitę „sutarė, jog sieks suburti tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“.

Pirmadienį apsilankęs R.Sunako užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tikisi greitai pasiekti susitarimą dėl naikintuvų iš Vakarų partnerių jo šaliai.

R.Sunakas pirmadienį sakė, kad JK rengiasi mokyti ukrainiečių pilotus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasiūlė mokyti ukrainiečių naikintuvų pilotus, bet atmetė galimybę nusiųsti Kyjivui karo lėktuvų.

Visose šalyse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikinamas kaip stiprus laisvojo pasaulio lyderis, tuo pat metu Rusija žeminama regionuose, kuriuos anksčiau laikė „savais“, tviteryje paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Pasaulyje ne daug didesnių malonumų nei stebėti Maskvos reakciją į prezidento Volodymyro Zelenskio vizitus. Kaip šventu vandeniu apipiltas demonas, Kremlius traukiasi. Jis pasitelkia dešimtmečius veikusių agentų, korumpuotos žiniasklaidos ir įtakos agentų tinklą. Veltui bando šūkauti, šaukti, sabotuoti – ir kiekvieną kartą nesėkmingai, vis iš naujo susidurdamas su pažeminimu net tuose regionuose, kuriuos imperatoriškai laikė „savais“ arba apie taip bandė įtikinti likusį pasaulį“, – rašė M.Podoliakas.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo teigimu, pagarba, kurios negalima nusipirkti už pinigus, yra tikra galia, labiau vertinga už dujų vamzdį ar korupcinius kyšius.

„Kiekviename susitikime tiesiogiai sakoma arba netiesiogiai signalizuojama: Putino (Vladimiro Putino, Rusijos lyderio – red.) ir jo nusikaltėlių laikas baigėsi. Net ten, kur jie nelaikomi blogais, jie laikomi apgailėtinais. Rusija patirs karinį pralaimėjimą, ir tai neišvengiama. Į darbotvarkę vėl bus grąžinta tarptautinė teisė. Atėjo laikas aptarti pokarinę pasaulio tvarką“, – pridūrė prezidento administracijos patarėjas.

Rusija pakeitė savo raketų smūgių Ukrainai taktiką, siekdama sužlugdyti pasirengimą Ukrainos kontrpuolimui, naujienų portalui „RBC-Ukraine“ tvirtino Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibitskis.

Jo teigimu, po kelis mėnesius trukusių atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą dabar Rusijos pajėgos vis dažniau taikosi į karinius objektus ir rezervus.

„Anksčiau jiems nepavyko išvesti iš rikiuotės mūsų energetikos sistemos, o dabar jų prioritetai visiškai kitokie – sužlugdyti mūsų planus ir pasiruošimą aktyviems veiksmams pavasario-vasaros kampanijos metu“, – teigė aukšto rango pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Paskutinės rusų atakos buvo nukreiptos į sprendimų priėmimo centrus, tiekimo kelius ir vietas, kuriose sutelktas didelis kiekis amunicijos, įrangos, degalų ar kovotojų.

„Priešas ėmė kreipti ypatingą dėmesį į vietoves, kuriose yra mūsų priešlėktuvinės gynybos įranga“, – pridūrė V.Skibickis.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos aviacija dabar dažniau nei anksčiau taikosi į vietoves, esančias fronto linijoje arba netoli jos.

Ukraina teigė, kad planuoja kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti Rusijos pajėgų užimtą teritoriją, tačiau, anot ekspertų, pastarojo meto pasiekimai aplink rytinį Bachmuto miestą reiškia, kad puolimas jau prasidėjo.

Kyjivas yra pasirengęs apsvarstyti galimybę leisti Rusijos amoniako tranzitą per savo teritoriją eksportui su sąlyga, kad atnaujintas Juodosios jūros grūdų sandoris bus išplėstas, įtraukiant daugiau Ukrainos uostų ir platesnį prekių asortimentą, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė vyriausybės šaltinis.

Tai pirmas kartas, kai Kyjivas viešai išdėstė savo poziciją dėl rusiško amoniako, kurį Maskva pagal susitarimą nori gabenti per Juodąją jūrą.

Praėjusių metų liepos mėn. Turkijai ir Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudaryta Juodosios jūros grūdų iniciatyva palengvina „saugią laivybą eksportuojant grūdus ir susijusius maisto produktus bei trąšas, įskaitant amoniaką“ iš trijų Ukrainos uostų.

Ukrainos vyriausybės šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, tvirtino „Reuters“, kad susitarimo kalba neapima rusiško amoniako tranzito per Ukrainą.

Į susitarimą įtraukti tik trys pagrindiniai Ukrainos Juodosios jūros uostai. Kyjivas ne kartą yra pareiškęs, kad norėtų, jog susitarimas apimtų daugiau prekių ir uostų.

Vyriausybės šaltinis teigė, kad tekste, dėl kurio susitarta trečiadienį, neminimas amoniako vamzdynas Toljatis-Odesa ir jo tranzitas, o norint, kad būtų įtrauktas ir Ukrainos maršrutas, reikės papildomo susitarimo. Mainais už tai Ukraina pateiktų savo reikalavimus.

„Mes sakome štai ką – jei į jį įtrauktas amoniako vamzdynas, tuomet Ukraina turėtų gauti papildomų dalykų, kurie tarnautų mūsų nacionaliniams interesams, – teigė šaltinis. – Tai yra susitarimo geografijos ir [leidžiamų] prekių sąrašo išplėtimas“.

Rusija aplinkosaugos aktyvistų grupę „Greenpeace“ penktadienį paskelbė „nepageidaujama organizacija“.

Tokia etikete pažymėtų organizacijų veikla Rusijoje laikoma nusikalstama, o darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas.

„Tarptautinės nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos „Greenpeace International“ veikla Rusijos Federacijos teritorijoje... buvo pripažinta nepageidaujama“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Prokuratūra pareiškė, kad grupė, kuri, be kita ko, siekia stabdyti klimato kaitą, kelia „grėsmę šalies konstitucinės santvarkos pagrindams ir saugumui“.

Nuo pat Rusijos karinio puolimo Ukrainoje pradžios „Greenpeace“ aktyvistai vykdė „antirusišką propagandą“ ir ragino ekonomiškai izoliuoti Rusiją, sakoma pareiškime.

Generalinė prokuratūra teigė, kad „Greenpeace“ siekė „destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį ir bandė nekonstituciniu būdu pakeisti valdžią šalyje“.

„Greenpeace“ aplinkosauginę veiklą iš tiesų lydi aktyvus politinės pozicijos propagavimas, mėginimai kištis į valstybės vidaus reikalus ir siekis pakirsti jos ekonominius pagrindus“, – sakoma pareiškime.

Praėjus daugiau nei metams nuo Maskvos plataus masto karo Ukrainoje pradžios, valdžia Rusijoje ėmėsi beprecedenčio masto kovos su laisvėmis: uždaryta nepriklausoma žiniasklaida ir teisių gynimo grupės, o dauguma pagrindinių opozicijos veikėjų atsidūrė už grotų arba tremtyje.

Kovo mėnesį Teisingumo ministerija Pasaulio gamtos fondą (WWF) paskelbė „užsienio agentu“.

„Užsienio agento“ etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.

Tačiau šis pavadinimas nėra toks griežtas, kaip „nepageidaujamos organizacijos“, ir leidžia organizacijoms tęsti veiklą šalyje.

Rusija yra silpna, o jos agresija kyla ne iš jėgos, bet iš suvokimo, kad imperijų laikai baigėsi. Ukraina sugeba laimėti karą, kai jos priešas turi daugiau ginklų, Saudo Arabijoje vykstančiame Arabų lygos susitikime pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Taip yra todėl, kad laisvų, nepriklausomų tautų laikas niekada nepraeis“, – pridūrė šalies vadovas.

Savo ruožtu prezidentas pakvietė Arabų lygos nares tiesiogiai bendradarbiauti su bet kuriuo Ukrainos tarpininku.

