Rusija nori „užsienio pajėgų, techninės įrangos ir ginklų atitraukimo“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nebuvo NATO narės, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, sakoma ministerijos pranešime, paminint dvi buvusio Varšuvos pakto nares, į NATO įstojusias 2004 metais.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį susitinka Ženevoje tęsti diplomatinių pastangų dėl didžiulės įtampos tarp Rusijos ir Vakarų mažinimo.
Vakarai kaltina Rusiją pastaraisiais mėnesiais prie sienos su Ukraina sutelkus apie 100 tūkst. karių ir planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
Maskva tai neigia ir savo ruožtu tvirtina, kad tai yra atsakas į stiprėjantį NATO vaidmenį jos įtakos zonoje.
Mainais į deeskalavimą Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į rytus, tuo metu NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
JAV daugelį šių reikalavimų vadina nediskutuotinais, o Rusija ne kartą prašė Vašingtono raštu į juos atsakyti.
Rumunijoje rotacijos pagrindu yra dislokuota maždaug 1 tūkst. amerikiečių, 140 italų ir kelios dešimtys lenkų karių.
Bulgarija yra sudariusi susitarimą su JAV dėl iki 5 tūkst. karių rotavimo.
