Trečiadienį Rusijos vyriausybės tinklapyje paviešintame sutarties juodraštyje aprašomas Sudane planuojamas statyti „logistinės paramos centras“, kur galėtų būti „vykdoma remonto ir atsargų pildymo veikla, taip pat ilsėtis įgulų nariai“.
Tekste priduriama, kad objekte vienu metu bus galima dislokuoti ne daugiau kaip 300 karių ir civilių darbuotojų, taip pat iki keturių laivų, įskaitant varomus branduoline energija.
Remiantis išsamiame dokumente nurodytomis koordinatėmis, bazė veiks šiauriniame Port Sudano uostamiesčio pakraštyje.
Rusija taip pat įgis teisę per Sudano uostus ir oro uostus gabenti „ginklus, šaudmenis ir įrangą“, reikalingą bazės veiklai.
Sandoris turėtų galioti 25 metus, bet su sąlyga, kad nė viena iš šalių neprieštaraus jo pratęsimui.
Maskva kol kas nepatikslino, kada galėtų būti pasirašytas galutinis susitarimas su Chartumu.
Pastaraisiais metais Rusija aktyviau veikia Afrikoje, siekdama išplėsti savo geopolitinę įtaką.
Kremlius yra įkalbėjęs Chartumą glaudžiau bendradarbiauti karinėje bei civilinės paskirties atominės energetikos srityse, o 2019 metų gegužę abiejų šalių kariuomenės pasirašė susitarimą, turintį galioti septynerius metus.
Praėjusių metų sausį, kai Sudane pasiekė kulminaciją politinė krizė, Maskva pripažino, kad jos kariniai patarėjai jau kurį laiką veikė šalyje, padėdami vyriausybei ištikimoms pajėgoms.
Buvęs Sudano prezidentas Omaras al Bashiras 2017 metais lankydamasis Rusijoje paprašė prezidento Vladimiro Putino „apginti“ jo šalį nuo Jungtinių Valstijų.
B.al Bashiras tuomet pareiškė, jog būtina stiprinti dvišalį bendradarbiavimą karinėje srityje, siekiant aprūpint sudaniečių kariuomenę nauja technika.
