Kremlius nuosekliai žada ginti N.Maduro nuo JAV pastangų išstumti jį iš valdžios – šį Venesuelos prezidentą Rusija remia taip, kaip ir jo pirmtaką Hugo Chavezą.
Maskva Karakasui yra suteikusi milijardinių paskolų, žada ir karinį bendradarbiavimą, sąjungininkės vienu balsu griaudi apie amerikiečius imperialistus.
Kadangi Venesuela kartu su Kuba yra vienintelės visiškai ištikimos Rusijos sąjungininkės Vakarų pusrutulyje, N.Maduro režimo ir apskritai visos chavizmo socialistinės ideologijos griūtis Kremliui tikriausiai būtų geopolitinė katastrofa.
Tik kažin ar tokia, kad, kaip praėjusią savaitę paskelbė naujienų agentūra „Reuters“, Rusija ryžtųsi į Venesuelą išsiųsti kelis šimtus privačių samdinių iš grupuotės „Wagner“. Jokių įrodymų, kad kontraktininkai atskrido į Karakasą, kur neva saugos N.Maduro, nėra.
Į Karakasą – per Havaną?
„Reuters“ praėjusį penktadienį pranešė, kad „Wagner“ samdiniai į Venesuelą suskrido per kelias dienas po žinios, kad opozicijos lyderis Juanas Guaido pasiskelbė teisėtu Venesuelos prezidentu ir kad jį pripažino JAV ir krūva Pietų Amerikos valstybių.
Naujienų agentūros šaltinių teigimu, šiomis dienomis į Karakasą atvykę kontraktininkai prisijungė prie jau anksčiau, dar 2018-ųjų gegužę, į Venesuelą atskridusių samdinių.
Žurnalistai citavo Rusijos kazoką, veteranų paramos fondo „Otrada“ prezidentą Jevgenijų Šabajevą, kuris – vienintelis neanoniminis „Reuters“ šaltinis ir kuris teigė, kad samdiniai į Venesuelą atskrido praėjusios savaitės pradžioje.
Vadinasi, dar prieš prasidedant opozicijos protestams ir J.Guaido pasiskelbiant prezidentu. Anot J.Šabajevo, kontraktininkai į Karakasą atskrido komerciniais reisais iš Kubos sostinės Havanos, o į Kubą atkeliavo užsakomuoju skrydžiu.
Dar vienas šaltinis teigė, kad pirmieji kontraktininkai į Venesuelą atvyko prieš praėjusių metų gegužės rinkimus, ir pridūrė, jog „Wagner“ samdiniai saugoti N.Maduro atskrido ne iš Maskvos, o „iš trečiosios šalies“, kurioje esą vykdė misijas.
Su „Putino virėju“ vadinamu verslininku Jevgenijumi Prigožinu siejama privati karinė kompanija „Wagner“ savo atstovų, kaip manoma, turi tiek Rytų Ukrainoje, tiek Sirijoje. Šiuose karštuosiuose taškuose veikia ir Rusijos reguliariosios pajėgos.
Ar tikrai reikalinga apsauga?
Netrukus tiek Venesuelos, tiek Rusijos pareigūnai pareiškė, kad „Reuters“ pranešimas neatitinka tikrovės. Ir gali būti, kad šį kartą taip ir yra.
Taip, vieši skrydžių stebėjimo duomenys rodo, kad per kelias pastarąsias savaites Venesueloje ar aplinkinėse šalyse nusileido ne vienas ir ne du Rusijos vyriausybiniai lėktuvai.
Pavyzdžiui, rusiškas „Iljušin-96“ praėjusį trečiadienį pakilo Maskvoje ir per Senegalą bei Paragavajų atskrido į Havaną. Lėktuvas priklauso vienam Rusijos prezidento administracijos departamentui.
Dar daugiau rusiškų lėktuvų, priklausančių Rusijos karinėms oro pajėgoms, Karakase nusileido praėjusių metų gruodį. Tačiau jokių įrodymų, kad jais galėjo būti gabenami „Wagner“ samdiniai, nėra.
Vieši skrydžių stebėjimo duomenys rodo, kad per kelias pastarąsias savaites Venesueloje ar aplinkinėse šalyse nusileido ne vienas ir ne du Rusijos vyriausybiniai lėktuvai.
Iki šiol „Wagner“ veiklą būdavo galima sieti su Kremliaus noru garantuoti saugumą Rusijai reikalingams vietos vadukams, taip pat – su Rusijos verslo interesų apsauga. Taip buvo tiek Sirijoje, tiek Sudane, tiek Centrinės Afrikos Respublikoje.
