Rusija nuslėpė tragedijos mastą: potvyniai Chersono srityje pražudė ne dešimtis, o šimtus

Straipsnio autoriai padarė išvadą, kad Rusijos vadovybė „gerokai ir sąmoningai“ nuvertino žuvusiųjų per potvynį, užliejusį dideles teritorijas laikinai okupuotame kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje, skaičių. Žurnalistų apklausti liudininkai pasakojo, kad rusai skubiai ėmėsi kontroliuoti mirties liudijimų išdavimą, iš karto išvežė kūnus, kurių šeimos nepareikalavo, neleido vietos medikams ir savanoriams apžiūrėti ir laidotuvėms paruošti mirusiųjų, grasino jiems, kai šie nepaisė įsakymų.

Ukrainos vietovės prieš ir po užtvankos griūties palydovinėse nuotraukose

„Ne tik Rusija, bet net ir Ukraina nesuvokia šios tragedijos masto. Tai didžiulė tragedija“, – agentūrai sakė slaugytoja Svitlana, kuri iš pradžių stebėjo mirties liudijimų rinkimo procesą, o vėliau pabėgo į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.

Rusijos duomenimis, per potvynius jos kontroliuojamoje teritorijoje nuskendo 59 žmonės. Tačiau AP žurnalistai padarė išvadą, kad vien okupuotuose Oleškuose, kur potvynio metu gyveno apie 16 tūkst. žmonių, aukų skaičius vertinamas mažiausiai šimtais.

Pasak liudininkų, per pirmąsias tris potvynio dienas, kai okupacinė valdžia paprasčiausiai pabėgo iš Oleškų, žmonės patys laidojo mirusiuosius

„Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus – Oleškuose, iki karo tankiausiai apgyvendintame okupuotos teritorijos mieste, ir už jo ribų – galbūt niekada nepavyks sužinoti, net jei Ukrainos pajėgos atgaus teritoriją ir galės atlikti tyrimą vietoje“, – rašoma straipsnyje.

Pasak trijų medicinos darbuotojų, vedusių žuvusiųjų Oleškuose apskaitą, ir vieno savanorio, laidojusio kūnus, žuvusieji buvo laidojami grupiniuose kapuose, o neatpažinti kūnai buvo kažkur išvežti ir niekada negrąžinti.

Uždarame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale su 3 000 Oleškų gyventojų žmonės rašė apie tai, kad kūnai gulėjo gatvėse, paskui okupantai juos surinko ir išvežė nežinia kur.

Pasak tuo metu Oleškų ligoninėje dirbusių slaugytojų Svitlanos ir Olenos, rusai davė griežtą įsakymą, draudžiantį išduoti mirties, kurią sukėlė potvyniai, liudijimus. Tačiau joms vis tiek buvo leista išduoti pažymas apie kitas mirties priežastis. Naujoji taisyklė buvo paskelbta žodžiu.

Tačiau, pasak liudininkų, per pirmąsias tris potvynio dienas, kai okupacinė valdžia paprasčiausiai pabėgo iš Oleškų, žmonės patys laidojo mirusiuosius.

„Pirmieji kūnai buvo palaidoti miestelio centre (prie bažnyčios), nes 90 proc. miestelio buvo po vandeniu. Šie kūnai nebuvo užregistruoti ligoninėje, nebuvo atlikta nei autopsija, nei nustatytas mirties laikas, jie buvo palaidoti iš karto. Kūnai buvo surinkti ir palaidoti masinėje kapavietėje, kad nepradėtų irti gatvėse. Po deokupacijos bus atlikta ekshumacija. Tada galėsime viską ištirti“, – kalbėjo liudininkai ir aukų artimieji.

Medikų skaičiavimais, iš viso Oleškuose nuskendo nuo 200 iki 300 žmonių. Dauguma jų buvo pagyvenę žmonės, kurie fiziškai negalėjo išeiti iš namų ar užlipti ant stogo.