Svarbiausios naujienos
- Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė dekretą, numatantį karo padėties šalyje pratęsimą 90 dienų
- Ginklus sudėjusių Mariupolio gynėjų, kurie, pasiekus susitarimą, paliko gamyklos „Azovstal“ teritoriją, likimas bus sprendžiamas teisme, pareiškė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas
- Rusija pasigyrė, esą Ukrainoje jau naudoja naujo lazerinio ginklo prototipą
- Ukrainoje įvyko pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys
- Žiniasklaida pranešė, kad dalis „Azovstal“ gynėjų buvo atvežti į Rusijos miestą Taganrogą, esantį prie Azovo jūros
- Preliminariais Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, Rusijos išlaidos gynybai per pirmuosius keturis šių metų mėnesius padidėjo beveik 40 proc.
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas pagalbos Ukrainai įstatymo projektą pasirašys būdamas Pietų Korėjoje
00:32
JAV pagalbos Ukrainai įstatymo projektas bus nuskraidintas į Korėją, kur Joe Bidenas jį pasirašys, rašo CNN.
J.Bidenas šiuo metu pradeda vizitą Seule.
Anksčiau skelbta, kad JAV Senatas didele balsų dauguma pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.
JT įspėja: 90 proc. Ukrainos gyventojų gali gyventi skurde
23:20
Jungtinės Tautos įspėjo, kad 90 proc. Ukrainos gyventojų gali būti įstumti į skurdą, jei Rusija ir toliau tęs savo puolimą, rašo BBC.
„Kalbame apie tai, kad devyni iš dešimties ukrainiečių pateks į skurdą, jei šis karas tęsis iki metų pabaigos“, – sako JT vystymo programos atstovės Ukrainoje pavaduotoja Manal Fouani.
Pasak jos, tai „šokiruojantis skaičius“, turint omenyje, kad prieš pat karo pradžią skurdo lygis šalyje siekė vos 2,5 proc.
Christo Grozevas: „V.Putino saugumo elitas supranta, kad karas pralaimėtas“
23:12
Šiandien vis sunkiau suprasti, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą su Ukraina. Jo deklaruoti tikslai buvo pakoreguoti: jis nebesiekia denacifikuoti Ukrainos ir nenori nušalinti prezidento Volodymyro Zelenskio. Tad ko jis nori? Ar po kelių nesėkmingų bandymų užimti Kyjivą ir Charkivą Kremliuje galimas karinis perversmas?
Apie tai su garsiu žurnalistu, tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ vadovu Christo Grozevu kalbėjosi radijo stoties „Svoboda“ laidos „Laiko ribos“ autorius ir vedėjas Muminas Šakirovas.
– Christo, karas tęsiasi jau trečią mėnesį. Kodėl V.Putinas jį pradėjo: kad ir toliau sėdėtų prezidento kėdėje kaip imperialistas ir Rusijos žemių surinkėjas, ar tai asmeninis kerštas žmogaus, kurį, jo manymu, Vakarai nuolat žemino?
– Tai sunku analizuoti, nes kiekviena iš šių galimų hipotezių yra gana svari. Atsižvelgiant į mąstymo deformaciją po 20 metų valdymo ir siloviko (saugumo struktūrų atstovo, – red. past.) patirtį, galima daryti prielaidą apie bet kurią iš šių priežasčių.
Tačiau man svarbiau, ką galvoja jam artimi žmonės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėjausi su tokiais žmonėmis, kurie perspėjo apie rimtą pavojų, kad jis pradės karą. Jų supratimu, priežastis yra būtent ta, kad jis bijo socialinės įtampos. Jaunų žmonių socialiniai poreikiai kelia grėsmę režimui, sistemai, ir jis nori, kad ji išliktų amžinai. Jis supranta šias grėsmes ir turi rasti pasiteisinimą, kad dar labiau užčiauptų visuomenę. Gruodį jie buvo įsitikinę, kad V.Putinas pradės karą būtent tuo tikslu – kad jo režimas išliktų amžinai. Tiesa ta, kad tai, kas vyksta dabar, veikia priešinga kryptimi. Manau, kad jis artina savo režimo pabaigą.
