„Sirijoje mes išbandėme 162 šiuolaikinius ir atnaujintus ginklus. Bandymai parodė aukštą efektyvumo lygį“, – pranešė jis pridurdamas, kad tik 10 ginklų sistemų bandymai buvo prastesni, nei tikėtasi.
Kremlius niekada neslėpė, kad karinė operacija Sirijoje remiant jos vadovą Basharą al Assadą yra puiki galimybė pademonstruoti savo naują karinę galią.
Kai Rusija pradėjo aktyviai dalyvauti Sirijos konflikte 2015-ųjų rugsėjį, šalies karinės jūrų pajėgos paleido raketą į taikinius Sirijoje iš 900 mylių (1,5 tūkst. km) nuotolio. Ne atsitiktinumas buvo ir tai, kad raketos paleistos per 63-iąjį Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtadienį.
Karinės oro pajėgos iš Rusijos į Siriją misijoms siuntė bombonešius, o vienintelis turimas Rusijos lėktuvnešis „Admirolas Kuznecovas“ prie Sirijos krantų atplaukė net iš Arkties vandenyno.
Žinoma, ginklų išbandymas nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusija įžengė į Siriją.
„Buvo du pagrindiniai tikslai – priversti Vakarus kalbėtis su Rusija ir išsiveržti iš izoliacijos, pradėtos dėl karo Ukrainoje, ir antras – paremti Sirijos prezidentą B.al Assadą“, – teigia Aleksandras Goltsas iš Kennano instituto Vašingtone. Naujų ginklų išbandymas buvo tik priedas.
Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, A.Goltso teigimu, mūšiai yra geriausias būdas bet kuriai kariuomenei išbandyti savo ginkluotę.
Tačiau rusai turėjo ir vidinių šalies priežasčių, kodėl pradėta operacija Sirijoje.
Pavyzdžiui, sparnuotųjų raketų paleidimas parodė, kad Rusija potencialiai galėtų pasiekti taikinius ir giliai Europoje.
Daug rusų jautėsi pažeminti po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais ir supergalybės statuso netekimo. Rusija liko paraštėse, kai JAV vadovavo karinėms intervencijoms į Iraką, buvusią Jugoslaviją. V.Putinui vienas esminių prioritetų buvo kariuomenės modernizavimas, kad Rusija vėl būtų parodyta kaip svarbus žaidėjas.
Rusijos veiksmai Sirijoje pasiuntė signalą, kad šalis yra pajėgi surengti operaciją ir toli nuo Rusijos sienų, teigia Dmitrijus Gorenburgas, gynybos analitikas iš CNA idėjų kalvės JAV.
„Amerikietiškais standartais tai buvo nedidelė operacija. Tačiau tai buvo daugiau nei ekspertai manė, kad Rusija pajėgi padaryti“, – pripažino jis.
Pavyzdžiui, sparnuotųjų raketų paleidimas parodė, kad Rusija potencialiai galėtų pasiekti taikinius ir giliai Europoje.
Tačiau kad ir kaip rusai džiaugtųsi savo karinių oro pajėgų kampanija, žmogaus teisių grupės teigia, kad ji pareikalavo milžiniškos kainos – daug civilių žūčių.
„Visi pranešimai, kuriuos nusiuntėme rusams dėl jų antskrydžių, ir kuriuose kvestionavome bombardavimų legitimumą, buvo palydėti neigimu. Tačiau tai nekeičia įsipareigojimų“, – teigia Lama Fakih iš „Human Rights Watch“.
Kur buvo pažeista teisė, Rusija privalo atlikti tyrimus ir sumokėti kompensacijas išgyvenusiems, teigia ji.
Man atrodo, kad jiems tiesiog nerūpi (bent jau palyginus su Vakarų šalių kariuomenėms) padaryta žala ir civilių aukos, – sakė L.Fakih.
„JAV vadovaujama koalicija kas mėnesį skelbia informaciją apie antskrydžius, dėl kurių buvo pradėti tyrimai. Mes tokio skaidrumo nematome iš Rusijos Gynybos ministerijos“, – sakė L.Fakih.
Rusijos valdžia kategoriškai atmeta „Human Rights Watch“ ir kitų grupių pranešimus apie Rusijos įvykdytus pažeidimus. Maskva aiškina, kad tai – „informacinis karas“ prieš Rusiją.
„Man atrodo, kad jiems tiesiog nerūpi (bent jau palyginus su Vakarų šalių kariuomenėms) padaryta žala ir civilių aukos“, – sakė L.Fakih.
„Human Rights Watch“ atstovės teigimu, Rusijos kariuomenės mąstymas nepasikeitė nuo to laiko, kai Kremlius sutraiškė čečėnų sukilimą prieš 17 metų.