„Ir tegul mūsų jėgos bus koordinuojamos vardan taikos ir visų tautų žmonių gerovės“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Saudo Arabijoje

Ukrainos prezidentas jau susitiko su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu Al Saudu ir baigė sakyti kalbą Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikime.

Jo prioritetai kelionės metu buvo šie: visų politinių kalinių Kryme ir laikinai okupuotose teritorijose grąžinimas, visų kalinių ir neteisėtai deportuotų asmenų grąžinimas, taikos formulės pristatymas ir Ukrainos energetinio saugumo užtikrinimas kitą žiemą.

Po kelionės į Saudo Arabiją prezidentas turėtų dalyvauti G-7 aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje, Japonijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai bando suskaldyti Rusiją į skirtingas valstybes etniniu ir nacionaliniu principu.

Penktadienį, sakydamas kalbą, jis tvirtino, kad sankcijos padeda suvienyti, o ne suskaldyti Rusijos žmones.

Komentaruose, kuriuos paskelbė naujienų agentūra „Reuters“, jis sakė: „Mūsų šalyje bandoma įvaryti pleištą tarp tautų. Sakoma, kad Rusiją reikėtų padalyti į dešimtis skirtingų valstybių“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Varšuvoje vykusiame susitikime su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Li Hui Lenkija penktadienį paragino Pekiną pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje, pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų viceministras Wojciechas Gerwelis „išreiškė viltį, kad Kinija pasmerks Rusijos agresiją ir darys spaudimą Rusijai, kad ji vėl pradėtų laikytis tarptautinės teisės principų“, sakoma ministerijos pareiškime.

Li Hui atvyko į Lenkijos sostinę po dviejų dienų viešnagės Kyjive. Ši jo kelionė po Europą skirta Pekino vadovaujamoms pastangoms dėl taikos derybų Maskvos karui Ukrainoje užbaigti

Kinija nurodė, kad Li Hui taip pat lankysis Rusijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. 

Lenkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad W.Gerwelis pasmerkė Rusijos branduolinius grasinimus. 

„Lenkija tikisi, kad Kinija imsis konkrečių veiksmų prieš Rusiją – valstybę agresorę, kuri šantažuoja pasaulį dėl šių ginklų panaudojimo“, – teigiama pranešime.

Lenkijos ministerija pridūrė, kad šalis yra susirūpinusi dėl Pekino pareiškimų apie norą stiprinti dvišalius santykius su Maskva.

Anksčiau šią savaitę Li Hui Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai ir kitiems pareigūnams pasakė, kad nėra panacėjos šiai krizei išspręsti.

Rusija ir Kinija palaiko glaudžius santykius. Kovą Maskvoje lankėsi kinų prezidentas Xi Jinpingas; ten jis pareiškė, kad prasideda nauja šalių santykių era.

Nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali, Pekinas sulaukė kritikos už atsisakymą pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

 Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė penktadienį pranešė, kad penki Ukrainos pusėje kovojančio baltarusių pulko nariai žuvo Bachmute, konflikto draskomame mieste Rytų Ukrainoje.

„Skauda širdį dėl penkių baltarusių Konstantino Kalinausko pulko narių, kovojančių už Ukrainą Bachmute, žūties“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja.

2020 metais pabėgusi iš Minsko, nors ir teigė iškovojusi pergalę prezidento rinkimuose, ji griežtai kritikuoja Baltarusijos autoritarinį lyderį ir Kremliaus sąjungininką Aliaksandrą Lukašenką.

A.Lukašenka leido Rusijos vadovui Vladimirui Putinui praėjusių metų vasarį iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą pasiųsti rusų tankų kolonas.

„Pulkas pranešė, kad žuvo vadas, leidęs evakuoti sužeistuosius, – sakė S.Cichanouskaja. – Keturi žuvę kariai liko palaidoti po griuvėsiais, kai į jų pastatą pataikė priešo artilerijos ugnis, ir dabar jų neįmanoma ištraukti.“

Pramoninis rytinis miestas, kuriame kadaise gyveno apie 70 000 žmonių, praktiškai virto griuvėsiais per ištisus mėnesius trunkančias žiaurias kovas.

Penktadienį į Džidą Saudo Arabijoje nuvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikimo vadovus.

Jis ragino juos padėti apsaugoti ukrainiečius nuo Rusijos agresijos ir atkreipė dėmesį į Kryme gyvenančius Ukrainos totorius.

„Krymas ir totoriai turėtų likti neatsiejama pasaulio musulmonų bendruomenės dalimi, tačiau Krymas pirmasis nukentėjo nuo Rusijos okupacijos. Labiausiai nuo okupacijos nukentėjo musulmonai.

Deja, pasaulyje ir čia, tarp jūsų, yra tokių, kurie užmerkia akis prieš tuos atvejus ir neteisėtas aneksijas. Esu čia tam, kad visi sąžiningai įvertintų, jog kad ir kaip rusai stengtųsi daryti įtaką, turi būti nepriklausomybė.“

Jis padėkojo Saudo Arabijai už pagalbą derantis dėl kalinių grąžinimo ir paminėjo arabų studentus, kurie lankėsi ir studijavo Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis Saudo Arabijoje

Rusijos pajėgos prie Bachmuto kasdien praranda po batalioną kovotojų, o bendri jų nuostoliai šiame sektoriuje siekia apie 70 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų forumo kuluaruose pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Mūsų skaičiavimais, jie (rusai – red.) ten (prie Bachmuto – red.) kasdien praranda po batalioną ir toliau tęsia kovą“, – sakė O.Reznikovas.

Jis pabrėžė, kad Bachmuto gynėjai daro svarbų dalyką: jie mažina rusų puolamąjį potencialą ir taip neleidžia jiems pereiti į puolimą kitose fronto linijos dalyse.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Manau, kad šiandien vien Bachmuto sektoriuje rusai patyrė iki 70 tūkst. nuostolių, turiu omenyje žuvusius ir sužeistuosius kartu sudėjus“, – tvirtino gynybos ministras.

Bachmuto sektoriuje ir toliau vyksta įtemptos kovos dėl miesto. Gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainos kariuomenė toliau žengia į flangus netoli miesto. Anksčiau skelbta, kad gynybos pajėgos išlaisvino apie 20 kv. km teritorijos aplink Bachmutą.

Penktadienį įtakingas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, siekdamos pakenkti stabilumui, koordinavo veiksmus su Ukraina, kad Rusijoje būtų nužudyti du karo šalininkai nacionalistai ir įvykdytos atakos prieš svarbią nacionalinę infrastruktūrą.

Kremlius jau ne kartą svaidėsi kaltinimais Vakarams, kad šie prieš jį pradėjo tarpinį karą.

Praeitų metų rugpjūčio mėn. per sprogimą, automobilyje padėjus bombą, žuvo garsaus Rusijos nacionalisto duktė Darja Dugina, praėjusį mėnesį per sprogimą žuvo promaskvietiškas tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis, kurio tikrasis vardas buvo Maksimas Fominas, o šio mėnesio pradžioje dėl automobilyje padėtos bombos per sprogimą buvo sužeistas nacionalistinių pažiūrų rašytojas Zacharas Prilepinas.

Rusija taip pat apkaltino Ukrainą praėjusį spalį užpuolus Krymo tiltą, o rugsėjį apkaltino Vakarus, kad šie prisidėjo prie sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas

Valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad N.Patruševas tvirtina, jog visi išpuoliai „buvo suplanuoti ir įvykdyti koordinuojant JAV specialiosioms tarnyboms“.

„Rusijoje įvykdytus teroristinius išpuolius lydi Vašingtone ir Londone iš anksto parengta informacinė kampanija, kuria siekiama destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį, pakirsti Rusijos konstitucinius pagrindus ir suverenitetą“, – sakė Saugumo tarybos sekretorius.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, kurios invaziją vertina kaip imperinio stiliaus žemės užgrobimą, kuriam negalima leisti pasisekimo, teigia norinčios, kad Ukraina nugalėtų Rusiją.