Lenkijoje veikiantis konservatyvus Varšuvos institutas kaip tik ir pastebi: „Svarbiausia atsakyti į klausimus, ar N.Maduro reikalinga Rusijos apsauga ir ar Venesuelos teritorijoje yra saugotinų Rusijos pramoninių objektų.“
Instituto ekspertai turi abejonių. Esą N.Maduro ir taip remia pagrindinė šalies kariuomenės – trečiosios pagal dydį visame regione – vadovybė. Prezidentui ištikima ir elitinė Venesuelos nacionalinė gvardija, sudaryta iš 23 tūkst. gerai ir gausiai ginkluotų karių.
Be to, skirtingai nei Sirijoje ar Sudane, Venesueloje Rusija nevaldo jokių objektų – visus naftos gavybos projektus dalyvaujant „Rosneft“ vykdo Venesuelos valstybinė naftos kompanija PDVSA.
Pasakojimai skiriasi
Nors, žinoma, tokie svarstymai nereiškia, kad „Reuters“ publikacija neturi absoliučiai jokio pagrindo, įdomu, kad paties J.Šabajevo, kurio liudijimu paremiamas pranešimas, pasakojimas feisbuke buvo kiek kitoks.
„Pirmadienį, sausio 21 dieną, grupė mano pažįstamų saugumo specialistų, kuri buvo neseniai sugrįžusi iš Gabono, gavo nurodymą skubiai surinkti 400 žmonių.
Antradienį ir trečiadienį jie užsakomuoju skrydžiu išvyko į Havaną. Jie nežinojo, kur ir kada reiks dirbti. Vienas jų iš Havanos paskambino giminaičiams ir pasakė, kad juos sodina į reguliaraus reiso į Karakasą lėktuvą.
Jų giminaičiai į mane kreipėsi prašydami paaiškinti, kas vyksta. Susisiekiau su „Reuters“ dar prieš Guaido pasiskelbiant prezidentu. Tai „Reuters“ rado įrodymų „ant žemės“, o ne aš. Dar kartą – mane informacija domino prieš įvykius, o ne po jų. Ir ne mane, o giminaičius“, – rašė J.Šabajevas.
Portalas „The Defense Post“ netrukus atkreipė dėmesį ir į tai, kad J.Šabajevas nė karto pats nepaminėjo, jog į Venesuelą buvo atskraidinti būtent „Wagner“ samdiniai.
Priešingai, bendraudamas su Lenta.ru jis pažyėjo, kad samdiniai, nusiųsti į Karakasą, neturi nieko bendra su „Wagner“ ir J.Prigožinu.
J.Šabajevas – „patologinis melagis“
Rusijos ir Vakarų radikalų ryšius tyrinėjantis Antonas Šechovcovas apskritai pasipiktino, kad „Reuters“ pagrindiniu savo šaltiniu pasirinko J.Šabajevą. Esą jis yra „patologinis melagis, apsėstas noro, kad jį cituotų žiniasklaida“.
„Jo melai jau kelis kartus buvo demaskuoti, bet jis vis tiek cituojamas. Negalėčiau kaltinti feisbuko vartotojų, skelbiančių melagingas naujienas, tačiau liūdna, kad taip žemai nusirito gerbiama naujienų agentūra“, – rašė A.Šechovcovas.
„Grupės „Wagner“ žmonės naudingi kaip patrankų mėsa tokiose vietose kaip Rytų Ukraina ir Sirija.
Kai Rusija nusprendė išgelbėti buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių ir aneksuoti Krymą, ten buvo pasiųstos profesionalios specialiųjų operacijų pajėgos. „Wagner“ žmonės – ne specialiųjų operacijų pajėgos, o patrankų mėsa“, – pridūrė analitikas.
Aišku, gali būti, kad Rusija valstybinius lėktuvus į Venesuelą siunčia. Tik jie nebūtinai sklidini kontraktininkų.
Antai šią savaitę internautai, o ir žurnalistai, sujudo išsiaiškinus, kad Karakase nusileido Rusijos oro linijų „Nordwind Airlines“ lėktuvas. „Reuters“ nufotografuotas „Boeing 777“ laineryje lyg tyčia telpa maždaug 400 žmonių.
„Novaja Gazeta“ netrukus pranešė, kad lėktuvu į Karakasą tiesiai iš Maskvos atskrido vien dvi įgulos. Jokių keleivių jame nebuvo.
Tačiau spekuliacijos įsibėgėjo žaibiškai: ar lėktuvas atgabeno samdinius? Ar juo iš Venesuelos bus išgabentas N.Maduro režimo sukauptos aukso atsargos? Ar orlaivis išgabens iš šalies prezidentą – į tremtį?
Beje, pastaroji versija gana įtikinama. Varšuvos institutas pažymi: „Negalima atmesti galimybės, kad Rusija ruošiasi Maduro ir kitų režimo atstovų – kartu su visais jų turtais – evakavimui į Kubą.“
