Rusija Maskvoje surengė derybas su talibais, siekdama plėsti savo įtaką Centrinėje Azijoje ir paraginti imtis veiksmų prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus. Pastarieji, anot Maskvos, susitelkė nuolat smurto purtomame Afganistane.
Šios derybos yra vienas reikšmingiausių tarptautinių susitikimų Talibanui nuo tada, kai šis islamistų judėjimas rugpjūčio viduryje perėmė valdžią Afganistane.
„Naujoji administracija dabar kontroliuoja padėtį“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareigūnams iš 10 šalių, įskaitant Kiniją ir Pakistaną.
„Atkreipiame dėmesį į jų pastangas stabilizuoti kariuomenę ir politinę situaciją, taip pat organizuoti valstybės aparato darbą“, – pridūrė ministras.
Tačiau Rusijos vyriausiasis diplomatas perspėjo, jog „daugybė teroristinių grupuočių“, įskaitant IS ir teroristų tinklą „al Qaeda“, siekia pasinaudoti saugumo vakuumu šalyje ir padidinti savo įtaką.
S.Lavrovas išreiškė apgailestavimą, kad prie Maskvoje surengtų derybų neprisijungė JAV atstovai.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę mobilizuotis ir suteikti Kabului „veiksmingos“ pagalbos, siekiant išvengti humanitarinės krizės bei tolesnio pabėgėlių antplūdžio.
Derybos prasidėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę įspėjus, kad IS kovotojai telkiasi Afganistane, kad kurstytų nesantaiką buvusiose sovietinėse respublikose, esančiose šalia Rusijos.
Talibano delegacijai vadovauja vicepremjeras Abdul Salamas Hanafi – įtakingas naujos Afganistano vadovybės veikėjas, praėjusią savaitę vadovavęs deryboms su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis.
Tos derybos buvo surengtos po anksčiau Ankaroje organizuotų diskusijų tarp Talibano atstovų ir turkų pareigūnų.
Briuselis pažadėjo skirti Afganistanui 1 mlrd. eurų, kad būtų išvengta humanitarinės krizės po talibų įvykdyto valdžios perėmimo.
Rusų valdžia užmezgė kontaktus su Talibanu ir pastaraisiais metais keliskart priėmė Maskvoje jo atstovus, nors šis judėjimas Rusijoje oficialiai laikomas teroristine organizacija.
Nerimas dėl IS, narkotikų kontrabandos
Rusijos aukščiausio rango pareigūnai, tarp jų V.Putinas, reiškia susirūpinimą ir dėl kitų su saugumu susijusių klausimų, Talibanui perėmus valdžią Afganistane, kai iš jo po beveik dviejų dešimtmečių pasitraukė užsienio pajėgos.
Rusijos prezidentas praėjusią savaitę įspėjo, kad maždaug 2 tūkst. IS lojalių kovotojų susitelkė Afganistano šiaurėje. Jis pridūrė, kad šių kovotojų lyderiai planuoja siųsti juos į kaimynines Centrinės Azijos valstybes apsimetus pabėgėliais.
Talibanui sugrįžus į valdžią, Rusija surengė karines pratybas su buvusiomis sovietinėmis respublikomis, besiribojančiomis su Afganistanu.
S.Lavrovas taip pat įspėjo, kad narkotikų kontrabanda iš Afganistano pasiekė „beprecedentį“ mastą. Kiek vėliau Kremlius išsakė analogišką susirūpinimą susitikime su kitomis Centrinės Azijos valstybėmis bei Kinija.
Nepaisant kontaktų su talibais, Rusijos valdžios pareigūnai, įskaitant V.Putiną, pastarosiomis savaitėmis leido aiškiai suprasti, kad Maskva kol kas nesirengia oficialiai pripažinti islamistų režimo.
„Oficialus pripažinimas nesvarstomas, ir tai konstatuota viešai“, – sakė S.Lavrovas, bet pažymėjo, kad Rusija, kaip ir kitos regiono šalys, palaiko kontaktus su judėjimu.
Turi pateisinti lūkesčius žmogaus teisių srityje
Talibanas turi pateisinti „lūkesčius“ dėl žmogaus teisių, jeigu nori, kad jį pripažintų pasaulio vyriausybės, trečiadienį pareiškė Kremliaus pasiuntinys Afganistane Zamiras Kabulovas.
Per Maskvoje prasidėjusias derybas dėl padėties šalyje, kuriose dalyvauja ir talibai, Z.Kabulovas pareiškė, jog kovotojai bus pripažinti, kai „pradės pateisinti tarptautinės bendruomenės lūkesčius žmogaus teisių srityje“.
Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje Maskva kariavo dešimtmetį trukusį katastrofišką karą Afganistane, nusinešusį iki 2 mln. afganistaniečių gyvybių ir privertusį dar 7 mln. gyventojų palikti savo namus. Per tą konfliktą žuvo daugiau kaip 14 tūkst. tuometinės Sovietų Sąjungos karių.
