Prieš pat paskelbiant Rusijos planus įkurti bazę, įvyko proveržis Sudano ir JAV santykiuose. Spalio pabaigoje Donaldo Trumpo administracija pašalino Sudaną iš terorizmą remiančių šalių sąrašo, rašo DW.
Sudanas jame buvo nuo dešimtojo dešimtmečio, iš dalies todėl, kad priglaudė teroristinės organizacijos „Al Qaedą“ lyderį Osamą bin Ladeną.
Šį rudenį Sudanas žengė du žingsnius susitaikymo su Vašingtonu link: sumokėjo 335 mln. dolerių kompensacijų 1998-ųjų teroristinių išpuolių Kenijoje ir Tanzanijoje aukoms bei jų artimiesiems iš JAV. Be to, tarpininkaujant Baltiesiems rūmams, Sudanas normalizavo santykius su Izraeliu.
Annette Weber iš „Mokslo ir politikos“ (SWP) fondo Berlyne sako, kad tokiomis aplinkybėmis Sudano planai pasirašyti susitarimą su Rusija gali kelti JAV nepasitenkinimą.
„Pastarosiomis savaitėmis JAV buvo svarbiausia Sudano partnerė dėl santykių normalizavimo, į tai buvo įdėta daug pastangų. Sudano ekonomika smarkiai priklauso nuo apribojimų panaikinimo“, – A.Weber sakė DW.
Gali būti, kad Sudanas nusprendė palaukti išbraukimo iš juodojo sąrašo ir išrinktojo prezidento Joe Bideno reakcijos. Kol kas Vašingtonas tyli.
Jei Maskva ir Chartumas pasirašys dokumentą, Rusija regione turės jau antrą tašką flotilei po Tartuso uosto Sirijoje. Rusija turės teisę bazėje Sudane dislokuoti iki 300 karių, kurie galės vienu metu aptarnauti iki keturių laivų, įskaitant turinčius branduolinę įrangą, rašo „Deutsche Welle“.
Rusija tikisi savo misijoms naudoti Sudano oro erdvę, o mainais nemokamai tiekti oro gynybos sistemos, kurios gintų karinę bazę Port Sudane. Susitarimas būtų sudarytas 25-eriems metams su galimybe jį pratęsti.
„Rusijos raktas į Afriką“
2017 metais V.Putinas Sočyje priėmė autokratinį dabar jau buvusį Sudano prezidentą Omarą al Bashirą. Jis tuomet Sudaną įvardino kaip „Rusijos raktą į Afriką“ ir pasiūlė pastatyti bazę Raudonojoje jūroje. Tačiau nespėjo to padaryti, nes 2019 metais buvo nuverstas.
Pasak analitikės Kholood Khair iš Sudano, po 2017-ųjų vizito Sočyje O.al Bashiras nusprendė, kad Rusija yra jo draugė. Tuomet žiniasklaidoje pasirodė informacija apie aukso kasybą Sudane vykdančias Rusijos bendroves, taip pat apie Sudane esančius privačios rusų karinės kompanijos „Wagner“ samdinius.
Sklido gandai, kad Rusijos specialiosios tarnybos revoliucijos pradžioje padėjo malšinti protestus, K.Khair sakė DW.
Maskva patvirtino, kad jos kariuomenės ekspertai buvo Sudane, tačiau neigė jų dalyvavimą malšinant protestus.
Po O.al Bashiro nuvertimo Sudanui vadovauja iš civilių ir kariškių sudaryta Suverenioji taryba. Pasak K.Khair, kariškiai joje užima stipresnes pozicijas, todėl Rusijai pavyko išlaikyti ryšius Sudane.
K.Khair tvirtina, kad Rusijos karinės ir privačios struktūros saugo aukso kasyklas šalies šiaurėje, susijusias su Suvereniosios tarybos vicepirmininku, generolu Mohamedu Hamdanu Dagalo.
Kam Rusijai Sudanas?
Pasak ekspertų, suartėdamas su Rusija Sudanas vykdo kelių vektorių politiką. Rusija, augant Raudonosios jūros, kaip transporto arterijos, svarbai ir tampant karštu geopolitiniu tašku, bando gauti tai, ką turi kitos šalys.
Karines bazes Džibutyje, Raudonojoje jūroje, turi JAV, Prancūzija, Japonija, Italija ir net Kinija. Esą Rusija taip pat norėjo bazės Džibutyje, tačiau jai tai nepavyko to pasiekti.
Rusų apžvalgininkas Aleksandras Golcas DW teigė, kad „vienintelis daugiau ar mažiau suprantamas (Rusijos – red.) tikslas yra dalyvauti mineralinių išteklių gavyboje“. O karinio jūrų laivyno dalyvavimą tame jis vadina „keistu“.
Pasak A.Golco, Rusija gali bandyti demonstruoti esanti svarbi galia, o tai ekspertas vadina „svarbiausiu užsienio politikos elementu“. Analitiko manymu, Maskva gali siekti galimybės nutraukti transporto komunikacijas, jei kiltų konfliktas su Vakarais.
