Dokumente taip pat teigiama, kad todėl žuvusiųjų artimiesiems nepriklauso jokia finansinė kompensacija.
Dienraštis taip pat cituoja Rusijos teisingumo viceministro Georgijaus Matiuškino Strasbūro teismui siųstą laišką, kuriame įrodinėjama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas apskritai neprivalo nagrinėti prieš 70 metų įvykusius Katynės įvykius bei reikalauti kompensacijų žuvusiųjų artimiesiems, kadangi negali būti ir kalbos apie žeminantį NKVD elgesį Katynės aukų artimųjų atžvilgiu, dėl ko skundžiasi teismui aukų giminės, kadangi kaltintojai gimė po 1940 metų ir netgi nepažinojo savo tėvų. Jų vaikai taip pat nebuvo Katynės įvykių liudininkai, tikina Rusijos atstovai.
Viena kaltintojų, Witomila Wolk-Jezierska, dienraščiui sakė, kad „tvirtinimas, jog mes nekentėjome, nes nespėjome pažinti savo tėvų, yra ypatinga niekšybė“ ir priminė, kad kaltinimas dėl Katynės aukas žeminančio traktavimo buvo iškeltas Maskvos teisme ir ten aukų artimieji išgirdo, jog jų tėvai buvo šnipai ir teroristai, todėl buvo verti tokio likimo. Tada ir buvo nuspręsta kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