Nors jos ne kartą yra sakiusios, kad nenori tiesioginio karinio konflikto su Rusija, Maskva teigia, kad Vakarai jau kovoja prieš Rusiją, kuri tikina turinti didelės galios diplomatinę paramą iš Kinijos.

Kaip buvusį sovietų šnipą, pažįstantį V.Putiną nuo aštuntojo dešimtmečio, N.Patruševą, kuris apkaltino „anglosaksus“ sabotavus „Nord Stream“, ką jis pavadino teroristiniu išpuoliu, diplomatai laiko vienu iš didžiausią įtaką Rusijos lyderiui darančių asmenų.

Pasak Vakarų diplomatų, N.Patruševo pažiūros ir pasisakymai leidžia suprasti, kaip mąstoma aukščiausiu Kremliaus lygiu.

Rusijos opozicijos politikas Jevgenijus Roizmanas penktadienį buvo nubaustas 260 000 rublių (3006 eurų) bauda po to, kai teismas pripažino jį kaltu dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Buvęs ketvirtojo pagal dydį Rusijos miesto – Jekaterinburgo – meras J.Roizmanas buvo sulaikytas praėjusių metų rugpjūtį ir jam buvo uždrausta naudotis internetu po to, kai „YouTube“ vaizdo įraše Maskvos veiksmus Ukrainoje jis pavadino „karu“.

Rusija konfliktą vadina „specialia karine operacija“, o žmonėms gresia baudžiamasis persekiojimas, jei jie vartoja žodžius „karas“ arba „invazija“.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Roizmanas

Nuo praėjusių metų, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija patraukė baudžiamojon atsakomybėn dešimtis žmonių pagal naujus įstatymus, kuriais siekiama nubausti karo kritikus ir užgniaužti nesutarimus.

Populiarus ir charizmatiškas J.Roizmanas yra atviras įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkas ir socialinėje žiniasklaidoje dažnai kritikuoja Kremlių.

Jis buvo išrinktas Jekaterinburgo meru 2013 m., kilus nepasitenkinimo bangai dėl 2012 m. į Rusijos prezidento postą sugrįžusio Vladimiro Putino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį nusileido Džidoje, kad prisijungtų prie Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikimo, pranešė Saudo Arabijos televizija „al-Hadath“.

Teigiama, kad V.Zelenskis į Saudo Arabiją atskrido Prancūzijos vyriausybiniu lėktuvu.

Apie savo atvykimą į Saudo Arabiją tviteryje paskelbė ir V.Zelenskis. 

„Pradedu savo pirmąjį vizitą Saudo Arabijos Karalystėje, kurio tikslas – stiprinti dvišalius santykius ir Ukrainos ryšius su arabų pasauliu. Politiniai kaliniai Kryme ir laikinai okupuotose teritorijose, mūsų žmonių grąžinimas, Taikos formulė, bendradarbiavimas energetikos srityje. Saudo Arabija vaidina svarbų vaidmenį ir esame pasirengę pakelti mūsų bendradarbiavimą į naują lygmenį“, – rašė Ukrainos lyderis.

Tikėtina, kad iš Saudo Arabijos V.Zelenskis vyks į Japoniją, kur taip pat turėtų dalyvauti Hirošimoje vyksiančiame G-7 vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

Persijos įlankos valstybės stengėsi išlikti neutralios Ukrainos konflikte, nepaisant Vakarų spaudimo Persijos įlankos naftos gamintojams padėti izoliuoti Rusiją, kitą „OPEC+“ organizacijos narę, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.

Praėjusiais metais Saudo Arabija pareiškė, kad skiria Ukrainai 400 mln. dolerių humanitarinę pagalbą po to, kai sulaukė griežtos Jungtinių Valstijų kritikos dėl „OPEC+“ sprendimo sumažinti naftos gavybą, kuris, kaip manoma, padeda Rusijai papildyti savo iždą didinant kainas.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas jau anksčiau tarpininkavo sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

Pernai jis pasiekė diplomatinį triumfą, kai užtikrino 10 užsieniečių paleidimą, kuriuos Rusija buvo paėmusi į nelaisvę Ukrainoje. Manoma, kad šį žingsnį padėjo žengti jo glaudūs ryšiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Europos Sąjunga paragino Kiniją „spausti Rusiją nutraukti karinę agresiją“, penktadienį pareiškė Europos Vadovų tarybos pirmininkas.

Kalbėdamas prieš Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Hirošimoje, Charlesas Michelis taip pat pabrėžė, kad svarbu stiprinti bloko santykius su Pekinu, sakydamas, kad „stabilūs ir konstruktyvūs santykiai su Kinija atitinka mūsų abiejų interesus“.

Tačiau Ch.Michelis pridūrė, kad ES ir toliau „tvirtai“ laikysis savo vertybių ir gins savo interesus.

Europos Vadovų tarybos pirmininkas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į Kinijos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje ir jos ekspansyvią ekonomiką, „reikia kartu su Kinija spręsti pasaulinius uždavinius: klimato kaitą, gamtos išteklių išsaugojimą, biologinės įvairovės apsaugą, skolų tvarumą“.  

„AP“/„Scanpix“/Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis

„Kinijai tenka ypatinga atsakomybė pasaulyje. Ji turi žaisti pagal tarptautines taisykles. Ir mes raginame Kiniją spausti Rusiją nutraukti savo karinę agresiją“, – pažymėjo Ch.Michelis.

„Mes ir toliau reikšime susirūpinimą dėl žmogaus teisių, nesvarbu, ar tai būtų Honkonge, Sindziange, ar Tibete. Netoleruosime kišimosi į mūsų šalis, kuris galėtų pakenkti mūsų demokratinėms visuomenėms“, – pridūrė jis.

Ch.Michelis tvirtino, kad ES sieks „sumažinti savo pernelyg didelę priklausomybę“ nuo Kinijos ir „sukurti tikrai vienodas sąlygas mūsų bendrovėms ir darbuotojams“.

Jis taip pat pakartojo bloko įsipareigojimą laikytis „vienos Kinijos politikos“ Taivano atžvilgiu ir pridūrė, kad ES „vienašališkai nekeičia status quo“.

Kitą savaitę Rusijos ministras pirmininkas turėtų apsilankyti Kinijoje ir surengti prekybos derybas, penktadienį pranešė Maskva.

Taksi vairuotojas iš Kovrovo miesto Rusijoje buvo nubaustas už tai, kad kalbėdamas su keleiviais „diskreditavo“ Rusijos kariuomenę, pranešė BBC portalas rusų kalba.

Vladimiro srities Kovrovo teismas skyrė 35 tūkst. rublių baudą vietos gyventojui Stepaniukui (jo pavardė teismo interneto svetainėje nenurodyta) už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“.

Remiantis teismo pranešimu, nusikaltimas buvo padarytas šių metų balandžio 5 d., kai taksi vairuotojas Stepaniukas vežė keleivius ir kelionės metu „išsakė pareiškimus, kuriais buvo siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą“.

Pranešime nenurodoma, apie kokius pareiškimus kalbama.

Teigiama, kad teismo posėdžio metu Stepaniukas visiškai pripažino savo kaltę, „gailėjosi dėl to, ką padarė“, ir „pažadėjo daugiau nedaryti tokių pareiškimų“.

Penktadienį Hirošimos mieste susirinkę G-7 grupės vadovai pareiškė, kad jie užtikrino, jog Ukrainai bus suteikta reikiama biudžeto parama šiems metams ir 2024 m. pradžiai, bei atnaujino savo įsipareigojimą teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Šiandien imamės naujų veiksmų, kad užtikrintume, jog Rusijos neteisėta agresija prieš suverenią Ukrainos valstybę žlugtų, ir remiame Ukrainos žmones, siekiančius teisingos taikos, pagrįstos pagarba tarptautinei teisei“, – sakoma bendrame G-7 vadovų pareiškime.

