Ramybę demonstruoja ir Šveicarijoje registruotas konsorciumas „Nord Stream 2 AG“: „Mūsų akcininkai ir investuotojai yra visiškai atsidavę projektui.“
Žinoma, kalbama apie pagrindinę dujotiekio iniciatorę, Rusijos dujų milžinę „Gazprom“ ir penkias ES energetikos kompanijas – „Engie“, OMV, „Shell“, „Uniper“ bei „Wintershall“.
Tokius pareiškimus nuspręsta paskelbti po to, kai JAV Kongrese praėjusią savaitę buvo pateiktas naujas teisės aktas dėl Europos energetinio saugumo. Šviežiomis sankcijomis būtų baudžiami asmenys ir korporacijos, susijusios su „Nord Stream 2“ tiesimu.
Anot „Atlantic Council“ eksperto Alano Riley, suvaržymai visgi tiesiogiai liečia asmenis ir kompanijas, kurios prisideda prie vamzdžių klojimo.
Sankcijos neleidžia JAV taikytis, pavyzdžiui, į Vokietijos pareigūnus, išdavusius reikalingus leidimus, ar uostų, kuriuose prisišvartavę su „Nord Stream 2“ susiję laivai – nors tai teigia Berlynas.
„Įstatymas nepasiekia valstybės įstaigų ir subjektų. Jie pernelyg nutolę“, – pažymėjo A.Riley.
Tiesa, JAV veiksmai vis tiek labai erzina Vokietiją. Jos Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad „naujos sankcijos reikštų kišimąsi į ES energetinį saugą ir ES suverenitetą“.
Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis irgi stojo į Vokietijos – ir Rusijos – pusę. „EUobserver“ šaltinių teigimu, jį taip elgtis spaudžia Berlynas, norintis, kad ES kritiškiau vertintų JAV ekstrateritorines sankcijas.
JAV pirmąkart sankcijas kompanijoms, kurios tiesia „Nord Stream 2“, pritaikė pernai gruodį. Šveicarų „Allseas“ iškart sustabdė darbus – kompanijos laivas klojo paskutinį vamzdyno segmentą.
Darbus pasišovė perimti pati Rusija, į Vokietiją pasiuntusi laivą „Akademik Čerski“. Tiesa, laivas dar laukia Danijos energetikos agentūros leidimo atnaujinti vamzdyno tiesimo darbus.
Kaip pastebi „EUobserver“, konkrečiai J.Borrellio komentarai, esą JAV sankcijos silpnina transatlantinę vienybę, gali gluminti „Nord Stream 2“ oponentus Lenkijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse.
Dujotiekio kritikai kaip tik mano, kad Berlynas pataikauja Maskvai ir trukdo Bendrijai užimti tvirtesnę, vieningesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.
Be to, ES ir anksčiau bandė organizuotai atsakyti į JAV sankcijas – kompanijoms, turinčioms reikalų Irane. Tačiau tada manevrai nesustabdė Europos šalių įmonių egzodo iš Teherano.
„Mes negalime niekam uždrausti pirkti dujas iš Rusijos. Bet mes galime apsunkinti procesą ir to neslepiame“, – pabrėžė JAV ambasadorius ES Ronaldas Gidwitzas.