Kaip rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad „Juodosios jūros iniciatyva“ nustoja veikti nuo liepos 18 dienos, jungtinis koordinavimo centras Stambule, tikrinęs laivus su ukrainietiškais grūdais, bus išformuotas.
Rusija taip pat atšaukė laivybos saugumo garantijas ir ketina apriboti jūrinį humanitarinį koridorių Juodosios jūros šiaurės vakaruose.
Kremlius anksčiau pareiškė, kad Rusija grįš svarstyti susitarimo, kuris leistų Ukrainos produkciją eksportuoti per Juodosios jūros uostus, kai bus patenkinti Maskvos reikalavimai.
„Kai tik bus įgyvendinti sutarimai ir su Rusija susijusi Juodosios jūros susitarimų dalis, Rusija nedelsdama grįš prie šio susitarimo įgyvendinimo“, – sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, poziciją dėl grūdų sandorio Maskva paskelbė dar prieš Krymo tilto ataką, o pirmadienio nakties įvykiai nesusiję su tuo, rašo BBC.
Šalių reakcijos
Rusijos valdžia seniai grasino pasitraukti iš „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“, dėl kurios susitarta praėjusių metų liepos 22 dieną, motyvuodama tuo, kad, pagal susitarimo sąlygas, nesilaikoma Rusijai duotų pažadų.
Kaip nurodoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos publikacijoje, Turkijos, Ukrainos valdžia ir JT atstovai pasisakė už susitarimų išlaikymą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad vis dar tiki Vladimiro Putino noru pratęsti susitarimą.
„Nepaisant šiandien padaryto pareiškimo, aš tikiu, kad mano draugas... V.Putinas nori tęsti šio humanitarinio koridoriaus (darbą)“, – „Reuters“ citavo R.T.Erdoganą.
Europos Sąjungoje į situaciją žvelgiama ne taip optimistiškai, pažymėjo BBC.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė Maskvos sprendimą pasitraukti iš susitarimo ir pavadino tai „cinišku žingsniu“.
Ji pridūrė, kad Europos Sąjunga ir toliau dirbs dėl ukrainietiškos produkcijos tiekimo į pasaulines rinkas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas ir toliau eksportuos grūdus, nepaisant Rusijos pareiškimo apie susitarimo nutraukimą.
„Turėjome du susitarimus: Ukraina, Turkija, JT, kitas susitarimas – Rusija, Turkija, JT. Todėl kai Rusija sako stabdanti (susitarimą), ji nutraukia savo susitarimus su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir prezidentu R.T.Erdoganu. Ne su mumis. Jokių susitarimų su jais neturėjome“, – sakoma jo pranešime.
Kas nebuvo įvykdyta?
Pagal susitarimą, paskutinis laivas iš Odesos uosto išplaukė liepos 16-osios rytą, sakoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje.
Dėl jo praplaukimo Juodąja jūra Rusija susitarė birželio pabaigoje, nuo tada Maskva nedavė leidimo plaukti kitiems laivams.
Ukrainos valdžia ne kartą skundėsi, kad Rusijos inspektoriai, kurie pagal susitarimo sąlygas turi tikrinti grūdus gabenančius laivus, sąmoningai vilkina patikrinimus, nuolat reikalauja nereglamentuotų dokumentų ir ieško kitų nepagrįstų priežasčių trukdyti grūdų koridoriui funkcionuoti.
Kaip rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą kritikavo grūdų susitarimą, be kita ko, vadindamas jį „žaidimu į vienus vartus“.
„Nieko, noriu tai pabrėžti, nieko nebuvo daroma. Tai žaidimas į vienus vartus. Nebuvo įvykdytas nė vienas punktas, susijęs su tuo, kas yra Rusijos Federacijos interesai“, – sakė V.Putinas.
Savaitgalį aptardamas grūdų susitarimą su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa, V.Putinas „pabrėžė, kad atitinkamame Rusijos ir JT memorandume numatyti įsipareigojimai pašalinti kliūtis rusiško maisto ir trąšų eksportui vis dar lieka neįvykdyti“, – sakoma pranešime Kremliaus interneto svetainėje.