G-7 šalių – Jungtinių Valstijų, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados – vadovai susitiko Japonijos mieste, kai konfliktas Ukrainoje ir didėjantis susirūpinimas dėl augančios Kinijos tarptautinės galios yra svarbiausi klausimai.

G-7 nariai pareiškė, kad jie „bendradarbiauja“ su kitomis valstybėmis, siekdami išvengti jų prekių ir technologijų srauto į Rusiją per trečiąsias šalis – šis klausimas kelia vis didesnį susirūpinimą grupės nariams.

Bendradarbiaujant siekiama užkirsti kelią bet kokiam sankcijų apėjimui, kuris suteiktų Rusijai papildomų pajamų.

„Reuters“/„Scanpix“/G-7 vadovų susitikimas Hirošimoje, Japonijoje

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį lankosi laikinai okupuotoje Zaporižios srityje, kur apžiūrėjo vieno iš „Vostok“ grupuotės dalinių priešakinį valdymo postą, išklausė vado pranešimą apie esamą padėtį ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinių užduočių vykdymą pagrindiniuose taktiniuose rajonuose.

„Kariuomenės grupuotės štabe Rusijos gynybos ministras surengė susitikimą su grupuotės vadu, kurio metu pažymėjo didelį karinės technikos ir priešo personalo koncentracijos pagrindinėse grupuotės kryptyse identifikavimo ir naikinimo efektyvumą“, – rašoma oficialiame Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

Vizito metu S.Šoigu taip pat įteikė valstybinius apdovanojimus kariams, kurie parodė didvyriškumą per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

Zaporižia yra viena iš iš dalies okupuotų Ukrainos sričių, kurias Rusijos Federacija teigia aneksavusi.

Pastarosiomis dienomis privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas siūlė S.Šoigu apsilankyti Bachmute – tai buvo plačiai vertinama kaip iššūkis gynybos ministro autoritetui.

Rusijos pajėgos nuolat tvirtina „visiškai kontroliuojančios“ Bachmuto miestą Donecko srityje, tačiau šie pareiškimai tėra bandymas pateikti savo pageidavimus, teletilto eteryje pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar. Šie priešo teiginiai yra bandymas pateikti pageidavimų.

„Tam tikra pažanga yra, ji aiški ir suprantama. Kartu tai yra rusų stilius, jie visada iš anksto pateikia pageidavimus ir paskelbia tikslus, kuriuos norėtų pasiekti. Iš tikrųjų labai dažnai paaiškėja, kad jie jų nepasiekia“, – pažymėjo gynybos viceministrė.

Anot H.Maliar, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja pietvakarinę Bachmuto dalį. Tuo tarpu Rusija iš tiesų sutelkė visus savo informacinius ir karinius pajėgumus šioje teritorijoje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

„Tuo tarpu kovos tęsiasi ir Marijinkoje bei Avdijivkoje. Jų (Rusijos pajėgų – red. past.) užduotis – perimti jų kontrolę, todėl ten kovojama labai įnirtingai“, – pridūrė gynybos ministro pavaduotoja.

H.Maliar tvirtino, kad, nepaisant to, kad rusų yra daugiau ir jie turi daugiau ginklų, Ukrainos kariai efektyviai stabdo jų proveržį.

„Jei analizuotume mūšius dėl Bachmuto, kurie tęsiasi nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, tai nuo to laiko jiems nepavyko pasistūmėti į priekį. Jei jie per beveik metus mieste pasistūmėjo kilometrą, tai galima vadinti stovėjimu vietoje“, – pridūrė gynybos viceministrė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo sunaikinti privačios karinės grupuotės „Wagner“ štabą, sumažino rusų puolamąjį potencialą ir sustabdė jų veržimąsi gilyn į Ukrainos teritoriją.

„Priešas bando susigrąžinti tai, ką prarado... bet mūsų pajėgos atremia išpuolius, - sakė ji per televiziją. - Ten labai sunku vykdyti kovines užduotis, o kiekvienas (proveržio) metras yra kaip 10 kilometrų“.

Ji taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos padarė šiokį tokį progresą Bachmuto sektoriuje, tačiau nedetalizavo, kiek joms iš tikrųjų pavyko pasistūmėti.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pažymėjo, kad Rusijos pajėgos išradinėja naujus „įstatymus“, kad nuslėptų laikinai okupuotose teritorijose vykdomus neteisėtus veiksmus.

„Rusijos okupantai laikinai užimtose teritorijose, kuriose paskelbta karo padėtis, siūlo gyventojus, o nesutinkančius mėnesiui išsiųsti į rūsius“, – rašė I.Fiodorovas.

Jis pažymėjo, kad taip rusai „įteisina laikinai okupuotų teritorijų gyventojų deportaciją“ ir nuslėptų „vykdomą neteisėtumą“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos vėliavos Melitopolyje

„Pirmiausia jie okupuotose teritorijose paskelbė “karo padėtį„, kad suteiktų savo saugumo pajėgoms beveik neribotą laisvę grobti, kankinti ir žudyti gyventojus. Dabar jie siūlo “priverstinai ir kontroliuojant„ perkelti, t. y. deportuoti, laikinai okupuotų teritorijų, kuriose paskelbta karo padėtis, gyventojus“, – pabrėžė meras.

„Kas toliau? Įstatymas, kuris oficialiai pateisins ukrainiečių genocidą? Rusija yra teroristinė šalis. Viso civilizuoto pasaulio užduotis – ją sustabdyti“, – pridūrė I.Fiodorovas.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos parlamentarai priėmė įstatymo „Dėl karo padėties“ pataisas, kurios leidžia priverstinai iškeldinti žmones iš teritorijų, kuriose įvesta karo padėtis. Šiuo metu Rusijos okupacinė valdžia įvedė karo padėtį visose okupuotose Ukrainos teritorijose, išskyrus Krymą.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasirašė dekretą dėl asmenų, nesutinkančių atsiimti rusiško paso, deportavimo iš okupuotų teritorijų. Naujoji taisyklė įvesta įstatymo, o ne dekreto lygmeniu, ir joje numatytos griežtesnės priemonės.

Tačiau metu gyventojų deportavimas iš okupuotų teritorijų aiškiai draudžiamas 1949 m. Ženevos konvencijos dėl civilių asmenų apsaugos karo metu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikime Japonijoje dalyvaus internetu, penktadienį paskelbė Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.

Anksčiau skelbta, kad V.Zelenskis sekmadienį prisidės prie Japonijos Hirošimos mieste susirinkusių G-7 šalių lyderių ir kad tai bus tolimiausia jo kelionė už karo draskomos savo šalies ribų.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinei televizijai sakė, kad V.Zelenskis dalyvaus šiame viršūnių susitikime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Esame tikri, kad mūsų prezidentas bus ten, kur reikės Ukrainai, bet kurioje pasaulio dalyje, spręsti mūsų šalies stabilumo klausimo, – sakė O.Danilovas. – Ten bus sprendžiami labai svarbūs klausimai, tad fizinis dalyvavimas yra nepaprastai svarbus ginant mūsų interesus.“

Vėliau penktadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos tinklalapyje paskelbtame pranešime sekretoriaus žodžiai buvo patikslinti.

Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, jog Prancūzijos vyriausybinis lėktuvas skraidina Ukrainos prezidentą į Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikimą Saudo Arabijoje, o vėliau skraidins jį į Japonijos Hirošimos mieste vyksiantį G7 vadovų susitikimą.

Kadangi netrukus numatomas Ukrainos kontrpuolimas, agentūrai šaltinis teigė, kad V.Zelenskiui labai svarbu ir toliau daryti spaudimą savo sąjungininkams G7 šalyse dėl karinės paramos.

Spėjama, kad V.Zelenskis taip pat gali siekti asmeniškai pasikalbėti su Indijos, Indonezijos ir Brazilijos vadovais, kurie taip pat dalyvauja sekmadienį vyksiančiame susitikime, tvirtino „Reuters“ šaltinis.

Sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakų Bachmuto kryptimi fone Rusijos okupantai padarė nedidelę pažangą žengdami į patį miestą. Tačiau kovų intensyvumas toks didelis, kad visi aplinkiniai laukai ir miesto pakraščiai nusėti rusų užpuolikų kūnais, teletilto eteryje pasakojo Ukrainos 30-osios atskirosios mechanizuotosios brigados savaeigės artilerijos baterijos vadas Andrijus Svyryda.

„Priešas iš dalies užėmė nedidelius namus Bachmute, tačiau žengia labai lėtai. Kartu jie išeikvoja didelius gyvosios jėgos resursus. Iš tikrųjų tai matome, nes laukai ir apylinkės nusėtos (užpuolikų – red.) kūnais“, – sakė A.Svyryda.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kovotojo teigimu, Rusijos pajegos nei padidino, nei sumažino savo spaudimo miestui: „kasdien jie siunčia dešimtis, šimtus šturmo grupių...“.

Ukrainos gynėjas taip pat atkreipė dėmesį į naują rusų požiūrį į šaudmenų naudojimą. Visų pirma, kariškis pažymėjo, kad nuo šiol Rusija Ukrainos pozicijas bombarduoja pagal kitokią taktiką.

„Priešas turi mažiau amunicijos, tačiau naudoja teisingesnį požiūrį: nebombarduoja teritorijos šaudmenimis, o siunčia bepiločius orlaivius“, – paaiškino karys.

Pasak kito ukrainiečių kovotojo iš specialiųjų pajėgų dalinio „Perkūnas“, priešas iki paskutiniųjų laikosi savo pozicijų ir dažnai pats rengia kruvinas provokacijas.

Rusijos remiamas okupuotos Krymo srities karinės administracijos vadovas Sergejus Aksenovas pranešė, jog rusų pajėgos Kryme numušė keturis ukrainiečių bepiločius orlaivius.

„Per naktį Šiaurės Kryme oro gynybos pajėgos numušė keturis bepiločius orlaivius“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė S.Aksenovas.

Jo teigimu, aukų nebuvo ir žalos nepadaryta.

Anksčiau ne kartą pranešta apie pastarųjų mėnesių Ukrainos pajėgų atakas Kryme, kuriomis siekiama sutrukdyti Rusijos Juodosios jūros laivynui ir sutrikdyti gyvybiškai svarbias Rusijos tiekimo linijas.

Ukrainos vadovai yra pareiškę, kad jų tikslas – susigrąžinti Krymą, kurį 2014 m. neteisėtai aneksavo Rusija.

Rusijoje užfiksuotas didžiausias darbo jėgos trūkumas nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atėjo į valdžią, pažymėjo naujausia Rusijos Jegoro Gaidaro ekonominės politikos instituto apklausa.

Šio instituto apklausa, kuriai kiekvieną mėnesį parenkami maždaug 1 000 Rusijos pramonės įmonių vadovų, parodė, kad praėjusį mėnesį 35 proc. įmonių trūko darbuotojų. Instituto analitikų teigimu, tai didžiausias rodiklis nuo 1996 m.

Jų nuomone, darbuotojų trūkumą iš dalies lėmė nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. prasidėjusi Rusijos gyventojų „dalinė mobilizacija“.

Vienas rusų leidinys ketvirtadienį pranešė, kad instituto verslo tyrimų vadovas Sergejus Tsukhlo konferencijoje, kurioje pristatė apklausos išvadas, pažymėjo, jog darbuotojų trūkumas šalyje yra „gili ir ilgalaikė problema“, stabdanti šalies pramonės augimą.

Labiausiai trūksta lengvosios pramonės ir mechanikos inžinerijos įmonių darbuotojų, sakė Tsukhlo. Jis pridūrė, kad nors Vakarų prekių ženklų, tokių kaip „McDonald's“ ir „Starbucks“, pasitraukimas iš šalies suteikė galimybių vietos verslininkams, darbuotojų trūkumas dabar reiškia, kad „tiesiog nėra kam gaminti“ vietoj jų.

Balandį V.Putinas pripažino, kad šalis „neturi pakankamai darbuotojų“, o Rusijos ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas kovo mėn. pareiškė, kad mokymo ir darbo našumo problemos šalyje tampa „išgyvenimo klausimais“.

Tačiau tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad šių metų vasario mėn. įmonių optimizmo lygis buvo pasiekęs priešpandeminį lygį, nors respondentų nuomonės dėl bendros ekonominės padėties ir toliau išsiskyrė.

Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį paskelbė, kad yra pasirengusios leisti eksportuoti naikintuvus F-16 į Ukrainą. Tačiau tik tuo atveju, jei sprendimui perduoti lėktuvus pritars sąjungininkai, pranešė CNN.

Teigiama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija yra pasirengusi priimti tokį sprendimą „esant dideliam JAV Kongreso atstovų ir sąjungininkų spaudimui dėl suintensyvėjusių Rusijos oro atakų prieš Ukrainą“.

Anksčiau pranešta, kad 14 JAV Kongreso narių – demokratų ir respublikonų – grupė neseniai nusiuntė laišką prezidento J.Bideno administracijai, prašydama atblokuoti F-16 tiekimą Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Tačiau, CNN teigimu, JAV pareigūnai nežino apie jokius oficialius sąjungininkų prašymus eksportuoti F-16.

CNN televizijos kanalas taip pat informavo, kad JAV valstybės departamento pareigūnams, kuriems paprastai pavedama rengti dokumentus, patvirtinančius tokio tipo tiekimus trečiosioms šalims, nebuvo nurodyta pradėti dirbti.

Kovinių lėktuvų F-16 perdavimas Ukrainai taip pat bus viena iš pagrindinių G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Hirošimoje temų, paskelbė Europos Vadovų Taryba.

Tikėtina, kad NATO gynybos ministrai viršūnių susitikime taip pat aptars galimą šių lėktuvų perdavimą Ukrainai.

Anksčiau pranešta, kad kelios Europos šalys, tarp jų ir Nyderlandai, pareiškė norą tiekti F-16 lėktuvus Ukrainai. Tačiau šį perdavimą turi patvirtinti Jungtinės Valstijos.

Gegužės 23–24 dienomis Kinijoje lankysis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, penktadienį pranešė kinų užsienio reikalų ministerija.

„Valstybės tarybos premjero Li Qiango kvietimu Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Mišustinas gegužės 23–24 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Kinijoje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Wang Wenbino pranešime.

Patvirtindamas vizitą Kremlius pranešė: „Bus aptartas Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas prekybos ir ekonomikos sferose.“

„Ypatingas dėmesys bus skiriamas pramonei, energijai, transporto infrastruktūrai ir žemės ūkiui“, – sakoma pranešime. Jame nurodoma, kad turi būti pasirašyta virtinė dvišalių susitarimų.

M.Mišustinas vizito metu taip pat lankysis Šanchajuje, kur kalbės Rusijos ir Kinijos verslo forume, nurodė Kremlius.

Rusija ir Kinija palaiko glaudžius santykius. Kovą Maskvoje lankėsi kinų prezidentas Xi Jinpingas; ten jis pareiškė, kad prasideda nauja šalių santykių era.

Nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali, Pekinas sulaukė kritikos už atsisakymą pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Šią savaitę lankydamasis Kyjive Kinijos pasiuntinys Li Hui Ukrainos užsienio reikalų ministrui Dmytro Kulebai ir kitiems pareigūnams pasakė, kad nėra panacėjos šiai krizei išspręsti.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Michailas Mišustinas ir Vladimiras Putinas

Leidinio „Politico“ nuomonių skilties redaktorius Jamie Dettmeris paskelbtose įžvalgose apie laukiamą Ukrainos kontrpuolimą atkreipė dėmesį, jog per pastarąjį mėnesį Rusijos smūgiai Ukrainai tapo daug intensyvesni ir platesnio masto.