Visą interviu skaitykite čia.
Dar 100 mln. JAV dolerių vertės pagalba Ukrainai
21:54
JAV prezidento Joe Bideno administracija ketvirtadienį paskelbė dar vieną 100 mln. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, rašo CNN.
Papildoma saugumo pagalba suteiks Ukrainai papildomos artilerijos, radarų ir kitos įrangos
„Ši ginkluotė ir įranga keliaus tiesiai į laisvės fronto linijas Ukrainoje, ir dar kartą patvirtiname, kad tvirtai remiame drąsius Ukrainos žmones, kurie gina savo šalį nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“, – sakoma J.Bideno pareiškime.
„Azov“ pulko vadovybė lieka „Azovstal“ gamykloje
21:07
„Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras paskelbė, kad pulko vadovybė nesitraukia ir lieka „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.
„Aš ir komanda liekame gamyklos „Azovstal“ teritorijoje. Šiuo metu vykdoma dar viena operacija, tačiau jos detalių neskelbsiu. Dėkojame visam pasauliui ir Ukrainai. Netrukus pasimatysime“, – „Telegram“ tinkle paskelbė S.Palamaras.
JAV Senatas patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą
20:48
JAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.
Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.
Neabejojama, kad J.Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.
JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.
„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.
Parodė nesėkmingo rusų perėjimo per Doneco upę pasekmes
20:39
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nesėkmingo rusų perėjimo per Doneco upę pasekmės, rašo pravda.ua.
Nuo gegužės 5 d. iki gegužės 12 d. užpuolikai norėjo kirsti Doneco upę, naudodami tankų pulką.
Vaizdo įraše matyti, kas liko iš rusų tankų.
Pentagonas: JAV ir Rusijos generolai pasikalbėjo pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios
20:11 Atnaujinta 20:36
Aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, pranešė Pentagonas. Tai buvo pirmas jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pirmininkas M. Milley ir Rusijos generaliniam štabui vadovaujantis V.Gerasimovas „aptarė keletą susirūpinimą keliančių su saugumu susijusių klausimų“, informavo JCS atstovas, nepateikdamas jokių kitų detalių.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojama televizija „Zvezda“ pranešė, kad pokalbis įvyko M.Milley iniciatyva ir kad generolai kalbėjosi apie situaciją Ukrainoje.
Pastarąjį kartą telefonu M.Milley ir V.Gerasimovas kalbėjosi vasario 11 dieną, kai Vašingtonas viešai įspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad įspėjimai atgrasys Maskvą nuo tolesnių veiksmų.
„Nuo to laiko iki šios dienos jie nesikalbėjo“, – sakė JCS atstovas Seanas Riordanas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 dieną pirmąkart pasikalbėjo nuo karo pradžios. L.Austinas paragino rusus „nedelsiant nutraukti ugnį“.
Tačiau vėliau Pentagono atstovas spaudai sakė, kad šis pokalbis „konkrečiai neišsprendė jokių aštrių klausimų ir tiesiogiai nepakeitė to, ką rusai daro arba ką jie sako“.
Ukraina: Rusijos kariai negauna žadėtų pinigų
19:58
Ketvirtadienio vakarą išplatintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje teigiama, kad užfiksuoti tam tikrų Rusijos kariuomenės dalinių dezertyravimo atvejai.
„Priešo personalas demoralizuotas, Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė nevykdo pažadėtų mokėjimų už dalyvavimą karo veiksmuose“, – rašoma išplatintame pranešime.
„Registruojami kai kurių okupacinių pajėgų dalinių dezertyravimo atvejai“, – priduriama jame.
