Paskelbęs apie 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją ir ruošdamasis Ukrainos žemių aneksijai, V.Putinas pasirinko eskalaciją. Dabar jis turi stengtis nutildyti tiek Rusijos nacionalistų kritiką dėl nesėkmių fronte, tiek ir didelės visuomenės dalies, kuri tikėjosi, kad „specialioji karinė operacija“ jų nepalies, nepasitenkinimą.
Politologas Anatolis Lievenas britų laikraštyje „The Guardian“ argumentuoja, kad visuomenės nepasitenkinimas tik augs. Jį kursto tiek nepritarimas pačiam karui, tiek įniršis dėl nekompetentingo režimo vadovavimo kariniams veiksmams.
„Jei taip bus ir toliau, perversmas prieš Putiną taps realia galimybe. Jis nebūtinai bus smurtinis ir iš tiesų gali net nebūti matomas viešai. Vietoj to, valdžios atstovų delegacija nuvyktų pas V.Putiną ir pasakytų jam, kad, siekiant išsaugoti patį režimą, būtina, kad jis (ir keli kiti aukščiausio rango asmenys, susiję su karine nesėkme, pavyzdžiui, gynybos ministras Sergejus Šoigu) atsistatydintų mainais į imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ir nuosavybės apsaugą“, – rašoma „The Guardian“ komentare.
Atsistatydinimą kaip realesnį scenarijų nei nužudymą ar smurtinį perversmą vertina ir Nantero universiteto profesorius Jeanas-Robertas Raviot. Jis interviu laikraščiui „Le Figaro“ sakė, kad siekiant išsaugoti „putinizmą“ naujasis prezidentas turėtų būti remiamas valstybės aparato.
Pastaraisiais metais dažniausiai minėtos FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo, gynybos ministro Sergejaus Šoigou pavardės.
Galimi įpėdiniai galėtų būti Maskvos meras Sergejus Sobjaninas ir Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Tačiau Prancūzijos ekspertas Arnaud Dubienas mano, kad „įpėdinis yra ne šios kartos žmogus“. Jis laikraščiui „Le Figaro“ sakė, kad tikėtųsi jaunesnio kandidato, pavyzdžiui, Nikolajaus Patruševo sūnaus ir dabartinio žemės ūkio ministro Dmitrijaus Patruševo.
44 metų D.Patruševo pavardė minima ir kituose analitiniuose straipsniuose. Jis yra dirbęs Rusijos valstybiniuose bankuose, o nuo 2018 metų vadovauja Rusijos žemės ūkio ministerijai.
Kas būtų po V.Putino?
Buvęs Baltųjų rūmų patarėjas, amerikiečių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Richardas D.Hookeris ragina Vakarus ruoštis galimam valdžios pasikeitimui Rusijoje.
Jis nepritaria nuomonei, kad V.Putino nuvertimas ar pasitraukimas galėtų atnešti dar didesnį pavojų nei yra dabar.
„Visapusiškas pralaimėjimas Ukrainoje būtų stiprus argumentas prieš tolesnį bet kurio įpėdinio revanšizmą ir agresiją, ypač kai tokie veiksmai paspartino V.Putino žlugimą. Tuo tarpu ekonominiai sunkumai neleistų perginkluoti išsekusios ir demoralizuotos Rusijos kariuomenės“, – rašo „Atlantic Council“ ekspertas.
Jo teigimu, mažai tikėtina, kad V.Putino įpėdiniui padės Kinija, Iranas ar Šiaurės Korėja.
Iranas ir Šiaurės Korėja yra ekonomiškai silpnos šalys, kurių gynybos sektoriai nuo Vakarų atsilieka viena ar daugiau kartų.
Kinija su Rusija Tolimuosiuose Rytuose turi ilgą ir sudėtingą istoriją ir ilgainiui kelia daug didesnę grėsmę Rusijos interesams. Sibiras yra ir retai apgyvendintas, ir turtingas milžiniškų energijos, medienos ir naudingųjų iškasenų išteklių. Kinija jau seniai dairosi į šį regioną. Pekinas puikiai supranta, kad Maskvos gebėjimas apginti savo milžiniškas sienas yra minimalus ir kad skatinant Rusijos priklausomybę nuo Kinijos ekonominės ir karinės pagalbos, Kinija ims dominuoti ir kontroliuoti šią šalį.
„Bet kuriam režimui, kuris pakeis šalį, svarbiausias prioritetas bus sankcijų sušvelninimas ir patikimos ekonomikos, pagrįstos energijos pardavimais ir žaliavų eksportu, atkūrimas, o ne dar didesnis karas ir krizė“, – sako ekspertas.
Pasak R.D.Hookerio, Rusijos valdžios vertikalėje elitas norės pasitraukti iš aplinkos, kurioje vyrauja baimė būti įkalintam ar nužudytam.
Jei V.Putinas bus pašalintas iš valdžios, Rusijos oligarchai, generolai ir kiti aukšti pareigūnai pirmiausia sieks išsaugoti save.
„Kaip Politinis biuras po Stalino mirties ėmėsi veiksmų, kad būtų nutrauktas teroras, taip ir po Putino mirties grįžimas į normalią padėtį ir stabilumą greičiausiai bus svarbiausias prioritetas“, – prognozuoja ekspertas.