Jo nuomone, tai žymi proveržį po akivaizdaus sąstingio balandžio mėnesį, kai Maskva tikriausiai taupė atsargas, kad pasiruoštų artėjančiam kontrpuolimui.

Pasak regiono valstybinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, per pastarąsias kelias savaites Rusija daugiau kaip 140 kartų apšaudė šiaurės rytinę Charkivo sritį – net 24 raketų atakos buvo daugiausia nukreiptos į „civilinius objektus ir civilius gyventojus“.

Per pastarąją savaitę taip pat gerokai padaugėjo Rusijos smūgių Mykolajive, svarbiame transporto mazge netoli fronto linijų Zaporižioje ir Chersone, kurie gali būti įtraukti į pietinį Ukrainos puolimą.

Atkakliai atakuojama ir Ukrainos sostinė – Kyjivo puolimas reikšmingas savo intensyvumu bei paleistų raketų ir bepiločių orlaivių įvairove.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Kreminos

Gynybos studijų ekspertė Marina Miron iš Londono Karališkojo koledžo leidiniui „Politico“ tvirtino, kad, ko gero, atakomis buvo siekiama ne tik ištirti sostinės gynybos sistemą ieškant silpnų vietų, bet ir priversti Ukrainą išeikvoti savo priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad „Rusija pirmenybę teikė mėginimui neutralizuoti patobulintus Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus“.

Nepaisant to, Rusija daro viską, kad sutrikdytų Ukrainos pasirengimą dideliam kontrpuolimui, kurio krypties Kyjivas galbūt dar nenustatė, pažymėjo žurnalistas J.Dettmeris.

Tai, iš kur bus pagrindinis smūgis, labai priklausys nuo to, kur Ukraina pastebės didžiausią silpnybę: pernai per kontrpuolimą Ukraina nustebino Rusiją šiaurės rytiniame Charkivo regione. Taigi, net Ukrainos sausumos pajėgų vadai gali nežinoti apie būsimus įsakymus, net likus kelioms valandoms iki jų paskelbimo.

Ukraina, žinoma, tikisi, kad pasikartos praėjusių metų Charkivo puolimas, kai Rusijos pėstininkų daliniai vėl greitai ir paniškai bėgs iš mūšio lauko, pastebėjo apžvalgininkas. 

Penktadienį paskelbta Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analizė šioms viltims suteikia tam tikrą pagrindą.

Ataskaitoje, kurios autoriai yra sausumos karo ekspertai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas, anksčiau atlikę operatyvinę analizę Ukrainos generaliniam štabui, teigiama, kad Rusijos sausumos pajėgos vis dar kenčia nuo „žemos moralės“ ir prasto apmokymo.

Be to, požymiai rodo, kad Rusijos kariuomenei vis labiau trūksta šovinių – autoriai pažymi, kad „2022 m. bendros šaudmenų sąnaudos siekė maždaug 12 mln. šovinių“, o šiemet šis rodiklis „turi tendenciją artėti prie 7 mln. šovinių, o šaudymo normos mažėja“.

Tai ypač svarbu, nes artilerija tebėra Rusijos kariuomenės šerdis, o rusiški šaudmenys ir toliau daro pagrindinį poveikį, formuojantį kovinius veiksmus.

Visa tai gera žinia Ukrainos vadams – tačiau ataskaitoje yra ir įspėjimų.

RUSI analizėje teigiama, kad „inžinerija pasirodė esanti viena stipriausių Rusijos kariuomenės šakų. Dabar pastatyti gynybiniai įtvirtinimai, kuriuos sudaro sudėtingos kliūtys, taps dideliu taktiniu iššūkiu Ukrainos puolamosioms operacijoms“.

Autoriai taip pat įspėja, kad „nors Rusijos pajėgumai turi nemažai reikšmingų trūkumų, jie labiausiai išryškėja vykdant puolamąsias operacijas. Dėl gynybos gylio Ukraina turi sukurti rimtą kovinę jėgą, kad prasiskverbtų pro Rusijos linijas, o dėl Rusijos gynybinių įtvirtinimų dydžio visame fronte juos apeiti beveik neįmanoma“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį dalyvaus Arabų Lygos aukščiausiojo lygio susitikime Saudo Arabijoje, pranešė CNN, kuriam informaciją patvirtino du arabų diplomatai. 

Naujienų agentūra "Reuters" patvirtino, kad Prancūzijos vyriausybinis lėktuvas skraidina Ukrainos prezidentą į Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikimą Saudo Arabijoje, o vėliau skraidins jį į Japonijos Hirošimos mieste vyksiantį G7 vadovų susitikimą.

V.Zelenskis dalyvaus Arabų lygos aukščiausiojo lygio susitikime vėliau penktadienį, sakė šaltinis, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes informacija yra slapta.

Šaltinis pridūrė, kad Ukrainos vadovui tai yra galimybė lobizuoti sąjungininkus ir šalis, kurios išliko neutralios Ukrainos ir Rusijos konflikte.

Ukrainos lyderio prisijungimo prie Arabų Lygos susitikimo neturėtų stebinti. Anksčiau analitinių tyrimų centro AfriKo direktorius Žilvinas Švedkauskas 15min teigė, kad Ukraina vykdo labai sėkmingą tarptautinę komunikaciją.

„Praėjusiais metais ir šiemet – tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba – ne kartą susitiko tiek gyvai, tiek per nuotolį su Afrikos Sąjungos narėmis, jai pirmininkavusio Senegalo ir kitų Afrikos šalių vadovais. Jie labai nuosekliai bando žingsnis po žingsnio dekonstruoti Rusijos propagandą“, – tvirtino Ž.Švedkauskas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota apie 660 Rusijos karių.

Štabas informuoja, jog per tą patį laikotarpį taip pat sunaikino 4 tankus, 4 kovines šarvuotąsias mašinas, 12 artilerijos sistemų ir vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą iš šiaurės ir pietryčių krypčių, naudodami bepiločius lėktuvus „Shahed“ bei sparnuotąsias raketas „Kalibr“, paleistas iš Juodojoje jūroje dislokuotų laivų. Teigiama, jog buvo užfiksuotos 22 „Shahed“ ir šešios „Kalibr“ raketos.

Anot Generalinio štabo, per naktinį puolimą ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir įranga sunaikino tris sparnuotąsias raketas ir 16 smogiamųjų dronų.

Rusijos karinės pajėgos pastarosiomis savaitėmis stiprino gynybines pozicijas Zaporižios atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje ir aplink ją, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino keturi liudininkai.

Aplink miestą iškastos naujos tranšėjos ir padėta daugiau minų. Elektrinės stebėjimo kameros nukreiptos į šiaurę per platų rezervuarą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Rusai jau kelis mėnesius yra įrengę šaudymo pozicijas ant kai kurių elektrinės pastatų. Pasak pranešimų, taip pat buvo pastatyti tinklai, galintys atgrasyti dronus.

Apie šias priemones agentūrai pasakojo du elektrinėje dirbantys ukrainiečiai ir dar du Enerhodaro miesto gyventojai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes baiminasi dėl savo saugumo Rusijos okupuotame mieste.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas „Reuters“ sakė nemanąs, kad Ukrainos pajėgos surengs tiesioginį puolimą prieš elektrinę, bet galėtų bandyti priversti rusus atsitraukti nutraukdamos tiekimo linijas.

Rusija užėmė elektrinę per pirmąsias savo plataus masto invazijos į Ukrainą dienas ir nuo to laiko yra perimusi jos kontrolę.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižios srityje

Ketvirtadienį netoli Simferopolio iš rikiuotės buvo išvestas traukinys, kuris užblokavo vienintelę geležinkelio liniją į Sevastopolio uostą, Rusijos Juodosios jūros laivyno (RJJL) bazę. Geležinkelio valdžios teigimu, tai įvyko dėl „pašalinių asmenų įsikišimo“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje apžvalgoje pažymėjo, kad Rusija imsis priemonių, kad linija būtų greitai suremontuota, tačiau dėl šio incidento sutriks atsargų, o galbūt ir ginkluotės, pavyzdžiui, sparnuotųjų raketų „Kalibr“, tiekimas laivynui.

