V.Čižovas vis dėlto pamėgino šiai invazijai suteikti teisėtumo aurą. Pasak jo, karių permetimas buvo vykdomas pagal 1997 pasirašytą dvišalį Rusijos ir Ukrainos susitarimą. „Rusija turėjo teisę (pagal susitarimą) Sevastopolyje, kur buvo įsikūrusi pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, ir visame Kryme dislokuoti ne daugiau 25 tūkst. karių“, – sakė V.Čižovas.
Diplomato teigimu, Krymo įvykių išvakarėse pusiasalyje buvo 16 tūkst. Rusijos karių. „Devynių tūkstančių žmonių skirtumas buvo greitai panaikintas pasiuntus papildomą pastiprinimą oro keliu“, – sakė jis.
Krymo įvykių išvakarėse pusiasalyje buvo 16 tūkst. Rusijos karių.
Dar 2015 metu kovą buvęs Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Kasatonovas pasakojo, kad 2014 metų vasarį Juodosios jūros laivynas įvykdė slaptą Rusijos specialiųjų dalinių permetimą į Krymą. Šie daliniai vėliau blokavo pusiasalyje dislokuotus Ukrainos karinius junginius. I.Kasatonovas pažymėjo, kad operacija įvykdyta sėkmingai maskuojant judėjimą ir buvo visiškai netikėta tiek Ukrainos kariškiams, tiek ir Vakarų šalių žvalgyboms.
2014 metų vasario pabaigoje, po to, kai tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pabėgo iš Kijevo, daugelį Krymo administracinių pastatų užgrobė ginkluoti žmonės be skiriamųjų ženklų, gavę žaliųjų žmogeliukų arba „mandagiųjų žmonių“ pravardę, o tuo metu prisistatantys kaip Krymo savigynos pajėgų atstovai.
Rusija ilgą laiką neigė, kad tai jos reguliariosios karinės pajėgos, bet vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dėlto pripažino, kad tai buvo Rusijos specialios paskirties daliniai, užtikrinę vadinamojo referendumo dėl apsisprendimo surengimą. Šio imitacinio referendumo, kurio rezultatų nepripažįsta nei Ukraina, nei Vakarų valstybės, pagrindu Rusija nedelsdama prijungė okupuotą Krymą prie savo teritorijos.