Rusijos ir JT memorandume ir slypi pagrindinė formalių išsiskyrimų diskusijoje dėl grūdų susitarimo priežastis, nurodoma BBC publikacijoje.
Liepos 22 dieną Stambule pasirašytas ne vienas, o du dokumentai: JT ir Rusijos Federacijos tarpusavio supratimo memorandumas, kuriuo siekiama užtikrinti maisto produkcijos ir trąšų eksportą iš Rusijos į pasaulio rinkas, ir pati „Juodosios jūros grūdų iniciatyva“, numatanti saugų maisto ir trąšų eksportą iš Rusijos karių užblokuotų Ukrainos uostų (pastarajame buvo sudarytas atskiras susitarimas tarp Ukrainos ir Turkijos bei veidrodinis susitarimas tarp Rusijos ir Turkijos, tarpininkaujant JT).
Rusija tikina, kad grūdų susitarimas yra sudarytas iš dviejų dalių ir apima eksporto tiek iš Ukrainos, tiek ir iš Rusijos palengvinimą.
Pasak BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnio, tai paaiškina daugybę Rusijos pareigūnų nuorodų į „paketinį“ susitarimo pobūdį.
Sankcijos arba ydinga ekonomika
Nepaisant to, kad Rusijos maisto eksportą stabdančių sankcijų švelninimas formaliai nebuvo įtrauktas į grūdų susitarimą, dėl to buvo susitarta su JAV ir Europos Sąjunga, rašė leidinys „Carnegie Politika“.
Kaip nurodo BBC, Europos Sąjungos Rusijai įvestos sankcijos nedraudžia iš Rusijos importuoti, eksportuoti, pirkti ar prekiauti maisto produktais ir trąšomis (išskyrus kalio). 9-ajame pakete buvo specialiai nurodyta, kad sandoriai leidžiami net ir dalyvaujant subjektams, kuriems taikomos sankcijos.
Tačiau Maskvos reikalavimai buvo daug platesni, nei tiesiog panaikinti ribojančias priemones maisto tiekimui.
Pagal Rusijos užsienio reikalų ministerijos versiją, per derybas Maskvai buvo duoti pažadai, įskaitant „visų tiesioginių ir netiesioginių sankcijų Rusijos Federacijos žemės ūkio produktų tiekimui į tarptautines pasaulines rinkas panaikinimą“.
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainė nurodo, kad faktiškai Rusijos valdžios institucijos reikalavo panaikinti didelę dalį ekonominių ribojančių priemonių, kurios yra susijusios su žemės ūkio gamyba.
Praktiškai visa Rusijos ekonomika tapo paralyžiuota, tačiau Kremlius tai laiko kai kurių „netiesioginių sankcijų“, kurias taip pat galima panaikinti, rezultatu.
Kita problema – Rusijos bankų atsijungimas nuo SWIFT sistemos, atsiskaitymus už pristatymus darantis itin nepatogiais.
Anot „Financial Times“, derybose dėl grūdų sandorio pratęsimo Rusija anksčiau siūlė planą, pagal kurį „Rosselchozbank“ įsteigtų dukterinę įmonę tam, kad apdorotų mokėjimus ir gautų prieigą prie SWIFT.
„Rosselchozbank“ anksčiau nevaidino reikšmingo vaidmens tarptautinėje prekyboje grūdais ir trąšomis, tačiau Kremlius, matyt, nusprendė jį paversti „vieno langelio“ mokėjimų už žemės ūkio eksportą sistema, taip apsaugodamas nuo sankcijų (panašiai kaip su „Gazprombank“ ir dujų eksportu), paaiškino „Carnegie Politika“.
Kaip pažymima BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, galiausiai apie kokius nors susitarimus dėl „Rosselchozbank“ nebuvo pranešta.
Leidinys „Financial Times“ pažymėjo, kad bankas visiškai priklauso Kremliui: buvęs jo valdybos pirmininkas yra Dmitrijus Patruševas, dabartinis žemės ūkio ministras ir Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo, suvaidinusio „svarbų vaidmenį prasidėjus karui Ukrainoje“, sūnus.