Spėjama, kad bet koks sabotažas šioje jautrioje srityje dar labiau padidins Kremliaus susirūpinimą dėl jo gebėjimo apsaugoti kitą svarbią infrastruktūrą Kryme.

„Pusiasaliui tebėra skiriamas labai svarbus psichologinis ir logistinis vaidmuo Rusijos karo Ukrainoje fone“, – rašoma britų žvalgybos ataskaitoje.

Penktadienio naktį Rusijos okupantai dar kartą smogė Ukrainos teritorijai. Sprogimai įvyko ir Kryvyj Rihe.

Pasak Dniepropetrovsko srities karinės administracijos viršininko Serhijaus Lysako, rusai smogė privačiai įmonei ir administraciniam pastatui. Yra nukentėjusiųjų.

„Priešas smogė privačiai pramonės įmonei. Buvo sužeista 64 metų moteris. Ji sunkios būklės paguldyta į ligoninę. Didelė žala padaryta dirbtuvėms, sunaikinta įranga. Iš karto užsidegė keli pastatai. Viename iš jų gelbėtojai vis dar kovoja su ugnimi. Dėl priešo atakos užsidegė ir keturių aukštų administracinis pastatas. Jis jau užgesintas. 45 metų vyras patyrė lengvų sužalojimų. Jis bus gydomas namuose“, – sakė jis.

Rajono karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis patikslino, kad buvo keturi smūgiai.

„Visa svarbi infrastruktūra, viešasis transportas, socialinės ir medicinos įstaigos mūsų mieste veikia stabiliai“, – pridūrė jis.

Rusijoje iraniečių gamybos bepiločiai orlaiviai „Shahed“ atakavo svarbų infrastruktūros objektą Lvive. Apie tai „Telegram“ pranešė Lvivo meras Andrijus Sadovijus. 

Jis pateikė išsamią informaciją apie sprogimą, kuris Lvive pasigirdo apie 4 val. ryto. 

„Pirminiais duomenimis, taikinys buvo kritinės infrastruktūros objektas mieste. Jį atakavo „Shahed“, – sakė A.Sadovijus. Kartu meras pažymėjo, kad aukų nebuvo.

Ukrainos kariuomenė bent kartą panaudojo amerikiečių sistemą „Patriot“, kad numuštų Rusijos karinių oro pajėgų tolimojo nuotolio naikintuvą, pranešė CNN, remdamasi Pentagono pareigūnais ir Kongreso darbuotojais.

Žurnalistai šį epizodą priminė straipsnyje apie perspektyvas aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16. Autoriai pažymi, kad be vakarietiškos aviacijos ginkluotosioms pajėgoms tenka improvizuoti, ir šis „Patriot“ panaudojimas yra kaip tik toks atvejis.

Amerikiečių teigimu, numušti naikintuvą bandyta pastarosiomis savaitėmis.

CNN taip pat aiškina, kad šio tipo orlaiviai daugiausia lieka toli už Rusijos linijų, todėl Ukrainai sunku juos sunaikinti, pavyzdžiui, naudojant NASAMS.

Šį kartą „Patriot“ taikėsi į Rusijos naikintuvą, išskridusį bombarduoti Ukrainos civilių miestų. 

JAV pabrėžė, kad ukrainiečiai patys turi nuspręsti, kaip naudoti „Patriot“ savo žmonėms apsaugoti.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/„Patriot“ raketų sistemos gali numušti atskriejančias raketas

Ukrainos rytuose esančio Bachmuto Rusijos pajėgos artimiausiomis dienomis turbūt neužims, anksti penktadienį sakė rusų karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.

„Wagner“ kovotojai vadovauja sunkiam, ištisus mėnesius trunkančiam Bachmuto puolimui. Tai ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo Ukrainoje mūšis.

„Ryt ar poryt Bachmutas tikriausiai nebus visiškai užimtas“, – platformoje „Telegram“ parašė J.Prigožinas, pranešdamas apie intensyvias kovas pietvakariniuose Bachmuto priemiesčiuose.

„Bachmutas dar neužimtas. Yra [toks] priemiestis... Tai neįveikiama tvirtovė, suformuota iš virtinės daugiabučių, esanti Bachmuto pietvakariuose. Sunkiausi mūšiai šiuo metu vyksta ten“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite čia.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Gegužės 18 d. Ukrainos pajėgos perėmė taktinę iniciatyvą ir per kontratakos operacijas Bachmuto apylinkėse pasiekė reikšmingų taktinių laimėjimų, kasdien atnaujinamoje analizėje rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot jų, šiomis operacijomis buvo tęsiamos vietinės kontrpuolimo operacijos, kurias Ukrainos pajėgos vykdė kelias dienas, ir jos nereiškia naujos didelės operacijos pradžios. 

Keletas Rusijos karinių tinklaraščių autorių teigė, kad Ukrainos pajėgos iš šiaurės vakarų prasiveržė pro Rusijos gynybines linijas į pietus ir pietvakarius nuo Ivanivskės (6 km į vakarus nuo Bachmuto) ir į šiaurės vakarus nuo Klišivkos (6 km į pietvakarius nuo Bachmuto).

Karinių tinklaraščių autoriai taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos atsitraukė iš pozicijų į šiaurę nuo Sako ir Vanceti gyvenvietės (15 km į šiaurę nuo Bachmuto) į pozicijas į pietus nuo gyvenvietės, tačiau Ukrainos pajėgos dar neįžengė į gyvenvietę.

„Wagner“ grupės finansininkas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad Rusijos pajėgos atidavė 570 metrų teritorijos į šiaurę nuo Bachmuto, o tai atitinka Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hannos Maliar pareiškimą, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo 500 metrų į šiaurę nuo Bachmuto ir 1000 metrų į pietus nuo Bachmuto.

Ukrainos Rytų pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją dieną pasistūmėjo iki 1700 metrų, o Ukrainos 3-ioji atskiroji šturmo brigada pareiškė, kad brigados kontratakos išplėtė Ukrainos smaigalį Bachmuto rajone iki 2 000 metrų pločio ir 700 metrų gylio.

Be to, S.Čerevatas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos susigrąžino mūšio lauko iniciatyvą ir verčia Rusijos pajėgas reaguoti į Ukrainos veiksmus, be kita ko, perkeldamos Rusijos oro desanto elementus į Bachmuto srities flangus, kad šie gintųsi nuo ukrainiečių puolimo.

H.Maliar pareiškė, kad Rusijos pajėgos didžiąją dalį savo rezervų dislokavo Bachmuto srityje, labai tikėtina, kad kitų fronto ruožų nenaudai.

ISW neseniai įvertino, kad Rusijos karinė vadovybė perskirsto karines priemones į Bachmuto rajoną, siekdama padidinti „Wagner“ puolamuosius pajėgumus ir pasiekti taktinę pergalę prieš ukrainiečių kontrpuolimą.

Anot analitikų, ribotas „Wagner“ puolamųjų operacijų Bachmuto rajone pobūdis, palyginti su lokalizuotomis ukrainiečių kontratakomis, pabrėžia Rusijos iniciatyvos praradimą šiame rajone. 

Gegužės 18 d. „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas pripažino, kad „Wagner“ samdiniai negali apsupti Ukrainos pajėgų Bachmute, nes prarado stabilius šiaurinius ir pietinius šonus.

J.Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos ministeriją praradus palankias pozicijas po to, kai ministerijai pavaldūs daliniai pasitraukė iš pozicijų Bachmuto flanguose, reikalingų apsupimui.

