Pasak leidinio šaltinių Jungtinių Valstijų vyriausybėje, Rusijos ankstesnis sprendimas prašyti Irano parduoti dronų ir dabartinis kreipimasis į Šiaurės Korėją yra ženklas, kad Amerikos ir Europos paskelbtos sankcijos ir eksporto kontrolė trukdo Maskvai aprūpinti savo kariuomenę.
Anot vieno JAV pareigūno, be artimojo nuotolio raketų ir artilerijos sviedinių, Rusija ateityje tikriausiai bandys įsigyti ir kitos įrangos iš Šiaurės Korėjos.
„Kremlius turėtų sunerimti dėl to, kad jam apskritai tenka ką nors pirkti iš Šiaurės Korėjos“, – pabrėžė Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for the Study of War“ (ISW) analitikas Masonas Clarkas.
NYT pažymi, kad ekonominės sankcijos, bent jau iki šiol, Maskvai nepakenkė. Vasarį prasidėjus Kremliaus invazijai į Ukrainą, smarkiai išaugo energijos išteklių kainos, o tai leido Rusijai papildyti savo iždą. Sankcijos atskiriems Rusijos oligarchams taip pat nesusilpnino prezidento Vladimiro Putino valdžios.
Tačiau JAV pareigūnai pareiškė, kad šios priemonės neleidžia Rusijai įsigyti ginkluotės ar elektronikos ginklams gaminti.
Vašingtono teigimu, Maskva tikėjosi Kinijos pagalbos apeinant sankcijas, tačiau Pekinas, nors ir perka su nuolaida rusišką naftą, nepažeidžia sankcijų ir – bent jau kol kas – nebando parduoti Rusijai ginkluotės.
Dėl šios priežasties Maskva nusprendė kreiptis į Iraną ir Šiaurės Korėją – nuo tarptautinės prekybos daugiausia atsietas šalis, iš esmės neturinčias ko prarasti bendradarbiavimu su Rusija. Vienas amerikiečių pareigūnas pabrėžė, kad tokie veiksmai rodo Maskvos neviltį.
Tuo metu JAV analitinio centro „American Enterprise Institute“ karybos ekspertas Frederickas Kaganas sakė, kad kreipimasis į Šiaurės Korėją rodo, jog Rusija nebepajėgi pasigaminti elementarių karui reikalingų priemonių.
„Vienintelė priežastis, kodėl Kremlius turėtų pirkti artilerijos sviedinius ar raketas iš Šiaurės Korėjos ar kur nors kitur, yra ta, kad Putinas nenorėjo ar negalėjo mobilizuoti Rusijos ekonomikos karui net paprasčiausiu lygiu“, – F.Kaganą citavo NYT.
Pasak JAV vyriausybės, per kelis mėnesius nuo karo pradžios paaiškėjo, kad tokie rusiški ginklai kaip sparnuotosios raketos yra mažai veiksmingi, o sviedinių atsargos bet kokiu atveju yra išsekusios – taigi, Maskvos pajėgos savo strategiją grindžia beatodairiška artilerijos ugnimi, niokojančia Rytų Ukrainos miestus.
NYT pabrėžia, kad JAV žvalgybos informaciją apie Maskvos ir Pchenjano sandorius liudija apie gilesnes problemas Rusijoje.
„Labai tikėtina, kad tai yra Rusijos karinio pramoninio komplekso žlugimo požymis, turėsiantis labai rimtų pasekmių Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – teigė F.Kaganas.
Be to, esama požymių, kad kai kurių Rusijos artilerijos sviedinių veiksmingumas sumažėjo dėl atsargų sandėliavimo problemų arba prastos priežiūros, nurodo NYT.
