Tyliai ar atvirai reiškiamos paramos Putino režimui priežastys yra įvairios – pradedant priklausomybe nuo Maskvos ir baigiant nuoskaudomis Vakarams bei paprastu abejingumu, kad „tai nėra mūsų karas“.
„Kitaip nei Europą, kurią krizė paveikė labiau dėl geografinio ir kultūrinio artumo su Rusija, daugelis toliau nuo fronto esančių šalių jaučiasi mažiau paveiktos jos ekonominių ir geopolitinių grėsmių. Kai kurios jų atvirai remia Kremlių, nes yra priklausomos nuo Maskvos.
Baltarusija vėl tapo Rusijos satelite. Basharo al Assado Sirija už savo politinį išlikimą dėkinga Rusijos karinei intervencijai. Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro Maskva remia ekonomiškai ir politiškai“, – savo analizėje rašo Prancūzijos laikraščio „Le Figaro“ autorė Isabelle Lasserre.
Už Europos ir Amerikos ribų Rusijos karą Ukrainoje esą lydi savanoriška tyla.
Taip yra daugumoje Kaukazo ir Vidurio Azijos šalių, kurios vis dar glaudžiai susijusios su Maskva ekonomikos, karinėje ir diplomatinėje srityse, taip pat didžiojoje daugumoje Azijos šalių, išskyrus tris tradicines Vakarų sąjungininkes – Japoniją, Taivaną ir Pietų Korėją.