J.Prigožinas ir „Wagner“ šaltiniai jau seniai nurodė, kad „Wagner“ ketina apsupti Bachmutą ir įkalinti ukrainiečių pajėgas, tačiau paaiškėjo, kad Ukrainos karinei vadovybei nusprendus ginti miestą, to padaryti nepavyks. ISW anksčiau vertino, kad Rusijos pajėgos greičiausiai nesugebės apsupti Bachmuto po to, kai „Wagner“ pajėgos 2023 m. žiemą ir pavasarį kelis kartus sparčiai prasiveržė į šiaurę, pietus ir rytus nuo miesto.

„J.Prigožino prisipažinimas dar labiau patvirtina Ukrainos pareigūnų pareiškimus, kad „Wagner“ praranda iniciatyvą mūšio lauke“, – rašo analitikai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• J.Prigožinas ir su „Wagner“ susiję kariniai tinklaraštininkai dėl karinių nesėkmių Bachmute ir aplink jį kaltina Rusijos įprastines pajėgas.
• J.Prigožino pastangos kaltinti Rusijos karines pajėgas dėl nesėkmių aplink Bachmutą verčia kai kuriuos ultranacionalistus kaltinti jį, kad jis naudojasi mūšiu dėl Bachmuto savo asmeninėms ambicijoms patenkinti.
• Naktį iš gegužės 17 d. į 18 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną didelio masto raketų smūgį visoje Ukrainoje ir nuo gegužės pradžios jau devintą kartą taikėsi į Kyjivą.
• Kremlius toliau stiprina vidaus represines priemones, kuriomis, tikėtina, skatinama savicenzūra ir Rusijos visuomenė ruošiama užsitęsusiam karui.
• NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad birželio mėn. vyksiančiame gynybos ministrų susitikime NATO gali aptarti galimą Vakarų naikintuvų suteikimą Ukrainai.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Nežinomi veikėjai, galbūt Ukrainos partizanai, atakavo Rusijos geležinkelio liniją Kryme.
• Gegužės 18 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Rusijos kariai, savanoriškai pasidavę mūšio lauke, bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal kaltinimus išdavyste.
• Rusijos okupacinė valdžia toliau skelbia mecenavimo programas su Rusijos federaliniais subjektais, skirtas infrastruktūros projektams okupuotose teritorijose remti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai vyks į Japoniją, kur dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime, teigia su planavimu susipažinęs pareigūnas.

Karas Ukrainoje yra svarbiausias trijų dienų aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimas; tikimasi, kad jo metu lyderiai pareikš tvirtą vienybės pareiškimą, kuriuo parems Ukrainą, ir pristatys naujas priemones, kuriomis siekiama apriboti Rusijos galimybes finansuoti ir aprūpinti savo karą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JK premjeras Rishi Sunakas

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinei televizijai patvirtino, kad V.Zelenskis dalyvaus šiame viršūnių susitikime.

„Esame tikri, kad mūsų prezidentas bus ten, kur reikės Ukrainai, bet kurioje pasaulio dalyje, spręsti mūsų šalies stabilumo klausimo, – sakė O.Danilovas. – Ten bus sprendžiami labai svarbūs klausimai, tad fizinis dalyvavimas yra nepaprastai svarbus ginant mūsų interesus.“

Tikimasi, kad V Zelenskio vizitas bus pirmasis jo vizitas į Aziją nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasario mėn. pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, ir įvyks tuo metu, kai Kyjivas ir toliau tikisi Vakarų partnerių karinės paramos prieš labai laukiamą kontrpuolimą.

Didžiausios Ukrainos rėmėjos yra Didžiojo septyneto (G-7) šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.

Numatoma V.Zelenskio kelionė į Aziją įvyks po kelionės po keturias šalis Europoje, kur jis palankiai įvertino papildomus pažadus dėl karinės paramos Kyjivo gynybai.

Japonijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad V.Zelenskis virtualiai dalyvaus sekmadienį vyksiančioje G-7 sesijoje po to, kai anksčiau šiais metais jį pakvietė Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida.

Jungtinės Valstijos ir jų Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės penktadienį Rusijos karo mašinai paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš pelningą Maskvos prekybą deimantais ir daugiau subjektų, susijusių su Maskvos invazija į Ukrainą.

Septynių turtingų demokratinių valstybių grupės lyderiai susitinka vakariniame Japonijos mieste Hirošimoje, o jų dėmesio centre atsidūrė 4-5 mlrd. dolerių (eurų) vertės Rusijos metinė prekyba deimantais.

Šios šalies vadovo Vladimiro Putino prieš 15 mėnesių pradėta invazija į Ukrainą sukėlė plataus masto sankcijų bangą, nugramzdinusią jo šalį į recesiją ir ištuštinusią Kremliaus karinį fondą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas, Fumio Kishida

Dabar G-7 siekia dar labiau sugriežtinti galiojančias sankcijas, panaikinti jose esančias spragas ir baudžiamuosius apribojimus įvesti daugiau Rusijos įmonių bei jų tarptautinių partnerių.

Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį viršūnių susitikime kalbės vaizdo ryšiu, šeimininkams Japonijoje išsklaidžius spėliones, kad jis paskutinę minutę gali atvykti asmeniškai.

Ankstyvą penktadienį Vašingtonas paskelbė daugiau sankcijų – aukštas JAV administracijos pareigūnas nurodė, kad į JAV juodąjį sąrašą bus įtraukta dar 70 subjektų iš Rusijos ir kitų šalių.

Penktadienį Dauningo gatvė paskelbė, kad Jungtinė Karalystė uždraus importuoti rusiškus deimantus – tai yra naujausių sankcijų Maskvai dalis. 

Pagal teisės aktus, kurie bus priimti vėliau šiais metais, taip pat bus uždraustas rusiškos kilmės vario, aliuminio ir nikelio importas, sakoma Ministro Pirmininko tarnybos pranešime. 

Pasak Dauningo gatvės, 2021 m. Rusijos deimantų pramonės eksporto vertė siekė 4 mlrd. dolerių.

Kartu su šiomis priemonėmis Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat rengia naujus individualius sąrašus, skirtus dar 86 asmenims ir bendrovėms iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinio pramoninio komplekso, taip pat tiems, kurie susiję su pagrindiniais pajamų srautais, tokiais kaip energetika, metalai ir laivyba. Tarp jų yra asmenų, kurie „remia Kremlių, siekdami aktyviai mažinti galiojančių sankcijų poveikį“, sakoma pareiškime. 

Penktadienio naktį Rusijos okupantai vėl atakavo Kyjivą iš oro. Šį kartą, pasak vietos valdžios institucijų, priešas atakavo Irano bepiločiais orlaiviais „Shahed“ kamikadzėmis, kurie visi buvo sunaikinti priartėję prie sostinės.

Pasak Kyjivo srities karinės administracijos spaudos tarnybos, Rusija naudojo taktiką „keliomis bangomis“, su trumpais intervalais tarp atakų.

Tokia taktika rusai bando išsekinti sostinės priešlėktuvinės gynybos sistemą ir psichologiškai paveikti civilius gyventojus, teigė administracija.

„Visi aptikti oro taikiniai, judantys Kyjivo link, buvo sunaikinti mūsų oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis. Jokie smūgiai Kyjivui nebuvo leidžiami! Ačiū dangaus gynėjams už puikų darbą!“ – sakoma karinės administracijos pareiškime.

Tai jau dešimtoji oro ataka prieš Kyjivą per 19 gegužės mėnesio dienų – paskutinė buvo surengta mažiau nei prieš parą.

Naktį beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.

Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho mieste įvyko sprogimai, pranešė Ukrainos valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis.

„Kryvyj Rihas. Sprogimai. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite internete. Pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais, oro antskrydis tęsiasi", - sakė jis.

Be Kyjivo, „Shahed“ dronais taip pat atakuotos Černihivo ir Žytomyro sritys, vėliau dar kelios vakarinės sritys.

Buvo pranešta ir apie „Kalibr“ rakrtų paleidimą iš jūros link Odesos ir Mykolajivo sričių.

Oro gynybos sistema veikė ir Voluinėje. Sprogimų garsus girdėjo ir Rivnės srities, Lvivo gyventojai.